Lietuvos gyventojų pirmąjį pusmetį sumažėjo 12 tūkst., tam įtakos turėjo ne emigracija, o natūrali jų kaita, praneša Statistikos departamentas.
Departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič teigė, kad jog pandemija labiausiai atsiliepė ne socialiniams-ekonominiams, bet demografiniams rodikliams.
„Metų pradžią pasitikome mažėjančiu gyventojų skaičiumi, per pusmetį gyventojų sumažėjo 12 tūkst. Taigi, netekome nedidelio miestelio, tokio dydžio, kaip Druskininkai (…) Iš viso per pusę metų šiemet mirė apie 24 tūkst. žmonių. Dėl natūralios gyventojų kaitos gyventojų skaičius sumažėjo 12 tūkst.“, – penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo I. Masiulaitytė-Šukevič.
„Gyventojų skaičiaus mažėjimui daugiausiai įtakos turėjo ne emigracija, o neigiama natūrali gyventojų kaita“, – pridūrė ji.
Pasak jos, labai mažėjo gimstamumas – per pusę metų gimė 11 tūkst. kūdikių, arba 16 proc. mažiau nei 2019 metais tuo pačiu metu, kai pasaulyje dar nebuvo pandemijos. Tuo metu mirtingumas šiemet, palyginti su 2019 metais, išaugo daugiau negu 17 proc.
„Itin mažėjo gimstamumas, didėjo mirtingumas, tokie sukrėtimai, susiję su sveikata, situacijos neužtikrintumu, nežinomybe, itin paveikė gyventojų planus kurti šeimas, turėti vaikų. Padidėjęs mirtingumas atsilieps ir tikėtinai gyventojų trukmei bei sveiko gyvenimo trukmei“, – sakė I. Masiulaitytė-Šukevič.
Statistikos departamento teigimu, grynoji išorės migracija beveik lygi nuliui: kiek į Lietuvą atvyko žmonių, tiek ir išvyko – po maždaug 18,5 tūkst., o 57 proc. atvykusiųjų buvo Lietuvos piliečiai.
