Pernai dėl COVID-19 plitimo gydymo įstaigose apribojus planinių medicinos paslaugų teikimą per metus būtinos pagalbos nesulaukė ir mirė beveik 10 tūkst. žmonių, teigia Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas.
„Dėl karantino valdymo trūkumų netekome beveik pustrečio karto daugiau žmonių nei per tą laiką mirė nuo COVID-19. Tokie skaičiai šiurpina“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė jis.
Pernai paskelbus pirmąjį visuotinį karantiną ir koronavirusui plintant gydymo įstaigose sprendimą riboti planinių medicinos paslaugų teikimą priėmė buvęs sveikatos apsaugos ministras „valstietis“ Aurelijus Veryga.
J. Sabatausko teigimu, nors dabar šis draudimas panaikintas, nerimą kelia, kad ir dabartinė Vyriausybė orientuojasi į karantino režimo valdymą, nesiimdama papildomų veiksmų gerinti medicinos paslaugų prieinamumą.
„Kreipiausi į premjerę ir sveikatos apsaugos ministrą, nes matau pavojingą tendenciją, kad Vyriausybė koncentruojasi išimtinai į karantino režimo valdymą, tačiau visiškai ignoruoja perteklines mirtis, kurių skaičius beveik pustrečio karto viršija COVID-19 mirčių kiekį Lietuvoje. Tai reiškia, kad žmonėms laiku nebuvo diagnozuota liga, nesuteiktas būtinasis gydymas ir kitos būtinos paslaugos. Tokių mirčių skaičiuojama jau beveik 10 tūkst.“, – sakė J. Sabatauskas.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Gediminas Černiauskas tvirtino, kad pernai Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, bendras mirtingumas didėjo bene sparčiausiai.
„Jei pažiūrėsime mirtingumo didėjimą pernai, palyginti su 2019 metais, pamatysime, kad Lietuva yra trečia nuo galo. Blogiau atrodo tik Rumunija, Bulgarija“, – sakė jis.
„Tokios šalys kaip Švedija, iš kurios mūsų valdantieji pernai šaipėsi, turi du kartus geresnį rezultatą“, – pridūrė jis.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga BNS sakė, kad sprendimas stabdyti planinių medicinos paslaugų teikimą buvo reakcija į susidariusią situaciją.
„Priminsiu kontekstą – medikai gyveno tokioje baimėje, kad jie imdavo biuletenį, jog neitų į darbą, kad neužsikrėstų ir patys nenukentėtų“, – teigė eksministras.
„Lengva dabar šnekėti, kad reikėjo ar nereikėjo stabdyti. Juolab, kad matėme šiaurės Italijos problemas, kas ten darėsi, nebuvo pilno žinojimo, kaip suvaldyti. Matėte, kas vyko, užtekdavo užsikrėsti vienam ir liga išplisdavo, tada visas skyrius užsidarydavo. Tuomet ne tik planinių, bet ir skubių paslaugų niekas nebeteikdavo. Kas būtų buvę, jei tas procesas būtų nesuvaldytas ir būtų nustota teikti pagalba, kurios negalima atidėti?“ – sakė jis.
A. Veryga atkreipė dėmesį, kad mirčių skaičius šalyje ir atkūrus medicinos paslaugas didėja.
„Vadinasi, yra kitos bėdos, dėl ko žmonės nesikreipia: ar tai yra baimė, ar tai dar kas nors“, – svarstė jis.
Eksministras pabrėžė, kad sprendimas stabdyti planinių paslaugų tiekimą priimtas tariantis su medikais.
„Aišku, su dabartiniu žinojimu, su dabartinėmis priemonėmis viskas jau atrodo nebereikalinga, ir per antrą karantiną nebestabdėme“, – pridūrė jis.
Statistikos departamento duomenimis, iš viso nuo COVID-19 Lietuvoje mirė 3718 žmonės.
Nuo pernai kovo iki šių metų kovo Lietuvoje registruota beveik 50 tūkst. mirčių, o nuo 2019-ųjų kovo iki 2020-ųjų kovo – beveik 41 tūkstantis.
