2015 m. Venecijos bienalėje Lietuvai atstovavo iš Kauno kilusio menininko Dainiaus Liškevičiaus kūrinys „Muziejus“. Jame eksponuojama ir trispalvė – ankstesnio menininko darbo dalis. Prieš 20 metų nepriklausomybės dešimtmečio proga sukurtas video performansas su Lietuvos vėliava buvo parodytas „Didžiajame šeimos gynimo marše“, kur juo iliustruota neva tautinių vertybių devalvacija. Dėl nesankcionuoto kūrinio demonstravimo veiksmų ketina imtis „Mo“ muziejus.
Kaip nurodoma LNK žinių parengtame reportaže, kūrinyje „Muziejus“ menininkas metaforomis kalba apie netikrą ir sumeluotą patriotiškumą. 2021 m. Vilniuje „Šeimos gynimo marše“ tas pats kūrinys taip pat dažnai minėtas – vienas iš organizatorių Artūras Orlauskas performansą kritikavo, mat prisidengiant menu esą tyčiojamasi iš valstybinės vėliavos.
Performansas, kurio ištrauka parodyta „Šeimos gynimo marše“:
Dešimttūkstantinė minia Vingio parke ūžė, o „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ organizatorius A. Orlauskas toliau pliekė ir prieš 20 metų sukurtą video performansą, ir jį savo kolekcijoje laikantį muziejų.
„Yra Baudžiamojo kodekso straipsnis, kad už tyčiojimąsi turi būti nubaustas žmogus. Trejus metus toks video „kabo“ jūtūbėje <...>. „Mo“ muziejuje tai neva yra eksponatas“, – aiškino kaunietis A. Orlauskas.
Maršo dalyviai raginami rinkti parašus ir dėl galimo vėliavos išniekinimo kreiptis į prokuratūrą. Į teisėsaugą ruošiasi kreiptis ir „Mo“ muziejus, kurio kolekcijoje yra marše rodytas darbas.
„Padarytas dvigubas pažeidimas – ir autorinių teisių pažeidimas, nes jie negavo leidimo rodyti tokį kūrinį, o net ir nekomerciniam kūriniui tai yra negalima. Kitas dalykas – „Mo“ dalykinės reputacijos pažeidimas“, – LNK komentavo „Mo“ muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.
Kūrinio autorių D. Liškevičių toks dėmesys jo darbui nemaloniai nustebino ir privertė jaustis nesaugiai: „Jaučiuosi kaip auka tapęs ir jeigu tai būtų kažkur prieš Antrąjį pasaulinį karą galima būtų sakyti, o šiuo atveju dabar yra pavogtas kūrinys ir naudojamas kiršinti tautą, ir sėti neapykantą.“
M. Ivanauskienės žodžiais, bandymas tiesiogiai interpretuoti menininko veiksmą kaip valstybinių simbolių išniekinimą gali būti prilygintas tokiai situacijai, kai imame kaltinti aktorių kino filme įvykdžiusį žmogžudystę ar nuplėšusį vėliavą už simbolių išniekinimą ar žmogžudystės įvykdymą.
Šeimos gynimo maršo organizatoriai gilintis į meno išraiškos formas nemato reikalo, o gerbti autoriaus teisių nemato už ką.
„O ką į tai gilintis? Mes matome aiškiai. Ką į tai gilintis? Kiekvienas pasižiūrėjęs žmogus jums nepasakys, kad tai yra menas. Kiekvienas pasakys, kad tai yra valstybinių simbolių niekinimas“, – sakė vienas iš maršo organizatorių Arvydas Daunys.
Didysis šeimų gynimo maršas Vingio parke
Komunikacijos ekspertų vertinimu, maršo organizatoriai kūrinį pasitelkė masėms įaudrinti.
„Valstybės simbolių išniekinimas arba tai, kas taip gali atrodyti, žinoma, yra labai stiprus pranešimas, pirmiausia, iššaukiantis emocinę reakciją. Žinoma, stipriai negatyvią reakciją ir tuo irgi galima manipuliuoti“, – LNK žinioms teigė VU Komunikacijos fakulteto dėstytojas Viktor Denisenko.
Komunikacijos eksperto Arūno Armalio tvirtinimu, tai yra visiška manipuliacija maršo organizatorių, kurie savo naudai interpretuoja ne tik meno kūrinius, bet ir įstatymus. Maršo organizatoriai iki šiol nesusimokėjo asociacijai LATGA už renginyje skambėjusias dainas ir skaitytus eilėraščius.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
