Vandalų nusiaubtos, iki šiol tinkamai netvarkomos Žaliakalnio žydų kapinės Kaune pagrįstai vadinamos vienu miesto gėdos simbolių. Kauno savivaldybei kelis dešimtmečius nesugebant pasirūpinti, kad būtų atstatyti vandalų nusiaubti paminklai, o kapinės taptų panašios į mirusiųjų amžinojo poilsio vietą žydų bendruomenė viliasi sulaukti JAV institucijų pagalbos. Gali būti, jog sulaukus finansinės paramos iš JAV šios kapinės galiausiai bus pradėtos iš esmės tvarkyti.
Žydų kapinės primena paminklinių akmenų sąvartyną
Šalia Radvilėnų plento didesniame nei 8 hektarų plote plytinčios senosios Kauno žydų kapinės jau ne vieną dešimtmetį kelia galvos skausmą besikeičiantiems Kauno vadovams.
Išvartyti, sudaužyti, vienas ant kito suverti paminklai, kapų kasinėjimo žymės, tikintis rasti palaidotų žydų auksą ir kartas nuo karto besikartojantys vandalų išpuoliai. Kapinėse esama vietų, kurios labiau primena paminklinių akmenų sąvartyną, o ne amžinojo poilsio vietą. Su tokia realybe susiduria kiekvienas, užsukęs į vietą, kurioje ilsisi daugybė Kaune gyvenusių žydų.
Natūralu, kad jose apsilankę čia palaidotų žmonių palikuonys, rabinai, Izraelio ar JAV diplomatai nelieka sužavėti makabrišku vaizdu, nuskamba priekaištai miestui ir jo vadovams, kurie nesirūpina palaidotų žmonių atminimo, savo istorijos saugojimu. Juolab, kad dar 1998 metais šios kapinės buvo įtrauktos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
1861 metais veikti pradėjusiose kapinėse palaidotas Lietuvos estrados pradininkas Danielius Dolskis, dailininkas Jokūbas Mesenbliumas, Lietuvos žydų liaudies partijos pirmininkas, parlamentaras Ozeris Finkelšteinas, kariuomenės kapelionas rabinas Izraelis Kaplanas, rašytojai, medikai, farmacininkai, kiti žymūs tarpukario Kauno žmonės. Daugelio jų palaidojimo vietos nėra žinomos.
Nusiaubtose kapinėse taip pat ilsisi ir 14 žydų karių – savanorių, kurie tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir žuvo Nepriklausomybės kovose.
Sulaukė aukšto rango JAV pareigūnų vizito
Birželio viduryje kapinėse lankėsi Lietuvoje viešėję aukšto rango JAV pareigūnai – Valstybės departamento specialioji pasiuntinė Holokausto klausimais Cherrie Daniels ir Amerikos paveldo užsienyje išsaugojimo komiteto pirmininkas Paul Packer.
Juos lydėjo ir susitikime su Kauno meru bei savivaldybės atstovais dalyvavo JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchrist.
Apie šį vizitą iš anksto viešai pranešta nebuvo, o apie ką jo metu kalbėta – nesunku nuspėti. Eilinį kartą prisiminta idėja pagaliau sutvarkyti vandalų nusiaubtas kapines. Tiesa, jeigu tai bus daroma, paminklų atstatymu rūpinsis ir darbus finansuos ne Kauno savivaldybė, kuriai priklauso visos miesto kapinės, o JAV organizacijos.
„Nejaugi turi atvykti amerikiečiai, kad Kauno savivaldybė pagaliau suvoktų, jog turi tvarkyti savo miesto kapines. Nesvarbu, kokios tautybės žmonės jose palaidoti, lietuviai, rusai ar žydai“, – portalui „Delfi“ sakė Žaliakalnio kapinėse vykusiame susitikime dalyvavusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Atsakė į klausimą: kodėl Kauno žydai patys neatstato išvartytų paminklų ?
Kodėl Kauno istoriniu paveldu, jo išsaugojimu turi rūpintis JAV institucijos, kai ši funkcija deleguota Kauno savivaldybei? Galiausiai, labai dažnai klausiama, koks pačių Kauno žydų indėlis į šių kapinių tvarkymą?
Miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, taip pat dalyvavęs susitikime su JAV pareigūnais bei Kauno meru, savo poziciją išsakė socialiniame tinkle „Facebook“.
„Žaliakalnio žydų kapinės nėra kažkokia žydų bendruomenės nuosavybė, jos priklauso Kauno miesto savivaldybei, jas, kaip ir visas kitas kapines, prižiūri savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“.
Kauno žydų bendruomenė, turėdama tikrai negausias (turbūt neturėtų kilti klausimų, kodėl jos negausios) pajėgas, ne kartą ne tik rodė norą, bet ir susirinko į talkas bei tvarkė kapinių teritoriją. Žmonių, kurie palaidoti šiose kapinėse, giminių nebėra – didžioji dauguma jų buvo išžudyti per Holokaustą, kaip ir didžioji dauguma Kauno ir Lietuvos žydų bendruomenių.
Kaip buvo kalbama šio susitikimo metu, nugriautus ir išvartytus paminklus (turbūt ne žydai juos nugriovė?) ketinama atstatyti, sutvarkyti JAV žydų organizacijų lėšomis“, – teigė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas G. Žakas.
Jis taip pat sakė norintis, kad Lietuvos piliečiai nebebūtų skirstomi į savus ir svetimus, į mūsiškius ir nemūsiškius, į lietuvius ir kitų tautybių atstovus.
„Norėtųsi, kad visi klausimai, visos istorinės tragedijos ir traumos, pasiekimai ir įvykiai būtų suvokiami kaip mūsų – Lietuvos gyventojų, jos piliečių – istorijos“, – akcentavo G. Žakas.
Pirmasis tvarkyti kapines ėmėsi kuklus milijonierius
Žaliakalnio kapinės siaubti pradėtos sovietmečiu, iš karto po jų uždarymo 1952 metais. Pradėjo dingti marmuriniai antkapiniai paminklai, vietos gyventojai juos naudojo pamatų statyboms, kalbama, kad kiti jais grindė takelius, statė laiptus.
1954 m. balandžio 27 d. uždarytose Žaliakalnio žydų kapinėse buvo organizuota antkapių nuvertimo akcija, jos metu nugriauta apie 500 paminklų. Šie paminklai buvo nušlifuoti, o iš jų pagaminti nauji antkapiai. Tais pačiais metais, kartu su žmonių kaulais ir griaučiais, iš kapinių pradėtas vežti žvyras ir smėlis.
Kapinių niokojimas nesustojo ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę – toliau buvo vagiami marmuriniai paminklai, griaunami mauzoliejai, vartomi antkapiai.
Ilgą laiką neveikiančios kapinės Kauno savivaldybei tarsi nerūpėjo, jos buvo tapusios panašiomis į sunkiai įžengiamas džiungles: žėlė nešienaujama žolė, augo daugybė krūmokšnių bei medžių. Atgrasiu užkampiu virtusį tarpukario žydų nekropolį pamėgo valkatos ir alkoholikai. Ant mirusiųjų kapų buvo rengiamos orgijos, čia pat kūrenti laužai, mėtydavosi krūvos alkoholio butelių bei švirkštų.
Esminis lūžis įvyko, kai tvarkyti siaubiamas kapines ėmėsi 2020 metų kovą nuo Covid-19 sukeltų komplikacijų Londone miręs žymus verslininkas, vienas Kauno Laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės akcininkų, Jungtinės Karalystės ir JAV pilietis Williamas George’as Sternas (Viljamas Džordžas Sternas).
„Mano tikslas – sutvarkyti šią teritoriją taip, kad būtų gerbiamas čia palaidotų didžių žmonių atminimas. Noriu, kad teritorija būtų išvalyta, sutvarkyta tvora bei įrengtos vaizdo stebėjimo kameros“, – šios publikacijos autoriui yra sakęs žydų kilmės milijonierius.
Paklausus, ar šiose kapinėse yra palaidota jam artimų žmonių, 1935 metais Vengrijoje gimęs ir Holokaustą išgyvenęs W. G. Sternas sakė neturintis jokių lietuviškų šaknų. Norą sutvarkyti vandalų nusiaubtas kapines jis vadino tiesiog geru darbu, kuriuos atlikti – kiekvieno žydo pareiga.
W. G. Sternui skyrus lėšų darbai kapinėse pajudėjo: buvo kertami medžiai bei krūmynai, išvežamos šiukšlės. Pats milijonierius vengdamas didesnio viešumo ar reklamos taip pat finansavo Kauno žydų centro veiklą, pradėjo tiekti tradicinį žydų maistą čia studijuojantiems Izraelio studentams.
Verslininkui ėmus finansuoti kapinių tvarkymą, po kurio laiko, ne be nuolatinių vietos žydų bendruomenės priekaištų, darbų ėmėsi ir viso Kauno kapines prižiūrinti savivaldybės įmonė. Pradėta reguliariai šienauti kapinių teritoriją, ji tapo ne tokia baugia kaip anksčiau, kai orgijas rengdavo girtuokliai ir narkomanai. Užsienio šalių žydų iniciatyva teritorijoje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ilgainiui šią vietą padarė ne itin patrauklia asocialams.
Žuvusių savanorių kapai surasti atsitiktinai
Miesto savivaldybę prižiūrėti šias neveikiančias ir nusiaubtas kapines moraliai įpareigojo ne tik įtraukimas į kultūros vertybių registrą, bet ir jose atsitiktinai surasti Nepriklausomybės kovose žuvusių karių kapai.
Jie atrasti atsitiktinai, šioje kapinėse viešint JAV ambasados atstovams. Tuomečio premjero Algirdo Brazausko patarėjas Vilius Kavaliauskas atkreipė dėmesį į kelis vienoje eilėje stovinčius identiškos formos kuklius paminklus.
Įžiūrėti, kas parašyta lentelėse buvo neįmanoma, jas dengė storas samanų sluoksnis, keli paminklai buvo nuversti ant žemės. Stiklo šukėmis, kurių čia būta gana daug pradėjus gramdyti samanas išryškėjo iškalti Gedimino stulpai. Taip pat ir užrašas lietuvių kalba, skelbiantis, kad čia palaidotas 1919 metų lapkričio 27 dieną žuvęs 2-ojo pėstininkų pulko eilinis Samuelis Kokneris. Šalia – analogiškas tekstas idiš kalba.
Netrukus rasti dar kelių Nepriklausomybės kovose žuvusių Lietuvos karių kapai. Didžioji dalis jų palaidoti toje kapinių dalyje, kur amžinajam poilsiui atgulė vaikai. Panašu, kad laidota pagal chronologiją, vienas šalia kito – 1919 ir 1920 metais žuvusių 1-ojo atskirojo bataliono eilinio Calelio Greževskio ir 3-ojo pulko eilinio Chaimo Judelevskio palaikai.
Taip pat palaidoti kovose už Nepriklausomybę žuvę žydų savanoriai Mejeris Bliumbergas, Zusmanas Reznikas, Jakovas Fainas. Istoriniuose dokumentuose nurodoma, kad čia palaidota 14 žuvusių karių, kai kurie kapai nerasti iki šiol.
Šalia gali būti užkastos ir „Lietūkio“ skerdynių aukos
Netoli vietos, kur ilsisi žuvę Lietuvos kariai, liudininkų teigimu gali būti masinė skerdynių „Lietūkio“ garažuose aukų kapavietė. 1941 m. birželio 27 d. Kauno centre, dabartinėje Miško gatvėje veikusios bendrovės garažų kieme buvo viešai ir žiauriai nukankinta daugiau nei 60 Lietuvos žydų.
Remiantis išlikusiais liudininkų pasakojimais, į kiemą jėga suvaryti žydai buvo talžomi metaliniais strypais, jiems į gerkles grūdamos gaisrininkų žarnos, o vanduo pilamas tol, kol žmonės uždusdavo. Leisgyvės aukos buvo užmušamos suknežinant galvas laužtuvais.
Įvairių šalių istorikai iki šiol nesutaria, kas vykdė bei organizavo žudynes. Spėjama, kad žydus žudė nacistų suburti Kauno gyventojai. Dauguma liudininkų lietuvius įvardino būtent kaip žudikus. Pasak kai kurių liudininkų, vokiečiai žemino ir mušė žydus, bet jų nežudė.
Esama liudijimų, jog po žudynių į Žaliakalnio žydų kapines atvyko dengti sunkvežimiai ir karo belaisviai kažką krovė ir užkasė žemėmis.
Šią teritoriją žemės radaru tyrinėjęs Izraelio mokslininkas Amit Ronen patvirtino aptikęs grunto deformacijas, kurios liudija, kad buvo iškasta didelė, stačiakampio formos duobė. Norint nustatyti, kas čia palaidota reikėtų atlikti išsamius archeologinius tyrinėjimus.
Tai, kad šioje vietoje gali būti masinė Holokausto aukų kapavietė prieš kelis metus patvirtino ir specialistai iš JAV.
Minint 80-ąsias žudynių „Lietūkio“ garaže metines čia atidengtas atminimo ženklas.
Laukia itin kruopštus bei atsakingas darbas
Net ir sulaukus JAV žydų organizacijų finansavimo Kauno Žaliakalnio žydų kapinių sutvarkymas bus gana sudėtingas procesas.
Siekį ant kapų atstatyti nuverstus ir sudaužytus paminklus komplikuoja tai, kad kai kurie paminklai išmėtyti chaotiškai, pasak Kauno religinės žydų bendruomenės vadovo Maušos Bairako, dėl to sunku nuspręsti ant kokios kapavietės jie stovėjo.
Taip pat prireiks senąją Europos žydų kalbą idiš bei hebrajiškus rašmenis išmanančio lingvisto, kad tiksliai identifikuotų paminklus. Tik kai kurie užrašai yra padaryti lietuvių ar rusų kalbomis, didžioji dalis tekstų užrašyti tuo metu gyvenusiems žydams įprasta idiš kalba.
Dar viena problema, su kuria neišvengiamai teks susidurti – archyvinės medžiagos trūkumas. Vokiečių okupacijos metais praktiškai visa sinagogų ir žydų savivaldos dokumentacija buvo sunaikinta.
Miestas prižiūrės kapinių želdinius, tvarkys takus ir apšvietimą
„Susitikime su JAV ambasadoriumi, Kongreso atstovu bei Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke sutarėme, kad Senosiomis žydų kapinėmis Radvilėnų plente miestas pasirūpins lygiai taip, kaip ir bet kuriomis kitomis kapinėmis Kaune – bus sutvarkyti takai, želdiniai, įrengtas apšvietimas, atnaujinta tvora ir toliau reguliariai šienaujama bei prižiūrima aplinka“, – portalui „Delfi“ komentavo Kauno savivaldybės mero pavaduotojas Mantas Jurgutis.
Jis patikslino, kad Žydų bendruomenė įsipareigojo sutvarkyti nuvirtusius antkapius, kuriuos miestas jau yra inventorizavęs.
„Tad nemažai darbų jau atlikta iki šiol ir esame pasirengę tęsti juos toliau. Matome, kad žydų bendruomenė pastebi bei vertina ligšiolines miesto pastangas. Dėl to jau susiklostė savotiška partnerystė“, – sakė Kauno vicemeras M. Jurgutis.
Šiai Kauno vicemero pozicijai nepritarė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky.
„30 metų mes susitinkame, kalbame, žiūrim ir vėl išvažiuojam. Labai gerbiu Kauno merą, tačiau sutvarkius gatves bei šaligatvius gaunamas „bonusas“ iš savo rinkėjų. O tvarkyti Žydų kapines – nepopuliarus veiksmas, nes Kaune likę labai nedaug žydų. Nusigyvenome iki to, kad šiuo paveldu turi rūpintis amerikiečiai.
Sutarta, kad savivaldybė iškirs pavojingus medžius, sutvarkys tvorą. Kai tai bus padaryta, sutarėme su rabinais, kurie yra atsakingi už Lietuvos kapinių priežiūrą, jie prižiūrės procesą, darbus finansuos JAV komisija žydų paveldui užsienyje išsaugoti, bandysime šias kapines tvarkyti“, – sakė F. Kukliansky.
Kauno vicemeras M. Jurgutis patikslino, kad pasiektas preliminarus žodinis susitarimas kokius darbus kapinėse atliks miesto savivaldybė, o kokius – žydų bendruomenė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
