Premjerė Ingrida Šimonytė sako, nors „visa širdimi“ esanti su keliauti norinčiais piliečiais, tenka pripažinti, kad judėjimo tarp savivaldybių ribojimai suvaidino svarbų vaidmenį kovojant su COVID-19. Pirmiausia, sako I. Šimonytė, įvesti judėjimo apribojimai neleido Lietuvoje išplisti britiškajai koronaviruso atmainai.
„Ekspertų vertinimu, judėjimo ribojimai turbūt buvo pagrindinė priežastis, kuri neleido britiškajam štamui Lietuvoje išplisti taip, kaip jis išplito daugelyje kitų šalių“,– trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė I. Šimonytė.
„Aš žinau, kad žmonės nėra patenkinti, žinau, kad erzina ir pykdo, bet vis dėlto savo vaidmenį tie judėjimo apribojimai suvaidino. Manau, kad tas vaidmuo buvo teigiamas“, – pripažino premjerė.
Todėl, sakė ji, pasitinkant Velykas itin svarbu, kad šalies gyventojai kuo mažiau judėtų tarp savivaldybių.
„(Norėtųsi – ELTA) kad to judėjimo būtų mažiau, labai nesinorėtų, kad šitos Velykos nepakartotų to, kas įvyko praėjusiais metais po Vėlinių“, – sakė I. Šimonytė.
Anot jos, būtent po pastarųjų Vėlinių Lietuvoje kilo užsikrėtimų COVID-19 protrūkis.
I. Šimonytė pabrėžė suprantanti gyventojų nuovargį bei norą keliauti, tačiau, tęsė ji, šiuo metu intensyvūs kontaktai gali itin pabloginti epidemiologinę situaciją valstybėje.
„Nors tikrai suprantu žmonių savijautą ir tikrai atsiprašau dėl jos ir apgailestauju… Tiesiog su visa savo širdimi esu su tais žmonėmis, kurie labai norėtų keliauti, bet labai prašau per Velykas išvengti intensyvių kontaktų“, – teigė premjerė.
Anot jos, toks gyventojų supratingumas leistų sumažinti užsikrėtimų koronavirusu bangos kilimą, o tai, pasak jos, bus svarbus rodiklis Vyriausybei priimti sprendimus dėl karantino artimiausiu metu.
„Mes jau po Velykų galėtume žiūrėti, kokia situacija yra ligoninėse, kokia yra epidemiologinė situacija. Antradienį būtų Vyriausybės posėdis, kada ir spręstume pagal tuomet matomą vaizdą ir tendencijas, ar reikia kokių nors papildomų suvaržymų ir kam jie galėtų būti taikomi“, – sakė ji.
Visgi premjerė pažymėjo, kad vargu ar yra perspektyvų, jog epidemiologinė situacija į gerąją pusę greitai pasikeis Vilniaus krašte.
„Akivaizdu, kad Vilniuje ir aplinkinėse savivaldybėse epidemiologinė situacija greitai nepagerės. Bet jei kitose savivaldybėse ji neblogėtų ar net gerėtų – tuomet vėl galėtume grįžti prie kažkokių dalinių sprendimų“, – sakė ji.
Daugiau šia tema
Pagrindinis iššūkis – kuo geriau panaudoti 130 tūkst. vakcinų
I. Šimonytė pripažįsta, kad šiuo metu pagrindinis iššūkis ir uždavinys yra kuo efektyviau panaudoti 130 tūkst. vakcinų nuo COVID-19, kurios per šią savaitę bus išdalintos šalies savivaldybėms.
„Pagrindinis turbūt artimiausio laiko iššūkis ir uždavinys bus kuo geriau panaudoti tas vakcinas, kurių šią savaitę tikrai gausime, lyginant su bet kuriomis savaitėmis anksčiau, jau labai nemažai“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje trečiadienį teigė Ii. Šimonytė.
Premjerė atkreipė dėmesį, kad šią savaitę savivaldybėms bus skirta 130 tūkst. vakcinos nuo COVID-19 dozių.
„Šią savaitę savivaldybėms yra arba bus paskirta daugiau nei 130 tūkst. dozių, iš kurių pirmajai dozei bus galima skirti beveik 96 tūkst. Paskirstymas suplanuotas taip, kad savivaldybės, jeigu imsis priemonių, tikrai galės paskiepyti ne taip mažai rizikos grupėje esančių asmenų“, – teigė ji.
I . Šimonytė taip pat informavo, kad šiuo metu yra skaičiuojama, kokiu įkainiu vakcinaciją vykdantiems darbuotojams bus apmokama už savaitgalius bei šventines dienas.
„Šiuo metu Valstybinė ligonių kasa skaičiuoja įkainį, pagal kurį būtų apmokama už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Tas įkainis bus taikomas nuo balandžio mėnesio. Tai kad jeigu tik savivaldybės nuspręs, kad organizuoja vakcinaciją taip pat ir savaitgalį, tai, manau, kad joms su šiuo nemažu vakcinos kiekiu susidoroti turėtų pavykti“, – sakė Vyriausybės vadovė.
