Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuoto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2020“ duomenimis, kyšį davusių gyventojų dalis yra mažiausia nuo stebėsenos pradžios (2005 metų) – 9 proc. Tačiau korupcija Lietuvoje vis dar suvokiama, kaip rimta problema, daugėja gyventojų, manančių, kad korupcija padeda spręsti problemas, o susiklosčius aplinkybėms, kyšį duotų daugiau nei pusę Lietuvos gyventojų. Rezultatai atskleidė, kad respondentai žino, kur pranešti apie korupcijos atvejus, tačiau tai padarytų tik kas penktas gyventojas.
„Tiek Lietuvos korupcijos žemėlapio, tiek ir korupcijos suvokimo indekso rezultatai rodo, kad turime ryžtingiau imtis priemonių, kuriant korupcijai atsparią aplinką viešajame sektoriuje, užtikrinant atvirą ir skaidrų sprendimų priėmimą. Šiuo klausimu itin svarbus vadovų vaidmuo ir lyderystė prisiimant atsakomybę dėl skaidrumo stiprinimo.
Tikimės, kad šiuo metu rengiama Nacionaline korupcijos prevencijos darbotvarke, naujuoju Korupcijos prevencijos įstatymu, „Skaidrumo akademijos“ ir kitomis iniciatyvomis padėsime ne tik sukurti korupcijai atsparią aplinką, bet ir paskatinti gyventojus netoleruoti korupcijos bei pranešti apie tai atsakingoms institucijoms“, – pranešime spaudai sako STT direktorius Žydrūnas Bartkus.
Kyšininkavimo patirtis mažėja, tačiau korupcija išlieka rimta problema
Per pastaruosius 12 mėnesių kyšį nurodė davę 9 proc. gyventojų (2019 metais – 10 proc.). Nuo 2014 metų kyšininkavimo patirtis sumažėjo 2,7 karto (2014 metais – 24 proc.). Kyšį dažniau nurodė davę 61 metų ir vyresnio amžiaus respondentai (12 proc.), rečiau – 18–35 metų amžiaus grupės respondentai (5 proc.).
Kyšį davusių verslo įmonių dalis 2020 metais siekė 4 proc., valstybės tarnautojų – 1 proc. Sveikatos apsaugos sektorius išlieka sritimi, kurioje gyventojai dažniausiai susiduria su kyšio prievartavimo ir davimo rizika, bet ir šiame sektoriuje yra stebimas reikšmingas korupcinės patirties mažėjimas.
Nepaisant pozityvių tiesioginės kyšininkavimo patirties pokyčių, korupcija suvokiama, kaip rimta problema Lietuvoje. Korupciją, kaip labai rimtą problemą valstybėje tarp kitų problemų 4-toje vietoje įvertino valstybės tarnautojai (33 proc.), 5-oje vietoje įvertino gyventojai (35 proc.) ir įmonių vadovai (30 proc.). Vertindami, ar korupcija kliūtis veikti verslui, taip nurodė du kartus mažiau – 15 proc. įmonių vadovų.
2020 metų duomenimis, visų trijų tikslinių grupių nurodytas labiausiai korumpuotų institucijų ketvertukas yra tas pats, kaip ir 2019 metais: gydymo įstaigos, teismai, Seimas ir savivaldybės. Visuomenėje, kaip labiausiai paplitusios korupcijos formos, yra įvardijamos giminaičių ir bičiulių protegavimas bei politinių partijų narių protegavimas.
9 proc. gyventojų mano, kad Lietuvoje sprendimų priėmimas yra atviras
Sprendimų priėmimą, kaip atvirą Lietuvoje, vertina 9 proc. gyventojų, 12 proc. įmonių vadovų ir 21 proc. valstybės tarnautojų, rašoma STT pranešime žiniasklaidai.
Valstybės tarnautojai ir įmonių vadovai, girdėję apie situacijas, kuriose siekiama daryti įtaką sprendimų priėmimui ar teisės aktų leidybai, dažniausiai nurodė, kad įtaką buvo siekiama daryti teisėtais ir neteisėtais būdais (51 proc. ir 58 proc.), o kad įtaką sprendimams buvo siekiama daryti tik teisėtais būdais, manė mažuma respondentų (16 proc. ir 8 proc.). Respondentų nuomone, dažniausiai įtaką siekiama daryti statybos, farmacijos ir sveikatos apsaugos sektoriuose.
Tarp būdų, kuriais siekiama daryti įtaką, dažniausiai buvo įvardinti neoficialūs susitikimai ir pasiūlymai, naudojimasis pažintimis, o trečioje pozicijoje valstybės tarnautojų grupėje – politinių kampanijų ar partijų rėmimas, įmonių vadovų grupėje – finansinio atlygio už palankų sprendimą pažadėjimas.
Nors visuomenė žino, kur pranešti apie korupciją, pasiryžusių tai daryti – mažai
Iki šiol mažėjusi gyventojų, manančių, kad kyšis padeda spręsti problemas, dalis, per praėjusius metus išaugo 10 proc. ir siekia 71 proc., įmonių vadovų grupėje šis rodiklis išaugo 8 proc. ir siekia 44 proc. Taip pat išlieka svari visuomenės dalis, nusiteikusi duoti kyšį – susiklosčius aplinkybėms, kyšį duotų 60 proc. gyventojų, 25 proc. įmonių vadovų, 15 proc. valstybės tarnautojų.
Apklausa atskleidė, kad nusiteikusi pranešti apie korupciją visuomenės dalis išlieka nepakankama. Nors pusė gyventojų (50 proc.) ir du iš trijų įmonių vadovų (66 proc.) žino, kur kreiptis norint pranešti apie korupcijos atvejį, tik vienas iš penkių gyventojų (19 proc.) ir vienas iš keturių įmonių vadovų (28 proc.) nurodė, kad apie ją praneštų.
Valstybės tarnautojų grupėje antikorupcinės nuostatos ir potencialas stipresnis nei gyventojų ir verslo atstovų. Dauguma tarnautojų žino, kur galėtų pranešti apie korupciją (88 proc.), bet realus antikorupcinis potencialas išliko kaip ir 2019 metais: apie korupciją praneštų kas antras tarnautojas (53 proc.), o tarp su korupcija susidūrusių apie tai teigė pranešę vienas iš penkių (21 proc.) valstybės tarnautojų.
Kaip pagrindinės priežastys, kodėl respondentai nepraneštų apie korupciją, 2020 metais tarp gyventojų ir įmonių vadovų išliko baimė nukentėti pranešus, taip pat įsitikinimas, kad pranešus, asmenys nebus nubausti, ir manymas, kad visi žino apie korupciją, bet nepraneša.
