Norint parduoti automobilį – jau privalu turėti savininko deklaravimo kodą (SDK), arba gresia bauda. Institucijos žada tikrinimus keliuose, turgavietėse, aikštelėse, net skelbimuose. Tačiau vos pradėjusi darbą naujoji „Regitros“ sistema stringa. Automobilių prekybininkus gąsdina procedūros trukmė ir sudėtingumas – autovežiai gali strigti prie sienos, sudėtingiau bus pirkti automobilį užsienyje. Skelbimuose naujus kodus nurodo tik pavieniai pardavėjai, gyventojai pasigenda informacijos.
Nuo gegužės 1-osios parduoti automobilį galima tik turint unikalų SDK kodą, susiejantį automobilį su jo savininku. Tačiau automobilių importuotojams tokį kodą gauti tapo iššūkiu.
Kaune veikiančios nedidelės automobilių perpardavimo įmonės vadovas, pirmadienį per pietus kalbėdamasis su „Delfi“, teigė nuo ryto mažiausiai pusdienį laukiantis, kol SDK gaus vienas automobilis – tuo pat metu negalima registruoti kitų automobilių, kurie laukia eilėje.
„Tai stabdo darbus. Dabar tą dalyką darau – iš ryto kai kurias mašinas pateikiau, vieną deklaravau per pusę valandos, o kitos nuo ryto dar nėra“, – stebėjosi vadovas.
Jis vylėsi, kad nesklandumai yra laikini pradedant veikti naujai sistemai – juk už tai ir baudos gresia. Tačiau pripažino, kad norintiems įsigyti automobilį Vakarų Europoje, teks vargti daugiau.
„Jei tai truks taip ilgai, gaištamas laikas ir bus sudėtinga automobilius vežant. Kai reikia ant sienos tai daryti, na nežinau tiesiog. Dabar sistema kabo, kitų paraiškų pateikti neleidžia. Pas mus yra ne vienas automobilis, kuris dar neapiformintas“, – kalbėjo jis.
Valstybės įmonė „Regitra“ „Delfi“ paaiškina: „Tai bene didžiausias pokytis transporto priemonių registracijos srityje per pastaruosius 30 metų, kuomet iš esmės keičiasi beveik visi procesai. Taigi, tam tikrų nesklandumų nebuvo išvengta. Nuoširdžiai atsiprašome klientų, kurie susidūrė su nepatogumais“.
Skelbimų portaluose kol kas SDK pateikia tik pavieniai pardavėjai. Autoplius.lt vadovui Artūrui Mizerui nesuprantama, kodėl nauji kodai reikalingi ir Lietuvoje registruotų automobilių pardavimui, jei problemų kelia tik naujai importuojami automobiliai – tuo atveju SDK galbūt galėjo atstoti ir esamas automobilio registracijos numeris. Gyventojai, anot jo, apie naują tvarką dar turi labai mažai informacijos, SDK sudėtinga atrasti ir suprasti.
Naujoji sistema skirta kovoti su šešėliu – fiktyviomis pardavimų sutartimis, neteisingai nurodomomis kainomis, o Valstybinė mokesčių inspekcija regi kone 40 mln. eurų PVM trūkumą šiame sektoriuje, kurį tikimasi skaidrinti. Mat dabar tarpininkai turės savo vardu gauti SDK – Lietuvoje neregistruotiems automobiliams SDK gauti nebus galima.
Kauno automobilių turgaus vadovas Valentinas Naujanis pripažįsta, kad „kauferių“ (vokiškų automobilių pirkimo-pardavimo sutarčių) Lietuvoje turėtų nebelikti, bet jis abejoja, ar daug kas nuo to keisis – kol kas rinka tebelaukia ir vertina, kokį poveikį nauja tvarka padarys.
Skelbimuose SDK kol kas nurodo pavieniai pardavėjai
Autoplius.lt svetainėje kol kas nedaug tokių skelbimų, kuriuose būtų pateikiamas ir SDK. Portalo vadovas A. Mizeras skaičiuoja, kad tokių skelbimų – keli procentai.
„Kol kas nesimato, kad kas nors keistųsi automobilių pasiūloje ir paklausoje, čia reikės labai ilgo proceso. Kol kas matyti, kad žmonės nėra pakankamai informuoti, nes tikrai labai maža dalis tuos kodus pateikia. Gal trūko informavimo, nes viskas vyko gana skubiai – paskelbta, ir po keleto savaičių įvesta. Mes ir viduje bandėme paeksperimentuoti, susirasti tuos kodus, tai „Regitros“ svetainėje tikrai tenka pavargti, kad rastum tą vietą, kur kodą galima sužinoti“, – vertina A. Mizeras.
SDK leidžia gyventojui „Regitroje“ sužinoti, su kokio automobilio marke šis kodas yra susietas, pirkimo metu tai leidžia užtikrinti, kad automobilį parduoda tikrasis savininkas, o ne tarpininkas.
Norint sužinoti savam automobiliui priskirtą kodą, jį galima pasitikrinti čia, tam reikės vardo, pavardės, VIN identifikavimo numerio.
„Kad sistema veiktų, ji turėtų būti paprasta. Čia, panašu, kad sudėtingiau. Sistema apima ne tik automobilių verslą, bet ir paprastus pardavėjus, jiems, panašu, informacijos trūko. Sistema kol kas neįgyvendinta taip, kad būtų paprasta. Dėl to po kelių dienų ir turime tik keletą procentų, kurie SDK nurodo“, – vertina A. Mizeras.
Po gegužės 1-osios nebėra galimybės parduoti automobilį nenurodant SDK. Automobilį pardavus naujam savininkui, šiam būtų sudaromas naujas SDK.
Pasak Autoplius.lt vadovo, jei toks mokestis pirkėjui nepateikiamas, jau bus galima įtarti, kad kažkas yra negerai.
„Tikriausiai skirta tam, kad mokesčių administratorius galėtų lengviau stebėti, kas pardavinėja, ar atlikti patikras pardavimo vietose, pvz., turguje ar aikštelėse – susitikus su pardavėju galima patikrinti, ar yra kodas, ar nėra kodo. Jei nėra kodo, reiškia, kažkas yra blogai. Anksčiau būdavo lengva pasiteisinti, kad galbūt ne mano automobilis, arba dar nepardaviau. Dabar jau pats faktas, automobilio pardavinėjimas be kodo, užtrauktų atsakomybę“, – apžvelgia A. Mizeras.
Už Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimų nevykdymą gresia nuo 150 iki 300 eurų bauda, o padarius pakartotinį pažeidimą – nuo 440 iki 600 eurų. Taikomas pereinamasis laikotarpis toms transporto priemonėms, kurios įvežtos iki gegužės 1-osios, bet dar nebuvo priregistruotos – joms SDK galima gauti per 3 mėnesius.
„Mūsų vertinimu, nužingsniuota šiek tiek toliau, nei reikėtų, vertinant pardavimus vidaus rinkoje, arba tais atvejais, kai automobiliai jau yra įregistruoti Lietuvoje. Dabar visiems buvo automatiškai sugeneruotas SDK, nors iš tikrųjų valstybinis numeris tikriausiai būtų buvusi pakankama panaši priemonė, kuri tą patį užtikrintų – nes irgi yra susieta su savininku. Manytume, kad buvo galima supaprastinti procesą fiziniams pirkėjams ir pardavėjams, nes dabar atsiranda tie kodų klausimai, tikrinimai ir daugiau komplikuotumo“, – apgailestavo A. Mizeras.
A. Mizeras nesitiki didelio poveikio rinkai – dauguma automobilių yra parduodami legaliai, neslepiant savininkų, o mažesnė dalis bus priversta trauktis iš šešėlio.
„Būdavo kartais taip, kad tarpininkas, perpardavinėtojas, nupirkdavo automobilį iš tikrojo savininko, net užpildydavo tik pusę pardavimo sutarties – kitą pusę vėliau užpildydavo galutinis pirkėjas. Taip tarpininkas supiršdavo abi puses, bet pats niekur nefigūruodavo, jo niekur nesimatydavo, todėl šioje vietoje buvo šešėlio“, – paaiškina A. Mizeras.
Perpardavinėtojas: pabandykite iš kokio vokiečio pasą gauti
Kaune automobilių prekybos versle veikiantis verslininkas Benas (tikrasis vardas ir pavardė neatskleisti asmens prašymu) dalijasi, kad iš pažiūros nesudėtingas pakeitimas gali virsti dideliu galvos skausmu.
Anot jo, „Regitros“ sistema neveikė šeštadienį, kuomet įsigaliojo prievolė, o pirmadienį naujo kodo teko laukti mažiausiai pusdienį – potencialus automobilio pirkėjas gali apsisukęs ir nebesugrįžti.
„Kurį laiką automobilių pirkimai buvo sustoję, nes visi sustabdė planus, kol viskas paaiškės. Tiesiog nusprendė palaukti, išsiaiškinti, kas bus. Dabar problema – negalima pateikti paraiškos. Žmonėms, tai įsivaizduoju, čia jokio gėrio nėra, gal valstybinės institucijos daugiau duomenų turės apie viską. O mes tai turime daugiau klausimų nei aiškumo“, – atsiduso verslininkas.
Jis vardija, kad norint registruoti automobilį iš užsienio, reikia pateikti įsigijimo sutarties PDF kopiją, pardavėjo asmens duomenis – autovežių vairuotojai ne visuomet turi sąlygas tai parūpinti, ar turi gebėjimų prisijungti ir užpildyti sistemas Lietuvoje, ne visi tam turi kvalifikacijos.
„Kad reikia nurodyti įsigijimo sumą, datą, viskas suprantama. Bet kaip su tais asmens duomenimis – ne visi užsienyje tuos duomenis pateikia. Kad iš kokio vokiečio pasą gautum, niekados nesulauksi. Čia tik Lietuvoje asmens kodų kopijas tarpusavyje dalijasi visi. Ten sutartys laisvos, dažnai net kainos nenurodo“, – lygino Benas.
Jis svarsto, kad automobilių pirkėjams užsienyje gali tekti tokius duomenis paprasčiausiai išsigalvoti.
„Yra kauferiai – tarkime pats dabar susirastum telefonu automobilį, suderintum nupirkti, kažkas nuvažiuotų, ar pats nuvažiuotum, tikrai garantuoju, kad vokietis neduotų paso nukopijuoti. Neteko nei vieno sutikti, kad duotų. Turėsi arba kažką „iš lempos“ rašyti. Gerai, jei vokiškuose automobilio dokumentuose būna nurodyta savininko gimimo data. Bet, pvz., Olandijoje ji nenurodyta. Niekas nedraudžia važiuoti ir pirktis, tiesiog, kaip žmonėms seksis tokius dalykus pakeliui supildyti – čia jau klausimas“, – kalbėjo verslininkas.
Jis vylėsi, kad pereinamuoju laikotarpiu iki liepos pabaigos policija, muitinė ar VMI dar netaikys griežtų sankcijų ir neskirs baudų.
„Jei įvažiavus į Lietuvą ar išvažiavus į gatvę bus iškart dedamos baudos, bus liūdna. Profesionalai, įmonės, mes vis tiek kažkaip suksimės, susipildysim tuos dalykus ir čia nepakenks per daug. Bet vat privatūs žmonės nukentės labiausiai“.
Dauguma „Delfi“ kalbintų automobilių prekybininkų komentuoti vengia – arba dar neišbandė procedūros, arba dar per anksti vertinti ilgalaikį poveikį.
Kauno automobilių turguje štilis: baudomis nerizikuos
Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis ramiai žvelgia į būsimus pokyčius.
„Dar per mažai laiko, nespėjo dar niekas pasikeisti, nes tik šeštadienį po pietų sistema pradėjo veikti. Tai jokio poveikio, laukime visi. Tikimės, kad bus pereinamasis laikotarpis tiems automobiliams, kurie jau įvežti Lietuvoje iki gegužės 1 dienos. Kol pereinamasis laikotarpis, tai jokio poveikio“, – sako V. Naujanis.
Pasak jo, pardavėjai kol kas neskuba gauti SDK, bet teks – kitaip automobilių negalės parduoti.
„Viskas bus, anksčiau ar vėliau visi tuos kodus susives, tai tik laiko klausimas. Mums tik aktualu, ir ne tik mūsų turguje, bet visoje Lietuvoje yra daug automobilių, kurie įvežti iki įstatymo įsigaliojimo. Ir klausimas, per kiek laiko jie turės legalizuotis. Problemų dėl to klientai kaip ir neturi, nes ne viskas čia yra šešėlis, daug įmonių reguliariai tikrinamos VMI. Tai tie automobiliai yra balti, jiems tik formalumas kodą išsiimti“, – patikina V. Naujanis.
Pasak jo, šešėlinė rinka sudaro nedidelę dalį prekybos.
„Dalys yra „kauferistai“ su vadinamaisiais „kauferiais“. Ne paslaptis, kad jų yra. Manau, artimiausiu metu viskas dėl tų kodų išsispręs. Galbūt kol kas dar žmonės yra laukime“, – sako V. Naujanis.
Jis paaiškino, kad pirkėjai ir anksčiau apgaudinėjami nebuvo – tai buvo dviejų šalių susitarimas.
„Pirkėjas galėdavo pasirinkti, ar jis sutinka truputį pigiau su mažiau dokumentų forminimų prisiimti tą „kauferį“ su visomis iš to išeinančiomis pasekmėmis, ar jis truputį daugiau sumokės, kad iš įmonės pirktų tą automobilį. Tai tokia kaip ir laisvė. Žinote, kai du žmonės susėda ir sprendžia pinigų klausimą, prisiimdavo tą riziką, taip tų „kauferių“ ir atsirado. Sunku net ir pasakyti, koks čia jų procentas, anarchija tokia buvo“, – pasakoja vadovas.
Jis paaiškina, kad be kodo dabar pardavėjai negalės automobilio parduoti: „Aš net nelaukčiau, išsiimčiau tą kodą, kad pirkėjui jokių klausimų nekiltų. Visi turės tą procedūrą praeiti, nes prieš einant į „Regitrą“, jau turi būti kodas suteiktas“.
V. Naujanis pripažįsta, kad valstybė surinks daugiau mokesčių.
„Kauferis“ šiame versle vietos jau kaip ir nebeturi, viskas, mašinos turėtų persikelti ant įmonių. Na o per įmones tada jau į biudžetą kažkiek tų pinigėlių ir prisirinks daugiau. Be abejo, kad kažkiek surinks. Bet vėlgi, jeigu tas verslas klestės, ir bus daugiau pardavimų, tai ir daugiau tų pinigėlių bus. Jei nebus pirkimo, tas poveikis bus nedidelis“, – atsiduso V. Naujanis.
Jis paaiškino, kad rinka per pandemiją yra stagnuojanti, ir kelionių apribojimai nulėmė mažus pardavimus – daugiau gyvybės atsiranda panaikinus ribojimą keliauti tarp savivaldybių.
„Regitra“ ilgina darbo laiką – įprastai SDK gavimas turėtų trukti kelias minutes
„Regitros“ kelių transporto priemonių registravimo sistemoje trumpas pranešimas: „Šiuo metu galimi sistemos sutrikimai. Atsiprašome už laikinus nepatogumus. Dedame visas pastangas, kad trikdžius pašalintume kiek įmanoma greičiau“.
„Regitra“ patikina, kad jau pirmąją dieną visoms Lietuvoje jau registruotoms transporto priemonėms, kurių yra apie 2 mln., savininko deklaravimo kodas (SDK) buvo suteiktas automatiškai ir nemokamai.
„Šių transporto priemonių savininkams kodas bus reikalingas tik tuomet, kai jie norės jas parduoti, todėl tikėtina, kad didžioji dalis kodą tikrins būtent tuomet, kai jau bus poreikis“, – paaiškinama komentare.
Šiuo metu valstybės įmonė nagrinėja dažniausiai užduodamus klausimus ir teikia atsakymus klientams svetainėje.
„Kadangi iš esmės keičiasi ilgą laiką nusistovėję procesai, natūralu, kad klientams kyla klausimų. Todėl atsižvelgiant į naujoves, nuo gegužės ilginamas informacijos centro darbo laikas. Nuo šiol klientams konsultacijos bus teikiamos ilgiau pirmadieniais-ketvirtadieniais, t. y. nuo 8.00 iki 18.00 val.“, – teigiama komentare.
„Regitra“ automobilių pirkėjams rekomenduoja prieš perkant įsitikinti, ar ji jau turi SDG, kadangi be šio kodo nebus galimybės deklaruoti nuosavybės pasikeitimo ir transporto priemonės registruoti savo vardu. Patariama šį kodą nurodyti ir sudaromoje pirkimo – pardavimo sutartyje.
Norint gauti SDK įvežtam arba įvežamam iš užsienio automobiliui, tikrinama įvairi informacija apie transporto priemonę, pavyzdžiui, ar ji nėra ieškoma, ar jai nėra taikomas areštas ir pan. Tačiau tai paprastai užtrunka kelias minutes, nurodo „Regitra“.
„Klientams pildant deklaraciją internetu, kviečiame būti atidžiais ir duomenis suvesti kuo tiksliau, nes tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl SDK negalės būti suteikiamas. Teikiant deklaraciją internetu, reikia prisegti pirkimo–pardavimo sutartį ar kitą įgijimą patvirtinantį dokumentą. Dokumentą galima tiesiog nufotografuoti telefonu ir į sistemą įkelti nuotraukas“, – informuoja įmonė.
VMI: sektoriuje trūksta 38 mln. eurų PVM
Automobilių prekybos srityje PVM atotrūkis siekė 38 mln. eurų, informavo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), remdamasi Analizės, modeliavimo ir rizikos valdymo kompetencijų centro ir Kauno technologijos universiteto atliktu 2018 metų Lietuvos PVM atotrūkio vertinimu.
„Pastaraisiais metais, naudotų automobilių prekybos sektoriaus kontrolei VMI skyrė išskirtinį dėmesį. 2018 – 2020 m. atliekant kontrolės veiksmus šiame sektoriuje, buvo nustatyta apie 4.8 mln. eurų papilomai mokėtinų mokesčių“, – sako VMI Kontrolės departamento Vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius.
Jis lygina, kad Latvijoje, kuri jau įdiegusi privalomą automobilių deklaravimo sistemą, per pirmuosius metus šiame sektoriuje sumokėtų mokesčių suma išaugo 27,2 mln. eurų.
„Sektoriaus analizė rodo, jog neretai nuo nesąžiningų pardavėjų nukenčia ir nuostolius patiria galutinis pirkėjas, kurio saugumą, sandorio skaidrumą bei atsekamumą turi ir užtikrinti ši priemonė“, – paaiškina R. Puncevičius.
Pasak jo, SDK leis užtikrinti pajamų už automobilių pardavimą apskaitymą bei mokesčių sumokėjimą, konkurencinė aplinka bus skaidresnė, nes bus apsunkintos manipuliacijos transporto priemonių kaina.
„Ir pirkėjas, ir pardavėjas turės deklaruoti sandorį ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo arba perleidimo, o ne Lietuvoje įgytą transporto priemonę ir/ar priekabą – ne vėliau kaip iki šios transporto priemonės įvežimo į Lietuvą“, – į reikalavimą atkreipia dėmesį R. Puncevičius.
VMI neramina dažnai pasitaikantys atvejai, kai pirkėjas, sudarantis sandorį su pardavėju, sutinka pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę automobilio kainą nei realiai sumokama – dėl to galiausiai nukenčia pats.
„Šiam pirkėjui, vėliau parduodant tą patį automobilį kitam asmeniui už didesnę kainą nei ji buvo įrašyta sutartyje pirminio įsigijimo metu tenka sumokėti 15 proc. GPM nuo neva gauto pelno. Tuo tarpu pardavėjas nuo mokesčių mokėjimo išsisuka. O taip pat nustačius automobilio defektą, pirkėjas netenka garantijos susigrąžinti visos faktiškai sumokėtos sumos, nes neturi įrodymų jog sumokėjo daugiau nei įrašyta pirkimo-pardavimo sutartyje“, – paaiškina R. Puncevičius.
Jis pateikia pavyzdį: jei automobilio pirkėjas sutiko sutartyje įrašyti 100 eurų kainą, nors vėliau pats jį pardavė už 5000 eurus, teks sumokėti 735 eurus pajamų mokesčio.
„Nesąžiningi pardavėjai gyventojus apgaudinėja ne tik prašydami nurodyti sumažintą pardavimo kainą, bet ir pateikdami užpildyti fiktyvias užsienietiškas transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis. Dokumente nurodoma, kad transporto priemonės pardavėjas yra užsienietis, jos perpardavėjo duomenys nėra užfiksuoti jokiuose dokumentuose“, – apžvelgia VMI atstovas.
Lietuvoje veikiančiam automobilio perpardavėjui tai naudinga – jis nėra susiejamas su parduota transporto priemone, nuslepia už automobilį gautus pinigus ir nesumoka mokesčių.
„Dažniausiai vadinamieji „kauferiai“ surašomi prieš pat automobilio registracijos procedūrą, nurodant fiktyvią sutarties sudarymo vietą ir datą. Tokiu atveju pirkėjas netenka visų garantijų dėl automobilio defektų ir yra įtraukiamas ir į dokumentų klastojimo schemą, už kurią pirkėjui gresia baudžiamoji atsakomybė“, – įspėjo R. Puncevičius.
Tikrins keliuose, turgavietėse, skelbimuose
VMI ir kitos institucijos automobilių pardavėjų patikrinimus atliks ne tik keliuose, gabenant transporto priemones autovežiais, stabdant pavienes transporto priemones, turgavietėse ir kitose automobilių pardavimo vietose, tačiau ir atliekant transporto priemonių pardavimo skelbimų analizę elektroninėje erdvėje ir pan.
Kontrolės veiksmus vykdys Policijos, VMI, Muitinės bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Valstybinės sienos apsaugos inspekcija, Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai.
VMI šiems atvejams šiemet tirti skyrė papildomus resursus – subūrė tyrėjų komandą, kuri atliks stebėsenos ir kontrolės veiksmus. Jų metu tyrėjai vertins, ar deklaruota pardavimo sandorio vertė atitinka skelbiamą pardavimo kainą, rinkos kainą, sieks užtikrinti, kad būtų deklaruota tikra kaina. „Tai pat VMI tirdama sandorius, kai pirkėjas įsigyja automobilį iš užsienio piliečio (sudaroma „kauferio“ sutartis) gali paprašyti automobilio pirkėją pateikti sandorio (automobilio įsigijimo ES) aplinkybes pagrindžiančius dokumentus (kuro užpylimo, mokėjimo už kelius ir pan.)“, – dėsto R. Puncevičius.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
