„Lietūkio“ kieme Kaune paminėtos žiaurios žydų egzekucijos metinės | Kas vyksta Kaune

„Lietūkio“ kieme Kaune paminėtos žiaurios žydų egzekucijos metinės papildyta

/ A. Koroliovo nuotr.

Pirmadienį Kaune paminėtos žiaurios 80-osios žydų egzekucijos „Lietūkio“ garažo kieme metinės. Šioje Kauno vietoje 1941 metų birželio 27 d. buvo žiauriai nužudyta 50 ar daugiau žydų vyrų. Pirmadienį iškilmingai pagerbtas šių pirmųjų Holokausto aukų Kaune atminimas bei atidengtas paminklas prie galimos jų palaidojimo vietos senosiose žydų kapinėse Radvilėnų plente. 

Nedidelis paminklinis akmuo Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos kieme Miško gatvėje mena vieną žiauriausių egzekucijų, ženklinančių Holokausto pradžią Kaune. Lygiai prieš 80 metų – 1941 m. birželio 27 d. – buvusiame „Lietūkio“ garažo kieme, stebint miniai prašalaičių, buvo surengta neregėtu žiaurumu išsiskirianti egzekucija – nužudyta 50 ar daugiau žydų vyrų.

Atsitiktinai „atrinktos“, tiesiog gatvėje pagautos aukos – darbininkas, moksleiviai, prekeiviai, vandens tiekėjas, muzikantas, buvęs Lietuvos finansų ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius Jurgis Štromas – buvo žeminami, žiauriai kankinami ir žudomi, naudojant laužtuvus, metalinius strypus, pagalius, lentas, vandens siurblio žarnas, – rašoma Kauno žydų bendruomenės renginio pranešime. Visi šie žmonės žiauriai nukankinti dėl vienintelės priežasties – visi jie buvo žydai.

Daugumos aukų ir jų budelių vardai iki šiol išlieka nežinomi, o apie šiuos žiaurius įvykius archyvuose išlikę ne itin daug duomenų. Ne iki galo patvirtintas ir faktas, kad nužudytieji buvo palaidoti senosiose žydų kapinėse Radvilėnų plente, tačiau kaip rašo portalo DELFI žurnalistas Nerijus Povilaitis, tuo metu Kaune gyvenusių žmonių liudijimuose nurodytą vietą tyrinėjęs Izraelio mokslininkas Amit Ronen bei specialistai iš JAV savo išvadose teigia, kad šioje vietoje yra Holokausto aukų kapavietė. Norint nustatyti, kas iš tiesų palaidoti minėtoje vietoje žydų kapinėse, reikėtų atlikti išsamius archeologinius tyrinėjimus.

Pirmadienį Kaune prieš 80 metų žiauriai nužudytieji pagerbti minėjime buvusio „Lietūkio“ garažo kieme prie aukoms atminti skirto kuklaus paminklinio akmens. Renginyje dalyvavę Izraelio ir JAV ambasadoriai Lietuvoje, Lietuvos krašto apsaugos ministras, Seimo nariai, Kauno miesto meras, Lietuvos žydų bendruomenių atstovai kalbėjo apie svarbiausią pamoką, kurią turime išmokti iš šios skaudžios istorijos – tai niekada daugiau neturi pasikartoti.

Po renginio gimnazijos kieme įvyko tarptautinio judėjimo „Gyvybės žygis“ surengta eisena iki Žaliakalnio žydų kapinių, kuriose, kaip manoma, ir buvo užkasti „Lietūkio“ garaže nužudytieji žmonės. Kapinėse taip pat buvo atidengtas atminimo ženklas, menantis žiauriai nužudytus Lietuvos žydus.

Kaip rašo portalo žurnalistas N. Povilaitis, įvairių šalių istorikai iki šiol nesutaria, kas vykdė bei organizavo „Lietūkio“ garažo žudynes. Spėjama, kad žydus žudė nacistų suburti Kauno gyventojai. Dauguma liudininkų lietuvius įvardino būtent kaip žudikus. Pasak kai kurių liudininkų, vokiečiai žemino ir mušė žydus, bet jų nežudė – paliko šį darbą padaryti vietiniams gyventojams. Šios žudynės itin žiaurios dar ir dėl to, kad vyko be jokio įsakymo ir greičiausiai buvo išprovokuotos atsitiktinai.

Iki šiol prieštaringai vertinamoje Rūtos Vanagaitės knygoje „Mūsiškiai“ apie „Lietūkio“ egzekuciją užrašytame Chaimo Bargmano liudijime teigiama, kad žydus žudė iš kalėjimo paleisti NKVD kankinti lietuviai kaliniai. Pasak Ch. Bergmano pasakojimo, kuriame jis remiasi liudytojo Vaclovo Vodzinskio papasakota istorija, „Lietūkio“ garažo kieme, prieš ateinant vokiečiams, buvo laikomi radonarmiečių arkliai, o naciai įsakė garažo sargui išvalyti arklių mėšlą.

Teigiama, kad tuo metu pro šalį į VII forte steigiamą koncentracijos stovyklą buvo varoma grupelė žydų, pasinaudojus šia situacija, esą sargas pasiūlė, kad mėšlą valytų rusų draugai – žydai. Grožinės literatūros knygoje aprašytoje istorijoje teigiama, kad egzekucija kilo spontaniškai, o vėliau apie ją liudijęs vienas iš budelių – Lietuvos kariuomenės puskarininkis – prisipažino, kad tai darė apakintas pykčio ir vėliau dėl šio poelgio labai gailėjosi.

Vertinant to meto įvykius labai svarbu paminėti, kad iš Kauno Raudonoji Armija pradėjo trauktis birželio 22 dieną, birželio 23-iąją Kaune paskelbiama apie Lietuvos valstybės atkūrimą ir sudaroma Laikinoji Vyriausybė, naciai į Kauną įžengia birželio 25 d., egzekucija „Lietūkyje“ – birželio 27 d. Iki šiol laikoma, kad žydų žudynės „Lietūkio“ kieme įvyko vienos pirmųjų ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje bei pagal savo pobūdį buvo vienos žiauriausių.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA