Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys siekdamas išsklaidyti abejones dėl „AstraZeneca“ vakcinos saugumo žada skiepytis tik ja, atėjus jo vakcinacijos eilei.
A. Dulkys Seime atsakydamas į parlamentarų klausimus taip pat patvirtino, kad politikai tikriausiai būtų skiepijami antrą šių metų ketvirtį, kai šalį pasieks didesnės vakcinos siuntos.
„Asmeniškai aš pasiskiepysiu „AstraZeneca“, tikrai ne kokia kita vakcina, tam, kad išsklaidyčiau nuogąstavimus. Nėra taip paprasta su „AstraZeneca“, nes tarptautinių žinių sklinda daug, bet šią akimirką, šią valandą aš tikrai neturiu kažkokios informacijos, kuri man leistų kaip sveikatos apsaugos ministrui stabdyti vakcinavimo procesą šia vakcina“, – antradienį per Seimo posėdį sakė A. Dulkys.
„Įrodymų, pagrindimų (dėl neigiamo šalutinio poveikio) jokių nėra, yra labai daug emocijos, nerimo, eina kaip nuo kalno gniūžtė (…). Jei mes gausim informaciją, kuri svarbi dėl Lietuvos žmonių, ar kad reikia stabdyt, ar kažkokią partiją stabdyti, taip ir padarysim, nes mes esame sustabdę ir atitinkamų „Pfizer“ siuntų, ir atitinkamų „AstraZeneca“ siuntų. Elgsimės skaidriai, bet šiandien vakcinavimą stabdyti vien politiniais sumetimais yra neatsakinga“, – pažymėjo ministras.
Klausiamas, ar nereikėtų prioritetine tvarka vakcinuoti Vyriausybės narių ir parlamentarų, kad jie galėtų į posėdžius rinktis gyvai, A. Dulkys teigė, kad politikai bus vakcinuojami pradėjus masinę vakcinaciją.
„Dėl politikų, kitų žymių žmonių tikrai nebuvo jokio specialaus (svarstymo) vakcinuoti-nevakcinuoti, buvo tų vakcinų tiek mažai, o mūsų kai kuriuose grupėse tokia kritinė situacija, kad mes pagalvojom, kad tikrai yra svarbiau tuos nedidelius vakcinų kiekius skirti toms pažeidžiamiausioms grupėms, tačiau jei pildysis tie grafikai ir jei antrą ketvirtį pasieks reikšmingi kiekiai vakcinų, aš manau, kad mes tikrai pakviesim ir politikus, ir vadovus, ir kitus žymius žmones ir vakcinuotis, ir rodyti pavyzdį“, – kalbėjo A. Dulkys.
Kelios ES valstybės, tarp jų ir Latvija, pranešė laikinai stabdančios skiepijimą nuo COVID-19 „AstraZeneca“ vakcina dėl galimų krešulių susidarymo.
Tuo metu Lietuvos Vyriausybė nesvarsto galimybės stabdyti skiepijimo nuo COVID-19 visuomenėje prieštaringai vertinama „AstraZeneca“ vakcina, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
Vakcina saugi
Europos vaistų agentūra (EVA) antradienio popietę pareiškė, kad nėra „jokių požymių“, jog bendrovės „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto sukurta vakcina nuo koronavirusinės infekcijos kai kuriais atvejais lemia kraujo krešulių susidarymą paskiepytiems žmonėms, nors kelios Europos šalys dėl šių įtarimų laikinai sustabdė preparato naudojimą.
Europos Sąjungos farmacijos priežiūros institucija per virtualią spaudos konferenciją pabrėžė liekanti „tvirtai įsitikinusi“, kad šio preparato nauda nusveria riziką.
„Tebesame tvirtai įsitikinę, kad „AstraZeneca“ vakcinos nauda užkertant kelią COVID-19 su susijusia hospitalizacijos ir mirties rizika nusveria šio pašalinio poveikio riziką“, – sakė EVA vadovė Emer Cooke (Emer Kuk).
Reikia keisti įpročius
Ministras A. Dulkys antradienį atsakydamas į Seimo narių klausimus pripažino, kad reikia aktyvesnės kampanijos, skatinant vakcinavimą nuo COVID-19.
„Dirbame tiek su nevyriausybininkais, tiek su kitais, kad mūsų nestabdytų viešieji pirkimai. Turime daug savanorių, kitokių pagalbininkų“, – sakė jis.
A. Dulkys pabrėžė, kad ši kampanija turi būti ilgalaikė, nes ji turi keisti žmonių įpročius.
„Eina kalba apie žmonių ilgalaikius įpročius, tiesiog iš kartos į kartą einančius įpročius. Kuriems keisti reikia ir laiko, ir tam tikrų metodų. Žmogus nėra bukas, parodžius jam plakatą, jis savo nuomonės nepakeis“, – kalbėjo ministras.
Jis taip pat akcentavo, kad būtina didinti profilaktinio testavimo dėl koronaviruso apimtis.
Vilniuje ir Kaune vėl didėja lovų užimtumas
Pristatydamas epidemiologinę situaciją sveikatos apsaugos ministras tvirtino, kad nors nuo buvusio pavojingo susirgimo kalnelio, kuris fiksuotas gruodžio–sausio mėnesiais, Lietuva nusirito, tačiau pastarųjų savaičių tendencijos vėl pradeda kelti nerimą.
„Tiek Kaune, tiek ypač Vilniuje vėl atidaromos papildomos lovos, ir (lovų) užimtumas Vilniuje vėl pradėjo judėti link 70 procentų. Tai truputį kelia nerimą“, – sakė jis.
A. Dulkio duomenimis, dabar COVID-19 gydyti skirtų lovų užimtumas siekia 45–50 procentų.