Tualetas ir statybiniai konteineriai – masinių žudynių vietoje Kaune: čia normalu? – Kas vyksta Kaune

Tualetas ir statybiniai konteineriai – masinių žudynių vietoje Kaune: čia normalu?

delfi.lt / Nerijus Povilaitis 2021/06/18 19:34
Buvusi „Lietūkio“ garažų teritorija, kur 1941 metais vyko masinės žudynės / DELFI nuotr.

Kiek daugiau nei už savaitės, birželio 28 dieną Kaune bus minimos 80-osios „Lietūkio“ garažo žudynių metinės. Į tragedijos vietą prisiminti Holokausto aukų susirinks žydų bendruomenės, Kauno savivaldybės atstovai, turėtų atvykti ir užsienio šalių diplomatai. Juos žudynių vietoje tikriausiai pasitiks šalia paminklo aukoms stovintys statybininkų konteineriai, įvairios šiukšlės bei lauko tualetas.

Holokausto aukų minėjimas vyks tualeto fone?

„Birželio 28 d., 17 val. Miško g. 3, prie paminklo „Lietūkio“ garažo žudynių aukoms, vyks šių žiaurumu išsiskiriančių žudynių 80-ųjų metinių minėjimas ir aukų pagerbimo ceremonija“, – skelbia Kauno žydų bendruomenė.

Šio tragiško įvykio, davusio pradžią masiniam žydų naikinimui minėjimas gali virsti ir rimtu, galbūt net atgarsio kitose šalyse sulauksiančiu skandalu.

„Delfi“ skaitytojas pasidalino nuotraukomis, kuriose užfiksuota, kaip šiuo metu atrodo pačiame miesto centre esanti masinių žudynių vieta.

Buvusios bendrovės „Lietūkis“ kieme, kur dabar įsikūrusi Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazija paminklas nacistų ir jų talkininkų aukoms stovi užgriozdintas statybiniais vagonėliai, šalia jų pastatytas lauko tualetas.

Buvusi „Lietūkio“ garažų teritorija, kur 1941 metais vyko masinės žudynės / DELFI nuotr.

Gimnazijos atstovas: vieta konteineriams ir tualetui yra tinkama

Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos direktorės pavaduotojas ūkio reikalams Edmundas Naujikas sakė, jog šie konteineriai ir tualetas stovės bent iki rugsėjo, kol vyks remonto darbai.

„Vieta tinkama, juk ne ant to paminklo pastatyta. O kur kitur pastatysi, apsidairykite ir pamatysite, kad daugiau nėra kur statyti. Įvairios mašinos, atvažiuoti, sustoti reikia. O čia – nuošalus kampas. Patys matote, kad tai stovi ne šiaip sau, o buitiniams statybininkų reikalams“, – sakė Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos direktorės pavaduotojas ūkiui E. Naujikas.

Jis prisiminė, kad toje vietoje, kur šiuo metu stovi gimnaziją remontuojančių statybininkų tualetas, ilgus metus stovėjo didelis, 6 kubinių metrų talpos šiukšlių konteineris.

Paklausus, ar šie konteineriai ir tualetas masinių žudynių vietoje stovės ir čia vykstant iškilmingam aukų pagerbimui, E. Naujikas pripažino nežinantis kaip reikės šią problemą spręsti.

„Delfi“ susisiekus su birželio 28 dieną vyksiantį žudynių minėjimą ir aukų pagerbimą organizuojančios Kauno savivaldybės atstovais, jie teigė vertinantys situaciją. Atsakymą, ar statybiniai konteineriai su lauku tualetu stovės ir per renginį pažadėjo pateikti kitos savaitės pradžioje.

Šiuos vaizdus socialiniuose tinkluose paviešinęs visuomeninkas, buvęs Izraelio kariuomenės rezervininkas Daniel Lupshitz sakė po kelių minučių sulaukęs vieno Kauno savivaldybės atstovų skambučio. Pasak D. Lupshitz, šis ilgai atsiprašinėjęs ir žadėjęs, kad konteinerių bei tualeto nebeliks.

Buvusi „Lietūkio“ garažų teritorija, kur 1941 metais vyko masinės žudynės / DELFI nuotr.

Aistras sukėlė ir šiukšlių konteineris

Tai ne pirmas atvejis, kai kyla aistros dėl Kaune, Miško gatvėje esančios masinių žudynių vietos. 2015 metais kilo skandalas dėl paminklo prieigose stovėjusio šiukšlių konteinerio. Dėmesį į ilgus metus niekam neužkliuvusią atliekų talpą taip pat atkreipė iš Lietuvos kilęs D. Lupshitz.

„Ar jūsų savivaldybė ir jūsų vadovaujamos ūkio struktūros apeliuoja į tai, kad visi žydai (mirę, nužudyti ir sudeginti, ir dar per klaidą gyvi) yra šiukšlės?“ – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje Kauno vadovų tuomet klausė D. Lupshitz.

Apeliuodamas į tai, kad Kaunas rizikuoja atsidurti rimto skandalo epicentre, jei apie šioje vietoje stovinčius šiukšlių konteinerius sužinos tarptautinės žydų organizacijos, D. Lupshitz susisiekė su tuomečiu Kauno vicemeru Povilu Mačiuliu bei išgirdo pažadą problemą kuo skubiau spręsti.

Iš tiesų, tą pačią dieną šiukšlių konteinerių neliko, jie buvo perkelti kitur. Į šią situaciją 2015 metais sureagavo ir dabartinis kultūros ministras Simonas Kairys, tuomet ėjęs Kauno vicemero pareigas.

„Susitikę su žydų bendruomenės atstovais aptarėme išties akis badančią kraupios tragedijos įamžinimo vietos problemą. Memorialo prieigos buvo užgrūstos automobiliais, kurie buvo statomi tiesiai ant pievutės. Ateityje greta paminklo įrengsime guminius parkavimo bortelius, kad į sporto mokyklą atvykę žmonės transporto priemones galėtų pastatyti civilizuotai“, – sakė Kauno vicemeras Simonas Kairys.

Buvusi „Lietūkio“ garažų teritorija, kur 1941 metais vyko masinės žudynės / DELFI nuotr.

Aukas siaubingai kankino, užmušdavo laužtuvais

Naciams okupavus šalį Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos „Lietūkis“ garažų teritorijoje 1941 m. birželio 27 d. buvo viešai ir žiauriai nukankinta daugiau nei 60 Lietuvos žydų.

Remiantis išlikusiais liudininkų pasakojimais, į kiemą jėga suvaryti žydai buvo talžomi metaliniais strypais, jiems į gerkles grūdamos gaisrininkų žarnos, o vanduo pilamas tol, kol žmonės uždusdavo. Leisgyvės aukos buvo užmušamos suknežinant galvas laužtuvais.

Įvairių šalių istorikai iki šiol nesutaria, kas vykdė bei organizavo žudynes. Spėjama, kad žydus žudė nacistų suburti Kauno gyventojai.
Dauguma liudininkų lietuvius įvardino būtent kaip žudytojus. Pasak kai kurių liudininkų, vokiečiai žemino ir mušė žydus, bet jų nežudė.

Išlikusiose nuotraukose, kurias kai kas vadina montažu, matosi žiūrovų minia, atokiau stovintys vokiečių kareiviai ir civiliais rūbais vilkintys budeliai, strypais talžantys gulinčias aukas. Manoma, kad žudynių aukos buvo slapčia užkastos prie dabartinio Radvilėnų plento esančių Senųjų žydų kapinių teritorijoje.

Istoriniuose šaltiniuose nurodoma, kad „Lietūkio“ kieme buvo nužudytas Aleksandro Štromo tėvas, buvęs Lietuvos finansų ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius Jurgis Štromas, Simcha Zisl Mankevic, muilo fabriko darbininkas Jizchakas Grinas, muzikas Šlomas Goldšteinas, vandens tiekėjas I. Kurliančikas, prekiautojai B. Komašas ir Ch. Cukermanas, moksleiviai Pessachas ir Goldbergas, bei Mošė Štromas. Bendras aukų skaičius, preliminariais vertinimais gali siekti apie 60 žmonių.

„Lietūkio“ garažuose įvykusios skerdynės davė pradžią masiniam žydų naikinimui Lietuvoje. Apytikriais duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metu vokiečių naciai ir jiems talkinę lietuvių kolaborantai išžudė apie 95 procentus anuomet gausios bei įtakingos Kauno žydų bendruomenės.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA