Kauno rajono gyventojai ir valdžia sukilo dėl planuojamo 7 aukštų namo gylio karjero – Kas vyksta Kaune

Kauno rajono gyventojai ir valdžia sukilo dėl planuojamo 7 aukštų namo gylio karjero

ELTA 2021/01/18 19:09
Asociatyvi / Archyvo nuotr.

Nepritarti planuojamai ūkinei veiklai – naujo smėlio ir žvyro karjero kasimui Kauno rajono savivaldybės Batniavos seniūnijos Virbaliūnų kaime numatoma rajono tarybos sprendimo projekte. Šis, ginant viešąjį interesą, antradienį nuotoliniu būdu bus svarstomas Kauno rajono mero Valerijaus Makūno iniciatyva sušauktame neeiliniame posėdyje.

Anot projekto rengėjų, planuojama ūkinė veikla (PŪV) „prieštarautų bendrai tautos gerovei, nes būtų padarytas ilgalaikis neigiamas ir negrįžtamas poveikis Kulautuvos mstl., Virbaliūnų k. ir kitų apylinkių bendruomenėms, kitiems gyventojams, kurių gyvenimo kokybė dėl triukšmo, oro užterštumo ir kraštovaizdžio pasikeitimo būtų iš esmės paveikta.“

Rajono gyventojai surinko daugiau nei 1000 parašų, reikalaudami stabdyti verslo planus teritorijoje, kurią nuo Kulautuvos miestelio skiria vos kiek daugiau nei kilometras. Gyventojų bei politikų susirūpinimą kelia tai, kad, tuos planus įgyvendinus, būtų sunaikinta išskirtinė Kulautuvos kurortinės teritorijos natūrali rekreacinė ir kurortinė vertė, neliktų poilsiui skirtos aplinkos išskirtinumo, būtų padaryta neigiama įtaka visuomenės sveikatai ir Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vykdomai veiklai.

Rajono tarybos sprendimo projekte pabrėžiama, kad karjero, kurio planuojamas gilumas – sulig 7 aukštų namu, veikla greta kurortinės teritorijos neatitinka Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo pakeitimo numatytų sprendinių. Ji neigiamai paveiktų vietą, kur nuo Šilelio kaimo nutiestas itin populiarus tarp rajono bei Kauno miesto gyventojų dviračių takas. Juolab, kai rajono savivaldybės pastangomis toliau tęsiama dviračių trasa palei Nemuną Pakrantės gatve iki Vilkijos miestelio, įrengtos atokvėpio vietos, pradėtas kultūrinių objektų ženklinimas, o kuriama aplinka jau įvardinama kaip rekreacinė.

Reikšminga ir tai, kad greta Kulautuvos pradėjus kasti karjere žvyrą, jai būtų sukelta reali grėsmė netekti kurortinės teritorijos statuso, suteikto Vyriausybės 2017 m. vasario 22 d. sprendimu.

Akcentuojamas ir žvyro kasybos objekto didelis bei intensyvus poveikis aplinkai, ypač – natūraliai gamtinei. Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programoje nurodyta, kad vykdant veiklą, būtų naudojami įvairūs didelių pajėgumų techniniai įrenginiai (krautuvai, ekskavatoriai, buldozeriai, ilgastrėliai ekskavatoriai, plaukiojantys greiferiai, savivarčiai ir puspriekabės žvyrui transportuoti, kiti mobilūs žaliavos sijojimo ir trupinimo įrenginiai), o darbai karjere vyktų nuo balandžio iki gruodžio, kai šios teritorijos apylinkėmis visuomenė naudojasi rekreacijos ir sveikatingumo tikslais.

Neabejotina, kad smėlio ir žvyro karjero kasimas pagal savo pobūdį ir mastą lemtų ženklų kraštovaizdžio pakeitimą.

„Tai pakeistų vyraujantį natūralų gamtinį pobūdį – Nemuno upės slėnio sukultūrintą agrarinį miškingą kraštovaizdį. Pastarasis pagal pateiktą PAV programą priskiriamas prie vertingų šalies kraštovaizdžių tipų, patenkančių į gamtinio karkaso teritoriją, kurioje palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas. Ši teritorija patenka į gamtinio karkaso (GK) Nacionalinių migracijos koridorių teritoriją, kultūrinio turizmo teritoriją, kuriose nėra prioriteto vykdyti smėlio ir žvyro kasybą įrengiant karjerą, tokiai veiklai prioritetas numatytas Naudingųjų iškasenų teritorijose“, – pažymi Kauno rajono tarybos sprendimo projekto rengėjai.

Jie dar primena, kad pagrindinis GK keliamas uždavinys – apsaugoti ir atkurti vertingas natūralias viso kraštovaizdžio ekosistemas, kad jos galėtų užtikrintai funkcionuoti: tinkamai atlikti vandens valymo, dirvos tręšimo, anglies kaupimo ir kitas funkcijas, sukurti buveines gyvūnams ir augalams, taip pat kad šios ekosistemos geriau saugotų nuo potvynių, sudarytų sąlygas rekreacijai, ekologiškesniam žemės ūkiui.

„Planuojamos ūkinės veiklos metu numatytas iškasti 7082 tūkst. m3 žvyro ir smėlio kiekis turės įtakos kraštovaizdžiui tiek visus 25 metus, visą karjero eksploatavimo laikotarpį, tiek po jo eksploatacijos, nes natūralus gamtinis Nemuno upės slėnio pobūdis nebus visiškai atkurtas. (…) PŪV sklypas ribojasi su kitais kultūros paveldo objektais: Lietuvos sklandytojų slėniu II ir Virbaliūnų senovės gyvenviete. Atskiruose ruožuose (nuo Kauno iki Vilkijos) yra susiformavę archeologinio pobūdžio saugomi kartu su jiems nustatyta teritorija objektai, kurie nuo 2017-ųjų įrašyti minėto žemės sklypo registre“, – akcentuojama dokumente, kurį neeiliniame posėdyje antradienį svarstys Kauno rajono savivaldybės taryba.

Atkreiptinas dėmesys, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius pernai liepą kreipėsi į Kultūros paveldo centrą dėl Sklandytojų slėnio II statuso pakeitimo į valstybės saugomą kultūros paveldo objektą. Šį bei valstybės saugomo kultūros paveldo objekto statuso suteikimo Virbaliūnų senovės gyvenvietei klausimus Vertinimo taryba numato svarstyti šiemet vasarį. Koreguojant teritorijos ir apsaugos zonų ribas, planuojama ūkinė veikla pateks į valstybės saugomo kultūros paveldo objekto teritoriją ar apsaugos zoną.

Ne mažiau reikšmingai tai, kad ūkinė veikla būtų vykdoma dideliame 26,2 ha plote, šalia kurio yra išsidėstę valstybės saugomi kultūros paveldo objektai ir jų apsaugos zonos, todėl, remiantis 1992 m. pataisyta Europos archeologinio kultūros paveldo apsaugos konvencija bei kitais svarbiais dokumentais, numatytoje veiklai didelėje teritorijoje būtini archeologiniai tyrimai. Poveikio aplinkai programa jų nemini.

„Galima dar pridurti, kad verslininkų „nusižiūrėtas“ žemės sklypas taip pat patenka į žemės ūkio teritoriją, kurioje pagal dabar galiojančio Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano nuostatas nėra prioriteto vykdyti smėlio ir žvyro kasybą įrengiant karjerą. O kadangi reikia išlaikyti ir saugoti esamą natūralų kraštovaizdžio pobūdį, netgi didinant jo esamą natūralumą, estetinį potencialą, saugoti vizualinį slėnio raiškumą ir erdvinę panoramą, yra draudžiami vandens pralaidumą slėniuose mažinantys žemės darbai ir techniniai statiniai.

Žinome, jog numatoma karjero veikla nesusijusi su ekologiška gamyba, tuo pačiu reljefo performavimas suardytų kraštovaizdžio vizualinę struktūrą. Tai akivaizdžiai paveiks tradicinio ir suformuos naujo tipo kraštovaizdį – pramoninį technogeninį karkasą, kas turės neigiamą bei negrįžtamą poveikį gretimai kurortinei teritorijai.

Planuojamos veiklos sklypas patenka ir į orientacinę galimų potvynių teritoriją, dalis jo – į saugomą „Natura 2000“ teritoriją, svarbią paukščių apsaugai. Taip pat – į magistralinio dujotiekio apsaugos zoną. Karjero eksploatavimas intensyvintų eismą, apkrautų sunkiuoju transportu rajono kelius, kurių ne visų dangos tam pritaikytos“, – dar keletą argumentų, kodėl negalima pritarti naujai pramoninei žvyro ir smėlio kasybai, tarybos posėdžio išvakarėse ELTAI paminėjo Kauno rajono meras V. Makūnas.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA