Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) trečiadienį nusprendė „Kauno vandenų“ korupcijos bylą perduoti nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai.
„Byla perduota nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai (…) Kadangi LAT formuoja teismų praktiką, jos išaiškinimai tampa svarbūs, nes ateityje jie gali būti tam tikrais rodikliais, kuriais kiti teismai vadovaujasi. Dėl to sudėtingi klausimai perduodami nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai“, – BNS sakė LAT atstovė Rimantė Kraulišė.
Iki šiol bylą nagrinėjo trys teisėjai.
„Kauno vandenų“ korupcijos byloje nuteistas buvęs „Kauno vandenų“ technikos direktorius Valius Venslovas, taip pat nuteisti bendrovės darbuotojai Egidijus Dūda, Vytautas Rudys, Stasys Jagelavičius, verslininkai Andrius Kazickas, Tomas Gumbelevičius ir Algirdas Grybauskas.
Pernai gruodį Lietuvos apeliacinis teismas V. Venslovui sumažino baudą nuo 37 tūkst. iki 30 tūkst. eurų, nes jis nepagrįstai buvo nuteistas dėl keturių nusikalstamų veikų, ir išteisino verslininką Romą Gaidį.
Apeliacinis teismas taip pat sugriežtino V. Venslovui skirtą apribojimą trejus metus dirbti valstybės tarnyboje ir praplėtė įstaigų, kuriose jis negalės dirbti, sąrašą.
Kauno apygardos teismas visiems kaltinamiesiems buvo skyręs baudas – nuo 5,6 tūkst. iki 37 tūkst. eurų.
Pirmosios instancijos teismas dar vieną verslininką Liną Bernotą buvo atleidęs nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jis pripažino savo kaltę ir padėjo atskleisti nusikalstamas veikas.
Bylos duomenimis, įvairius darbų ir paslaugų užsakymus bendrovėje „Kauno vandenys“ gaudavo bei išskirtinį palankumą turėjo tik tos įmonės, kurių vadovai duodavo kyšius bendrovės vadovaujamas pareigas einantiems darbuotojams.
Kyšius verslininkai mokėdavo reguliariai pagal susitarimą, nuo 3 iki 10 proc. nuo kiekvienos „Kauno vandenų“ įmonėms pervedamos sumos, apmokant už šių įmonių atliktus darbus ar suteiktas paslaugas.
Tyrimą atlikusios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, patikrinus didelę dalį 2012 ir 2013 metais bendrovėje „Kauno vandenys“ atliktų viešųjų pirkimų, nustatyta, kad per pusantrų metų kyšius mokėjusios bendrovės buvo gavusios daugiau kaip 70 užsakymų, bendra jų vertė viršijo milijoną eurų.
Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nurodytų bendrovės darbuotojų priimti kyšiai siekdavo 2 tūkst. eurų. Kyšiai mokėti ne tik pinigais, bet ir įvairiais daiktais.
Ši didelės apimties baudžiamoji byla teismą pasiekė 2015 metų rugpjūtį.
Byla taip pat susijusi su teisėjų korupcijos ikiteisminiu tyrimu. STT nustatė, kad tuometinis Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas bendravo su savo vaikystės draugu V. Venslovu ir tarėsi, kaip galėtų duoti 10 tūkst. eurų kyšį vienam Kauno apygardos teismo teisėjui, kad šis paveiktų bylą nagrinėjusį teisėją Algerdą Urbšį.
Šio tikslo bendrininkams nepavyko pasiekti, nes V. Venslovas buvo pripažintas kaltu, tačiau sprendimas tuomet apskųstas ir byla perduota Apeliaciniam teismui. STT teigimu, abu kaltinamieji tuomet siekė, kad byla būtų paskirta nagrinėti tokiam teisėjui, kurį V. Bavėjanas galėjo tikėtis paveikti.
Dėl šių veiksmų V. Bavėjanui buvo pateikti įtarimai, 2019 metų rudenį jis atleistas iš teisėjo pareigų. 2020 metų lapkričio pradžioje tiek buvusiam teisėjui, tiek V. Venslovui buvo pateikti kaltinimai dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo, nesant kyšininkavimo požymių.
