Priimkite savo šuniuką, o ne jo parazitus: dr. V. Sabūnas apie tykančius pavojus ir tinkamą apsaugą - Kas vyksta Kaune

Priimkite savo šuniuką, o ne jo parazitus: dr. V. Sabūnas apie tykančius pavojus ir tinkamą apsaugą

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Pavasarį ne vienam keturkojį augintinį turinčiam šeimininkui galvos skausmu tampa tai, kaip tinkamai pasirūpinti šeimos draugu ir apsaugoti jį nuo šiuo metų laiku intensyvios problemos – parazitų. Apie parazitų keliamą pavojų ne tik augintiniams, bet ir jų šeimininkams bei efektyviausias apsaugos priemones – „Kauno grūdų“ veterinarinės farmacijos produktų vadovės Aušros Tasiukevičiūtės pokalbis su veterinarijos gydytoju, biologijos mokslų daktaru Vytautu Sabūnu.

– Tikriausiai, vienas iš maloniausių ir visada šypseną keliančių veterinarijos gydytojo darbo momentų yra mažų šuniukų ir kačiukų apžiūra bei profilaktinės procedūros?

– Tikrai taip! Tai darbo dalis, kai galime atsipūsti nuo sunkių ligonių ir pasidžiaugti sveikais jaunais augintiniais. Jaunikliai neturi „balto chalato baimės sindromo“ ir veterinarijos gydytoją priima kaip įprastą žmogų, draugą. Tai momentas, kai konsultuodami augintinių šeimininkus, galime suteikti jiems žinių, kurios leidžia užkirsti kelią susirgimams ateityje. Visuomet prieš vizitą klientams rekomenduoju būti paruošus kuo daugiau klausimų, nes auginant gyvūną reikalinga nuolatinė priežiūra, sprendimų priėmimas.

– Visi žinome, kad jauniems šuniukams be galo įdomu viską uostinėti, laižyti, krapštyti, kasti ir ragauti, kokie pavojai tyko gamtoje?

– Jaunų augintinių smalsumas yra natūralus vystymosi procesas, tačiau tai kelia daug rizikų. Dažniausiai toks elgesys gali lemti užsikrėtimą parazitinėmis, bakterinėmis, virusinėmis infekcijomis. Užsikrėtę gyvūnai gali turėti virškinimo sistemos, kvėpavimo takų, odos ligų simptomus.

Virusinės ir bakterinės infekcijos pasireiškia „aštresniais“ simptomais, ūmia eiga, kartais gali baigtis letaliai (gaišimu). Dažnai užsikrėtę gyvūnai pradžioje neturi jokių simptomų. Ypatingai klastingos parazitinės infekcijos.

Augintinių šeimininkai neretai klaidingai mano, kad jeigu nėra parazitų išmatose, vadinasi, augintinis sveikas. Parazitai taip prisitaikę, jie „nenori“ būti pastebėti ir sekina organizmą iš lėto – slopina imuninę sistemą, neleidžia susidaryti imunitetui po vakcinacijos.

Parazitai suvartoja dalį gyvūnui reikalingų vitaminų ir naudingų medžiagų, todėl gali vystytis mažakraujystė, vystymuisi reikalingų vitaminų trūkumas. Užsikrėtę gyvūnai gali sunkiau priaugti svorio. O žarnyno parazitus dažniausiai pastebime tik esant stipriam užsikrėtimui arba sudavus vaistų.

Reikėtų nepamiršti, kad smalsaudami augintiniai praryja įvairius svetimkūnius (dažniausiai namuose) – žaislus, plaukų gumytes, siūlus, adatas ir kt., o kojinės yra numeris vienas (šypsosi pašnekovas). Apsinuodijimai žmonėms skirtais vaistais, žiurknuodžiais, buitine chemija yra retesni, tačiau taip pat pasitaiko.

Jeigu tinkamai pasirūpiname prevencija/profilaktika (apsauga), galime stipriai sumažinti riziką ir ramiai leisti augintiniams smalsauti, uostinėti ir susipažinti su pasauliu.

– Kaip dažnai yra rizika perduoti parazitus šuniukams, pažindinantis ir žaidžiant vieniems su kitais?

– Parazitinės infekcijos yra labai dažnos. Ypatingai jauniems augintiniams. Jeigu jaunas augintinis niekada nėra dehelmintizuotas (nukirmintas), tikimybė, kad jis turi parazitų yra arti 100 proc.

Vytautas Sabūnas / Organizatorių nuotr.

– Ar kyla pavojus šeimininkams užsikrėsti parazitais nuo savo augintinių?

– Taip, žinoma. Šunys yra kaspinuočių tarpiniai šeimininkai. Taip pat nuo augintinių galima užsikrėsti askaridėmis. Pastarosios ypatingai pavojingos vaikams. Žinoma, yra ir daugiau parazitų ir kitų mikroorganizmų, kuriuos gali perduoti augintiniai savo šeimininkams, tačiau tai pasireiškia rečiau.

Ypatingą dėmesį parazitų profilaktikai (dažniau “nukirminti”) reikėtų skirti tiems augintiniams, kurie yra šeriami termiškai neapdorotais gyvulinės kilmės produktais (ang. RAW). Iki 6 mėn. amžiaus jauniklius rekomenduojama nukirminti kas mėnesį, o vėliau remtis gydytojo rekomendacijomis pagal rizikos grupę, kuriai priklauso augintinis.

– Kad šuniukas augtų sveikas ir stiprus, kiek dėmesio rekomenduojate skirti parazitų stebėsenai ir profilaktikai?

– Stebėsena yra sudėtinga. Kaip jau kalbėjome anksčiau, subrendusį parazitą aptikti yra sudėtinga, o kiaušinėliai yra mikroskopinio dydžio, todėl reikalingi specialūs laboratoriniai tyrimai. Tyrimai dažniausiai yra atliekami, kuomet gyvūnas jau turi ligos simptomus.

Tikslas yra užkirsti kelią užsikrėtimui parazitais (profilaktika). Įprastai veterinarijos gydytojai rekomenduoja periodišką nukirminimą, tačiau gyvūnai yra laikomi skirtingomis sąlygomis ir rekomendacijos šiuo atžvilgiu skiriasi. Šunys net yra skirstomi į rizikos grupes:

A (nukirminami 2 kartus per metus) – namuose laikomi, beveik/visai neišeinantys į lauką, neturintys kontakto su kitais gyvūnais.

B (4 kartus)  – namuose laikomi, bet nuolat vedžiojami į lauką ir turintys kontaktą su kitais gyvūnais.

C (12 kartų) – laikomi lauke, naudojami medžioklei, turintys dažną kontaktą su laukiniais gyvūnais, šeriami „žalia“ mėsa (angl. RAW).

– Kodėl šuniukų profilaktikai nuo parazitų rekomenduojama skirti daugiau dėmesio nei suaugusiems šunims ir koks yra vidaus parazitų (kirminų) vystymosi ciklas?

– Kaip jau kalbėjome anksčiau, jaunikliai daug smalsesni ir su aplinka susipažįsta panašiai kaip kūdikiai – uostydami, laižydami, ragaudami viską, kas po nosimi. O parazitų kiaušinėliai yra mikroskopinio dydžio ir aplinkoje gali išlikti net keletą metų, todėl rizika užsikrėsti yra padidinta. Net namuose laikomi augintiniai gali užsikrėsti parazitais. Kiaušinėlius gali parnešti augintinių savininkai su avalyne. Kiti augintiniai esantys namuose taip pat gali užkrėsti.

Reikėtų nepamiršti, kad jauni šuniukai gali gimti užsikrėtę nuo mamos arba gali užsikrėsti maitindamiesi mamos pienu.

Skirtingų parazitų vystymosi ciklas yra skirtingas ir dažnai sudėtingas. Tačiau dažniausiai pas šunis aptinkamų parazitų – askaridžių vystymasis nėra sudėtingas. Parazitų kiaušinėliai patenka per burną, tada vystosi žarnyne apie mėnesį laiko (32-39 dienas).

Išsivystę kirminai pradeda gaminti mikroskopinio dydžio kiaušinėlius, kuriuos šunys išskiria su išmatomis. Tokiu būdu jie patenka į aplinką ir tampa užkrato šaltiniu. Šių parazitų lervos yra aptinkamos graužikų raumenyse, todėl šuo prarijęs pelę taip pat gali užsikrėsti šiais parazitais.

Augintinis / R. Tenio nuotr.

– Kaip dažnai šuniukai apsikrečia blusomis ir kuo jos pavojingos?

– Užsikrėtimas blusomis yra dažnai sutinkamas, ypatingai pas tuos augintinius, kuriais nėra tinkamai rūpinamasi. Blusos sukelia alerginę odos reakciją, kuri pasireiškia paraudimu, niežuliu, kailio slinkimu, pleiskanojimu. Taip pat blusos gali pernešti žarnyno parazitus – kaspinuočius. Jeigu gyvūnas turi daug blusų, tai gali sekinti, gali vystytis mažakraujystė. Ilgainiui negydant, gali vystytis antrinis odos užkrėtimas bakterijomis, grybeliu.

– Ką turėtų žinoti šuniuko savininkai apie erkių pernešamas ligas ir kodėl svarbu naudoti apsaugą praktiškai visus metus?

– Dėl klimato kaitos orai darosi vis palankesni erkių dauginimuisi ir vystymuisi Lietuvoje. Todėl užsikrėtimo rizika šių parazitų pernešamomis ligomis didėja. Lietuvoje paplitusios net trys erkių pernešamos ligos šunims – babezijozė, anaplazmozė ir Laimo liga.

Šios ligos, o ypatingai babezijozė yra nusinešusios ne vieną gyvybę. Erkių vystymuisi reikalinga teigiama aplinkos temperatūra ir drėgmė. Pastaroji žiema buvo šaltesnė, tačiau ankstesnės žiemos buvo labai šiltos. Todėl tenka susidurti su erkių pernešamų ligų atvejais net šaltuoju metų laikotarpiu. Dėl to savo klientams visada rekomenduoju būti budriems ir naudoti apsaugą nuo erkių visus metus.

– Kaip keitėsi parazitų paplitimas Lietuvoje per paskutinius trejus metus?

– Labai sunku apibendrinti visų parazitų paplitimą Lietuvoje. Jis, žinoma, yra skirtingas skirtingai rūšiai parazitų. Taip pat paplitimui didelę įtaką turi augintinių rizikos grupė. Jeigu pratęsti apie kraujasiurbių parazitų ir jų pernešamų ligų paplitimą, akcentuočiau tai, kad Lietuvoje atsirado naujų ligų, kurios buvo būdingos pietinėje Europos dalyje. Tačiau džiaugiuosi tuo, kad žmonių sąmoningumas tikrai pasikeitė per pastarąjį dešimtmetį.

Daugelis augintinių savininkų naudoja priemones nuo išorės ir vidaus parazitų, o tai stipriai sumažina užsikrėtimų skaičių. Konkrečių skaičių palyginimui šiuo metu nėra, tačiau tai jaučia visa veterinarijos gydytojų bendruomenė. Didžiulę įtaka šių ligų kontrolei daro ir naujų profilaktikos priemonių, tablečių, atsiradimas rinkoje.

– Dabar veterinarijos klinikose gausu įvairių antiparazitinių priemonių, kaip šeimininkui nepasimesti ir išsirinkti tinkamiausią?

– Sunku nepasimesti ne tik augintinių šeimininkams, bet ir patiems gydytojams (juokiasi pašnekovas). Vienos taisyklės, kuri priemonė yra geriausia kiekvienam augintiniui, nėra. Tačiau reikėtų neapsigauti renkantis tarp receptinių, cheminę sudėtį turinčių vaistų ir homeopatinių, „ekologiškų“ produktų.

Augintinis / R. Tenio nuotr.

Pastaruoju metu ekologija yra “ant bangos” – gintariniai karoliai, eteriniai aliejai, bangas, vibracijas skleidžiantys įrenginiai. Nesu skeptiškas ekologijai ir naujovėms, tačiau šių priemonių efektyvumas yra gerokai mažesnis negu klasikinių receptinių preparatų ir tai pagrįsta faktais ir praktine patirtimi. Tekę nemažai apie tai domėtis ir perskaityti straipsnių. Yra atlikta nemažai studijų apie eterinius aliejus – nustatyta, kad jie gali atbaidyti erkes, tačiau efektyvumas yra labai žemas ir rizika užsikrėsti ligomis yra labai didelė.

– Kaip žinome, šuniukai auga labai greitai, kokių priemonių nerekomenduojate naudoti, kol šuniukų svoris keičiasi?

– Labai ilgo veikimo >1 mėn. veikiančios priemonės yra nerekomenduojamos stambesnių veislių jaunikliams. Priemonės dažniausiai skiriamos tam tikro svorio kategorijos šunims. Pavyzdžiui, 9 kg svorio jaunam Berno zenenhundui panaudojus 5-10 kg šunims skirtą priemonę, kuri veikia >1 mėnesį, ji taps neveiksminga, kai šuo peržengs 10 kg ribą.

– Ar pastebėjote tendenciją, kad visur skubantys augintinių savininkai renkasi naujesnės kartos antiparazitines kombinuotas plataus veikimo spektro priemones? Juk patogu – Viena ir baigta?

– Tikrai taip. Šios naujos kartos priemonės padarė revoliuciją profilaktikos nuo parazitų srityje. Žmonės buvo pripratę naudoti įprastas priemones – lašus, lašinamus ant sprando, antkaklius, purškiamas priemones.

Šios priemonės yra pakankamai efektyvios, tačiau reikalauja tikslumo, dažnai padaromos klaidos, todėl užsikrėtimo išvengti nepavyksta, o nuo skirtingų parazitų reikia naudoti skirtingas priemones. Lašiukus reikia tinkamai užlašinti, o augintinio kontaktas su vandeniu silpnina jų efektyvumą.

Antkaklius reikia nuolat patempti, kad būtų prigludę prie kailio, kitaip praranda savo efektyvumą ir dėl labai ilgo poveikio šeimininkai dažnai susipainioja, kada nupirkti naują, nes pamiršta, kada šią priemonę pradėjo naudoti. Purškiamomis priemonėmis reikia tinkamai padengti visą kailį ir naudoti kiekvieną dieną.

Naujos kartos preparatai apima beveik visus dažniausiai pasitaikančius išorės (erkės, blusos, niežai) ir vidaus parazitus (žarnyno, palučių), o panaudojimas yra paprastas – tiesiog reikia suduoti kaip skanėstą. Tai stipriai sumažina paklaidų skaičių ir užsikrėtimo riziką. Tiesą sakant, nėra tekę susidurti užsikrėtimu parazitais, kuomet šuniui naudojamos šios naujos kartos priemonės.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA