Institucijos atsakė į klausimą, kas atsakingas už „gpaso“ kontrolę kavinėse – Kas vyksta Kaune

Institucijos atsakė į klausimą, kas atsakingas už „gpaso“ kontrolę kavinėse

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Praėjusį savaitgalį portalo „Kas vyksta Kaune“ reporterių vaizdo įraše užfiksuota situacija, kuomet prie vieno naktinio Kauno baro jaunuoliai lankytojams siūlė už 40 eurų įsigyti padirbtą „gpasą“, toliau kaitina aistras. Dėl šio įvykio policija praėjusį pirmadienį pradėjo tyrimą, o į portalo skaitytojams ir žurnalistams kilusius papildomus klausimus dėl atsakomybės už panašias veiklas atsakė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro NVSC) specialistai. Apie įstaigoms, kuriose neužtikrinama tinkama „gpaso“ patikra, tenkančią atsakomybės dalį ir galimas to pasekmes pakomentavo nepriklausoma teisės ekspertė.

Spragų pažeidėjams yra, bet nebeilgai

NVSC Visuomenės informavimo specialistė Justina Petravičienė portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, kad visoms įmonėms, nusprendusioms anksčiau laiko pradėti teikti paslaugas tik klientams, turintiems „gpasą“, numatytas įpareigojimas užtikrinti, kad būtų aptarnaujami tik „gpasą“ turintys klientai. „Tačiau, kaip tai užtikrinti, įmonės pačios pasirenka būdus“, – į klausimą, ar „gpaso“ brūkšninio kodo skenavimas yra privalomas, atsakė specialistė.

Slapta užfiksuotoje medžiagoje buvo teigiama, kad įstaigos, į kurias klientai norėjo patekti, „gpaso“ brūkšninio kodo neskenuoja, todėl jiems tik pakanka parodyti suklastotą dokumentą. Tačiau ir pats skenavimas pats savaime nebūtų didelė grėsmė „įkliūti“, kadangi jis tampa veiksminga priemone su falsifikatais tik tuo atveju, jei „gpaso“ kodas yra sutikrinamas su asmens dokumentu.

Tačiau kaip paaiškėjo tiriant šią situaciją iš teisinės pusės, nešiotis asmens dokumentą Lietuvoje taps privaloma tik nuo rugsėjo 13 dienos, kuomet yra keičiamas Vyriausybės nutarimas dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo. Tad teoriškai su padirbtu „gpasu“ iki rugsėjo 13 dienos atėjęs klientas vis dar galėtų būti įleistas į įstaigą, nes jam palikta teisė motyvuoti, kad asmens dokumento šiuo metu su savimi jis neturi.

Tiesa, jei „gpaso“ brūkšniniame kode rašoma, kad tai moters dokumentas, o klientas – vyras, tuomet pareiga neįleisti tokio asmens į įstaigą, aptarnaujančią tik „gpasus“ turinčius klientus, įstaigos darbuotojams išlieka.

„Jeigu kyla įtarimų, kad naudojamas kito asmens „gpasas“, pavyzdžiui, jeigu ateina vyras, bet nuskenavus pasą, matomi moters duomenys, priežastis tikrinti asmens dokumentą yra reali ir darbuotojai turi teisę prašyti žmogaus pateikti asmens dokumentą, arba jo neįleisti, jei jis negali įrodyti savo tapatybės, sutampančios su „gpase“ nurodyta“, – sako portalo žurnalistus anonimiškai sutikusi pakonsultuoti teisininkė. Pasak teisės specialistės, nuskenavus „gpasą“, matosi asmens vardas, pavardė ir gimimo metai.

Kavinių kontrolė – VMVT rankose

Pasak NVSC atstovės, kaip kavinėse, restoranuose ir baruose yra užtikrinama, kad jos aptarnauja klientus tik su „gpasais“, kontrolė yra VMVT rankose. Pasak šios tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus pateikto komentaro, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kontroliuoja, kaip viešojo maitinimo įstaigos laikosi operacijų vadovo sprendimų, todėl atlikdama patikrinimą viešojo maitinimo įstaigose gali paprašyti įstaigos administracijos patikrinti lankytojo „gpasą“ arba stebėti, kaip vyksta naujai atėjusio lankytojo „gpaso“ tikrinimas.

„Jei prieš įleidžiant lankytojas yra patikrinamas ir nustatoma, jog galimybių pasas yra negaliojantis, toks lankytojas yra neaptarnaujamas ir neturėtų būti įleidžiamas į viešojo maitinimo įstaigą. Taip pat pažymime, kad už lankytojų galimybių pasų tikrinimą yra atsakinga viešojo maitinimo įstaiga“, – teigiama portalui atsiųstuose atsakymuose.

VMVT specialistai nusiteikę žymiai griežčiau ir dėl maitinimo įstaigų nusiteikimo laisvai rinktis „gpaso“ patikros būdus. „Tokių viešojo maitinimo įstaigų administracijos turi užtikrinti, kad lankytojai būtų aptarnaujami tik su galimybių pasais, t. y. jie turi skenuoti brūkšninius kodus ir tikrinti, ar galimybių pasas yra galiojantis“, – aiškina VMVT savo atsakymuose.

Baudų dydžiai – neguodžiantys

Pasak VMVT, nustačius valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu taikomų apribojimų nesilaikymo faktų, viešojo maitinimo įmonė gali būti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį. „Baudos už reikalavimų nesilaikymą fiziniams asmenims gali būti taikomos nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų“, – į klausimą apie už netinkamą „gpasų“ patikrą gresiančias baudas, atsako VMVT atstovai.

Taip pat jie pakomentuoja ir situaciją, kuomet restoranai skelbia, kad tik klientus su „gpasais“ aptarnaujančiose įstaigose maistas išsinešimui gali būti parduotas ir asmeniui be „gpaso“. „Jei įmonė yra deklaravusi, kad aptarnauja klientus tik su galimybių pasu, net išsinešimui produktai/paslaugos negali būti tiekiamos tiems, kurie galimybių paso neturi.
Išimtis galėtų būti taikoma, jeigu asmenys maistą užsisako ir atsiima bekontakčiu būdu“, – rašoma VMVT atsakymuose.

Primename, kad nuo rugpjūčio 16 d., verslo įmonės gali pasirinkti, ar aptarnauti visus, ar tik „gpasą“ turinčius klientus, nelaukiant rugsėjo 13 d., kuomet šis reikalavimas taps privalomu. Apie tokį savo apsisprendimą verslo įmonės turi pranešti NVSC, užpildydamos deklaraciją, kurią galima rasti NVSC interneto svetainėje.

Atsakomybė kavinėms – per didelė

Dėl šios publikacijos autorę anonimiškai konsultavusi teisininkė nurodė, kad pagal LR Vyriausybės nutarimą nuo rugsėjo 13 d. įvedamos tokios taisyklės, pagal kurias įstaigos turės teisę tikrinti asmenų atitiktį tam tikriems kriterijams, tačiau neturės teisės duomenis „rinkti, saugoti ar kitaip tvarkyti“.

„Manau, kad tokiu atveju įmonė, kuri praleido asmenį su ne savo „gpasu“, neturėtų būti baudžiama bauda, jeigu atvejis nebuvo akivaizdus ir kartotinis. Jei atvejis pavienis, visgi atsakomybė už pasinaudojimą kito asmens „gpasu“ ar jo klastojimą turėtų tekti pačiam asmeniui, kuris kuris tai padarė“, – komentuoja teisės ekspertė.

Teisininkės nuomone, reikalauti iš verslo tokio lygio patikros, kokia yra oro uostuose ar muitinėje būtų sunkiai proporcingumo kriterijais pagrindžiama prievolė.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA