Kuo tiksliau atskleisti savo gyvenamosios vietos potencialą ir spręsti pačias aktualias, bendruomenės iškeltas problemas – toks yra pagrindinis miesto vietos veiklos grupių tikslas. Lietuvoje tokių miesto vietos veiklos grupių yra 58, o Kaune – dvi: Žaliakalnio bei Aleksoto. Pastaroji nuo 2015 metų į Aleksotą pritraukė net 1 mln. 16 tūkst. Eur iš ES struktūrinių fondų lėšų ir tapo viena iš lyderių Lietuvoje.
„Bendrame visos Lietuvos vietos veiklos grupių kontekste atrodome labai gerai: iš 58 asociacijų, pagal finansavimo apimtis, buvome antroje vietoje po Klaipėdos vietos veiklos grupės“, – teigia Aleksoto vietos veiklos grupės vadovas Arūnas Samochinas. Šios investicijos jau naudojamos trijose prioritetinėse kryptyse: verslumo skatinime, įsidarbinimo galimybių didinime ir socialinės atskirties mažinime.
Aleksotiškiai aleksotiškiams
Juridine prasme vietos veiklos grupė yra asociacija suformuota iš vietos bendruomenės, vietos verslo ir vietos savivaldos atstovų. Pagrindinė tokios grupės idėja yra suburti žmones, kurie geriausiai supranta tam tikros vietos (miesto atveju – mikrorajono) poreikius ir gali efektyviausiai spręsti lokalias problemas. Aleksotiškis, Aleksoto vietos veiklos grupės vadovas A. Samochinas mano, kad toks modelis, bent jau Aleksoto atveju, pasiteisino.
„Nors iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad kelyje link tikslo laukia begalė biurokratinių kliūčių, investavus lėšas ir startavus su konkrečiais projektais, rezultatas akivaizdus: su vietinio verslo ir savivaldybės pagalba lėšų pritraukimo ir panaudojimo procesai vyksta kur kas efektyviau“, – sako A. Samochinas ir džiaugiasi, kad į projektą aktyviai įsitraukė patys įvairiausi komandos nariai: nuo bendruomenės centro aktyvistų iki stambių Aleksoto verslų atstovų, pavyzdžiui, „Kauno stiklo“ generalinio direktoriaus.
„Svarbus momentas, kad sugebėjome tapti ne tik paraiškas administruojančia (kaip kad yra įprasta), bet ir tiesiogiai jas teikiančia grupe. Tai reiškia, kad galime patys nuo pradžios iki galo valdyti projektus, taip užtikrindami jų aktualumą bei tinkamumą būtent mūsų mikrorajonui“, – pabrėžia A. Samochinas.
Kas galėtų būti Aleksoto vizitinė kortelė?
A. Samochino teigimu, Aleksotas tikrai turi savybių, kuriomis gali išsiskirti iš kitų Kauno, Lietuvos ar net Europos vietų, bei kurias galima dar labiau įgalinti visos bendruomenės labui.
„Kiek galimybių sukuria vien aviacija: juk turime 1915 m. statytą ir vis dar veikiantį seniausią Europoje aerodromą, kurį Darius ir Girėnas 1933 m. išgarsino savo skrydžiu per Atlantą, ir kuris apskritai galėtų tapti vienu iš miesto simbolių bei turistų traukos objektų. Juk nedaug tokio dydžio Europos miestų beveik centrinėje savo dalyje turi aerodromus.
Čia pat veikia ir kitas svarbus objektas – karinių oro pajėgų bazė, netoliese sėkmingai veiklą vykdo orlaivių techninio aptarnavimo įmonės“, – pasakoja A. Samochinas ir papildo, kad šis Aleksoto potencialas jau įvertintas vystant vietos veiklos grupės projektus.
„Nuo visiškai tiesioginio panaudojimo, kadangi aerodrome yra unikali galimybė organizuoti įvairius renginius ir užsiėmimus bendruomenei iki projekto mūsų visų ateičiai – vaikų techninės kūrybos akademijos „Kids go tech“, kuri startuos jau šiais metais. Šios akademijos, kuri pasiūlys net septynias disciplinas (tokias kaip aviamodeliavimas, aviasimuliacija, robotika ar mados ir dizaino technologijos) tikslas – sukurti galimybę mokytis vaikams, kuriems tokia techninė ugdomoji veikla yra finansiškai nepasiekiama”, – pasakoja idėjos autorius A. Samochinas.
Gimsta ir nauji verslai
Dar viena iš Aleksoto vietos veiklos grupės prioritetinių krypčių – verslumo skatinimas. Ši priemonė įgyvendinta organizuojant mokymus vietiniams Aleksoto verslams. Įvairių, pagal verslų poreikį organizuotų mokymų metu gimė ir visiškai naujų verslų, pavyzdžiui išskirtinių, tvarių prekių gyvūnams parduotuvė „Kekso butikas“.
„Verslumo kursuose gavome aukščiausio lygio konsultacijas iš geriausių savo srities profesionalų. Konsultacijų metu iškart ėmėme viską taikyti praktiškai: pavyzdžiui, elektroninėje parduotuvėje ar socialinių tinklų paskyrose. Tad teorija buvo labai sėkmingai panaudota. Taip pat gavome puikių patarimų verslo augimui, kontaktų, nuorodų. Kursų dėka, net būdami naujokai, be baimės žengėme pirmuosius žingsnius ir sėkmingai startavome“, – pasakoja viena iš „Kekso butiko“ įkūrėjų Simona Jašauskytė.
Projektas, kurio metu išsirutuliojo „Kekso butikas“ taip pat pateko ir tarp penkių geriausių ES struktūrinių fondų lėšų projektų Lietuvoje.
„Tai tik keli pavyzdžiai, kelios sėkmės istorijos iš daugelio. Norime jomis dalintis, kad didintume žinomumą apie vietos veiklos grupes ir jų siūlomas galimybes. Kviečiame sekti naujienas ir dalyvauti projektuose, į kuriuos kviesime ir ateityje. Kaip jau minėjau, artimiausias iš jų, – „Kids go tech“, kurio parengiamieji darbai jau startavo sausio mėnesį o pati akademija turi startuoti pasibaigus karantinui“, – sako A. Samochinas. Daugiau informacijos galite rasti čia.
