Karantino metu, kuomet namai dažnu atveju tapo ir darbo, ir poilsio, ir laisvalaikio vieta, visoms šioms veikloms teko atrasti erdvę namuose. Internete netruko pasklisti nuotraukos, kuriose žmonės įamžino palanges, virtusias darbo stalais, svetaines, dienos metu tapusias sporto klubais, o vakarais – kino teatrais.
Neretai sandėliuko funkciją atliekantis balkonas Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto absolventės Neringos Marcinkutės baigiamajame darbe tapo ta erdve, kurios daugumai taip trūko karantino metu. Mergina pateikė net keletą idėjų, kaip balkoną paversti jaukia poilsio erdve ar patogia darbo vieta.
„Balcovidas“ – neatpažįstama balkono transformacija
Dizaino studijų programą Kauno kolegijoje baigusi ir interjero dizainere dirbanti N. Marcinkutė atskleidžia, kad baigiamojo darbo tema gimė pastebėjus, jog prasidėjus karantinui ir įsigalėjus nuotoliniam darbui, neretam teko susidurti su iššūkiu – namuose nebuvo darbui pritaikytos erdvės.
„Galvojant baigiamojo darbo temą labai svarbu, ar ta tema aktuali. Būtent mano tema ir kilo iš šiandienos aktualijų, kai nuo 2020 metų pradžios visą pasaulį sukaustė koronaviruso pandemija, o dėl jos įvestas karantinas pakeitė įprastą gyvenimą. Tada daugumos žmonių darbo vietos iš įprastų įmonės patalpų persikėlė į namus, kuriuose virė ir šeimyninis gyvenimas. Vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo tuomet teko susidurti daugumai – namuose, kuriuose ir taip mažai erdvės, reikėjo įsirengti darbo vietą. Balkonas man pasirodė puikus pasirinkimas šiai funkcijai išpildyti“, – prisimena N. Marcinkutė.
Atlikdama analizę absolventė pasakoja sužinojusi, jog karantino laikotarpiu žmonės pajuto poreikį daugiau laiko praleisti gamtoje, tačiau ne visi turėjo galimybę kasdien nuvykti į parką ar kitą gamtos kampelį. N. Marcinkutė čia taip pat įžvelgė neišnaudotą balkono potencialą.
„Dauguma nerenovuotų daugiabučių balkonų yra ne itin modernūs, jiems ne visuomet skiriama pakankamai dėmesio. Atrodo, jog ši erdvė daug kur naudojama tik kaip sandėliukas ar maža oranžerija. O juk panaudojimo būdų gali būti žymiai daugiau! Tyrinėjant statistiką išsiaiškinau, kad daugelis žmonių karantino metu suartėjo su gamta, nes užsidarius namuose būti su šeima tapo ne taip paprasta. Tačiau gyvenantiems mieste nebuvo lengva kiekvieną dieną praleisti gryname ore. Tokiu atveju, viena iš alternatyvų miestiečiui, ypač gyvenančiam daugiabutyje – turėti balkoną. Taip ir kilo temos koncepcinis pavadinimas – „Balcovidas“, – sako N. Marcinkutė.
Balkone įrengta erdvė – ne tik karantinui
Interjero dizaino kryptį pasirinkusi Kauno kolegijos absolventė, vystydama baigiamojo darbo temą, pastebėjo, jog balkono erdvė gali būti panaudota ne tik kaip darbo vieta. Šios namų zonos įveiklinimo galimybės kur kas platesnės, ją galima įrengti pagal savininko poreikius ir gyvenimo būdą.
„Vystant šią baigiamojo darbo temą pasirodė, jog balkone gali sutilpti daug daugiau nei tik darbo vieta, tad parengiau ne vieną transformuojamo balkono scenarijų. Juose matosi poilsio, darbo bei valgomojo zonos arba tiesiog tuščia erdvė, kuomet balkone galima paprasčiausiai pasidžiauti skalbinius ar pasistatyti dviratį. Tad remiantis „Balcovido“ idėja, visų daugiabučių renovacijos metu galima kiekvienam, balkoną turinčiam buto gyventojui, pasiūlyti šią įveiklinimo koncepciją, kuri ne tik įdomi ir daugiafunkcė, bet ir labai praktiška ne tik karantino metu.
Šiuo metu kiekvienas nerenovuotas balkonas turi savitą charakterį, tad įgyvendinant „Balcovido“ koncepciją būtų galima kiekvieno balkono savitumą perkelti iš išorės į vidų. Tokiu atveju iš lauko visi balkonai atrodytų vienodi, o viduje kiekvienas žmogus transformuotų šią erdvę pagal savo poreikius“, – mintimis dalijasi N. Marcinkutė.
Įspūdį paliko praktinių užsiėmimų gausa ir profesionalūs dėstytojai
Kauno kolegijos absolventė džiaugiasi, kad studijuodama įgijo ne tik teorinių žinių, bet ir turėjo galimybę lavinti praktinius įgūdžius. Pasak N. Marcinkutės, praktikinių užsiėmimų gausa ir tapo viena pagrindinių priežasčių, paskatinusių ją pasirinkti studijas būtent Kauno kolegijoje.
„Manau, kad labai svarbu gebėti teorines žinias pritaikyti praktikoje ir būtent dėl to pasirinkau interjero dizainą studijuoti Kauno kolegijoje. Žinojau, kad čia daug dėmesio skiriama praktinių įgūdžių lavinimui, o po beveik kiekvieno semestro studentai atlieka praktikas, kurių metu turi galimybę pritaikyti įgytas žinias. Rytais turėdavome teorines paskaitas, o po pietų tą teoriją jau galėjome taikyti kito užsiėmimo metu“, – įspūdžiais dalijasi N. Marcinkutė.
Nors didžiausią įspūdį paliko studijų užsiėmimai, absolventė atskleidžia, kad Kauno kolegija – tai ir profesionalūs dėstytojai, ir palaikanti aplinka.
„Pirmiausia, studijuodama gavau labai daug praktinių žinių, kurias panaudojau jau pirmomis savo, kaip dizainerės, darbo dienomis. Manau, kad tai – svarbiausia. Tačiau Kauno kolegija suteikė ne tik tai – čia susipažinau su puikiais dėstytojais, savo sričių profesionalais, kurie ir suteikė visas tas žinias. Taip pat susiradau nuostabių draugų, su kuriais dar ilgai nenutrūks ryšiai. Mūsų interjero dizaino grupėje studijuoti susirinko ne konkurentai, o vieninga komanda“, – pasakoja trečiam kursui įpusėjus interjero dizainere dirbti pradėjusi N. Marcinkutė.
Daugiau informacijos apie studijas Kauno kolegijoje čia.
