Nuo šių metų kai kuriose Lietuvos savivaldybėse keitėsi vadinamojo infrastruktūros mokesčio tvarka. Permainos daugiau palietė didžiuosius miestus – Vilnių, Kauną, kuriuose statybos vyksta intensyviausiai, ir ne tik NT verslą, bet ir paprastus gyventojus. Tiems, kurie nori pasistatyti nuosavą namą, gali tekti papildomai patuštinti piniginę ir sumokėti infrastruktūros mokesčius savivaldybei, priklausomai nuo vietos, kur tos statybos planuojamos.
Nuo šių metų Lietuvoje pagaliau tapo aišku, kokiu principu ir kiek prie infrastruktūros vystymo turi prisidėti NT plėtotojai, konkrečioje teritorijoje vystydami projektą. Valstybė apsisprendė ir pavedė savivaldybėms numatyti infrastruktūros mokesčio skaičiavimo metodikas bei dydžius. Tiesa, infrastruktūros mokesčius kai kuriose savivaldybėse reiks sumokėti ne tik verslininkams, kurie plėtoja NT projektus, bet ir fiziniams asmenims – gyventojams, norintiems pasistatyti individualų gyvenamąjį namą. Kuriose teritorijose ir kokius mokesčius gali tekti sumokėti, domėjosi „Delfi būstas“.
Kadangi infrastruktūros mokesčiai jau nuo pat diskusijos apie jų būtinybę pradžios labiausiai aktualūs buvo tiems miestams, kuriuose NT projektų vystoma daugiausia, – Vilniuje ir Kaune, „Delfi būstas“ pasidomėjo, kokius infrastruktūros mokesčius ir kokiais atvejais gali tekti sumokėti statant individualius namus Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Kauno miesto ir Kauno rajono teritorijose.
Kauno rajone mokesčiai gali būti skaičiuojami individualiai
Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vyr. specialistės Eglės Petrauskaitės teigimu, nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. galioja Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas 0 Eur / kv. m tarifas. Tačiau vasario 25 dienos Tarybos sprendimu bus siūloma nustatyti Kauno rajono savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifo (T) dydį ir jo dedamąsias, išdiferencijuotas pagal planuojamus pastatus ir gyvenamąsias vietoves, taip pat esamus socialinius ir inžinerinės infrastruktūros objektus.
„Siūloma, kad Kauno rajono savivaldybės teritorijoje būtų išskirta 13 funkcinių teritorijų, kuriose tarifas kinta nuo 1 iki 40 Eur, atsižvelgiant į esamą socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą bei į planuojamą lėšų poreikį naujų objektų aprūpinimu šia infrastruktūra. Funkcinių teritorijų išsidėstymas yra atvaizduojamas įkainių nustatymo schemoje.
Įmokos dydis išdiferencijuojamas visoms Kauno rajono savivaldybės seniūnijoms ir atsižvelgiant į jų teritorijoje esančios infrastruktūros lygį yra diferencijuojama koeficientu, kuris kinta 0,5–2,0, taip pat yra diferencijuojama pagal vyraujantį statinių tipą koeficientu, kuris kinta 0,5–2,0. Diferencijavimo koeficientų įvedimas leidžia skirtingose funkcinėse teritorijose, atsižvelgiant į tokių teritorijų vystymosi politikas, kai kurių statinių tipų vystymąsi skatinti, palaikyti arba riboti“, – pažymi Kauno rajono savivaldybės atstovė.
Kitaip tariant, fiziniam asmeniui, kuris norės statyti nuosavą namą tam tikroje teritorijoje Kauno rajone, gali tekti sumokėti infrastruktūros mokestį. Jis gali būti ir simbolinis. Kaip toliau aiškina E. Petrauskaitė, mokestis priklausys nuo teritorijos, kurioje iniciatorius norės statyti pastatą, taip pat nuo pastato paskirties.
„Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos dalis, skirta savivaldybės infrastruktūros projektavimui, statybai ir (ar) įrengimui finansuoti, apskaičiuojama statinio ar statinio rekonstravimo į pastatą projekte nurodytą pastato (pastatų) bendrąjį plotą (kvadratiniais metrais) ir (ar) inžineriniu statiniu, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jam naudoti reikalinga savivaldybės infrastruktūra, užstatytą plotą (kvadratiniais metrais) padauginus iš savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifo.
Pastato rekonstravimo atveju savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos dalis apskaičiuojama rekonstruojamo pastato padidėjusią bendrojo ploto dalį (kvadratiniais metrais) padauginus iš savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto įmokos tarifo“, – aiškina pašnekovė.
Taigi, jei Kauno rajone bus planuojama statyti gyvenamąjį namą, savivaldybei gali reikėti sumokėti tam tikrus infrastruktūros mokesčius, o jų dydis priklausys nuo teritorijos, kurioje bus statomas namas, nuo jo dydžio ir pan. Kiekvieno projekto mokesčiai turėtų būti skaičiuojami individualiai.
Vienas tarifas visiems
Kauno mieste, kaip informuoja Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis, naujam mokesčio tarifui dar turės pritarti vasario 23 d. posėdžiausianti miesto savivaldybės taryba, tačiau kol kas numatyta, kad visiems Kaune statomiems ar rekonstruojamiems objektams (už padidėjusį plotą) bus taikomas 13,8 eurų už kvadratinį metrą tarifas.
„Perpus mažesnė suma – 6,9 Eur / m2 – numatyta kultūros paveldo objektams ir visiems valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės (senamiesčio) teritorijoje esantiems statiniams. Rekonstruojamo nekilnojamojo turto naujo mokesčio suma bus skaičiuojama nuo padidėjusio objekto ploto. „Nulinis“ tarifas bus taikomas įrengiant transporto priemonių stovėjimo aikšteles. Kauno savivaldybė tarifo dydį apskaičiavo įvertinusi pastarųjų metų investicijas mieste ir dėl jų patirtas išlaidas. Nustatytą naują mokestį teks mokėti tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, pateikusiems prašymą gauti statybos leidimą“, – akcentuojama A. Pakalniškio atsakyme.
Vilniaus rajone mokesčių nėra
Tiems, kurie planuoja namo statybas Vilniaus rajone, čia nėra jokių infrastruktūros mokesčių. Kaip informuoja Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Jolanta Gulbinovič, Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2020-12-29 patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą, kuris visais atvejais yra 0 Eur / kv. m.
„Pagal galiojančius teisės aktus, infrastruktūros plėtros įmokos tarifo(-ų) nustatymas yra savivaldybės tarybos prerogatyva. Jeigu ateityje būtų tvirtinamas didesnis nei 0 Eur / kv. m savivaldybės infrastruktūros (inžinerinės ar socialinės) plėtros įmokos tarifas, Savivaldybės taryba turėtų nustatyti ir savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos mokėjimo tvarką ir patvirtinti kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kada įmoka nemokama arba mokama dalimis“, – priduriama Vilniaus rajono savivaldybės atsakyme.
Kas patenka į Vilniaus rajono savivaldybės ribas arba, tiksliau, kas lieka už miesto ribos? Tai – Zujūnai, Didžioji Riešė, Riešė, Skaidiškės, Rudamina, Pagiriai ir pan. Kai kurios iš šių gyvenviečių yra vos keli kilometrai nuo Vilniaus miesto savivaldybės ribos.
Vilnius lūkuriuoja
Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje infrastruktūros mokesčių individualiems namams šiuo metu nėra, tačiau jau greitai situacija keisis. Pasak Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus ir administracijos patarėjo Antono Nikitino, įmokos laikinai nereikia mokėti už tuos gyvenamosios paskirties vieno buto statinius, kurie yra vieninteliai statiniai sklype.
„Taip pat ši įmoka netaikoma tik iki tol, kol infrastruktūros plėtros įmokos skaičiavimo tvarkas bei tarifus priims Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybių tarybos, bet ne vėliau nei iki 2021 m. liepos mėn. 1 d. Nuo to laiko, kai įmoką patvirtins Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybių tarybos (o jeigu nepatvirtins – ne vėliau kaip nuo liepos 1 dienos), įmoka bus 15 Eur /kv. m. Kitiems statiniams prioritetinėje zonoje nustatyta 30 Eur / kv. m, o neprioritetinėje – 50 Eur / kv. m įmoka“, – paaiškina pašnekovas.
Tai, kad Vilniaus rajonas šiuo metu nusistatęs nulinį tarifą, pasak A. Nikitino, neatrodo išmintinga: „Reiktų suprasti, kad ta infrastruktūros įmoka nėra tiesiog siekis apmokestinti statybą. Įstatymo leidėjas, priimdamas tokį reguliavimą, apibrėžė, kad tai yra lėšos, kurias siekiama sukaupti ir naudoti reikalingai infrastruktūrai plėsti. Nekaupdama tų lėšų savivaldybė negalės užtikrinti reikalingos infrastruktūros kokybiškai gyvenamajai aplinkai: gatvėms, šaligatviams, viešajam transportui, galų gale darželiams, mokykloms.“
Ekspertas tęsia, kad tie gyventojai, kurie rinktųsi statyti namą Vilniaus rajone dėl to, kad čia nėra infrastruktūros mokesčių, turėtų suprasti, kad jie atsisako paslaugų ir jų negaus arba gaus blogesnės kokybės nei ten, kur tos įmokos bus sukauptos ir galės būti panaudotos infrastruktūrai plėsti.
„Surinktos įmokos pateks į infrastruktūros plėtros fondą. Tarybos sprendime, kuriuo patvirtinta įmoka vienbučiams pastatams yra nuostata, kad nuo tokių pastatų surenkamų įmokų sumas, jeigu tai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, siūlyti skirti tų rajonų, kuriuose yra statomi šie pastatai, infrastruktūrai vystyti ir gerinti, prireikus tokias sumas skirti infrastruktūros valdytojo įsipareigojimams padengti finansuojant įrengiamą infrastruktūrą pagal galiojančias dalinio finansavimo programas“, – pažymi A. Nikitinas.
Pašnekovo teigimu, šis reguliavimas yra naujas Lietuvoje, bet – ne pasaulyje. Plečiantis miestui, reikia vis daugiau infrastruktūros (pradedant gatvėmis, baigiant darželiais), infrastruktūrą įrengti ir išlaikyti yra brangiau ir sudėtingiau teritorijose, kurios nutolusios nuo susiformavusių miesto centrų ar netankiai apgyvendintoje teritorijoje, tad yra įprasta, kad infrastruktūra prasčiau išvystyta. Todėl šios infrastruktūros plėtrai reikia daugiau lėšų.
Tokia situacija – nesąžininga
Tai, kad norintys statytis namą Vilniaus miesto teritorijoje galimai turėtų sumokėti infrastruktūros mokesčius, o Vilniaus rajone – ne, pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičiaus, mažų mažiausiai yra nesąžininga.
„Vilniaus miestas, bijodamas konkurencijos su rajonu, tarifą padarė mažesnį. Mes Vilniaus rajono savivaldybės tarifo pozityviai nevertiname, nes visi turėtų būti solidarūs ir vienodai prisidėti prie infrastruktūros kūrimo. Išeina, kad tie, kurie gyvena daugiabučiuose, moka visą kainą, kuriasi arčiau centro, kompaktiškai, paiso miesto politikos, moka daugiau, o tie, kurie kuriasi priemiesčiuose, moka mažiau. Mūsų nuomone, tai nėra labai sąžininga“, – akcentuoja M. Statulevičius.
Pasak pašnekovo, ir rajone besikuriantiems gyventojams reikės įrengti bei sutvarkyti patogią infrastruktūrą, nutiesti kelius, o kas už tai sumokės – neaišku.
„Tokiu atveju arba miestas turi imtis atsakomybės ir sukurti tiems individualiems namams infrastruktūrą, arba turėsime naudoti bendro biudžeto, valstybės lėšas, kurias suneša visi Lietuvos gyventojai“, – pabrėžia M. Statulevičius. Kitaip tariant, jeigu keliai rajono gyventojams bus tiesiami iš valstybinių lėšų, miestiečiai infrastruktūros mokesčiu prisidės prie miesto infrastruktūros gerinimo, o valstybinėmis lėšomis – rajono.
Tiesa, pasak M. Statulevičiaus, yra tikimybė, kad Vilniaus rajono savivaldybė ir miesto savivaldybė dar peržiūrės tarifų dydžius ir tvarkas po pusės metų, todėl situacija gali pasikeisti.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
