Portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai atkreipė dėmesį į Šilainių pakraštyje esantį apleistą parką. Nors Sargėnų istorinis dvaro parkas slepia intriguojančią istoriją, tačiau jame nėra įrengtų net takelių, kuriais kauniečiai galėtų žingsniuoti ir pamatyti prieš daugelį metų buvusią didingo dvaro vietovę.
Sargėnų dvaro parkas
„Yra Kaune toks mažas, jaukus parkas-Sargėnų dvaro parkas, kuris dar turi ir nuosavą tvenkinį bei gyvosios faunos kolonija, tačiau iš esmės yra labai apleistas.
Įdomu, ar jis turi šansų kada nors atgimti ir tapti patrauklia Kauno poilsio vieta, nes iki šiol neteko niekur girdėti, kad miesto administracija yra suinteresuota tokiais jo pasikeitimais“, – teiravosi pilietiškas kaunietis Ramūnas.
Sargėnų dvaro teritorijai suteiktas istorinio parko statusas. Į dvaro parką galima patekti pro Kuršių g. 51 taku, pažymėtu informaciniu skydu. Pagrindinių sodybos statinių adresas – Panerių g. 263E.
Sargėnų dvaro parkas – eilėje po kitų miesto erdvių rekonstrukcijos
Kauno miesto savivaldybė pastebi, kad parkas bus tvarkomas, tačiau šiuo metu turi būti baigti jau pradėti rekonstrukcijos darbai kituose miesto parkuose.
Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė, miesto tikslas – iš pagrindų atnaujinti ir sutvarkyti visus Kauno parkus.
„Šiuo metu siekiama pabaigti Neries krantinės, Nemuno salos bei Ąžuolyno parkų rekonstrukcijas. Po jų planuose rikiuojasi Girstučio, Naugardiškių, A. Šančių ąžuolyno parkų atnaujinimai. Vėliau, pagal eiliškumą bus tvarkomos ir kitos miesto žaliosios erdvės. Tarp jų – ir Sargėnų dvaro parkas“, – teigė R. Savickienė.
Parkas slepia tragišką istoriją
Kaip rašoma Kauno apskrities viešosios bibliotekos šaltiniuose, Sargėnų vietovardis rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1782 m. Sargėnų dvaras XIX a. II-oje pusėje priklausė bajorams Macianskiams.
Dvarininkas Leonas Macianskis buvo vienas iš 1831 m. sukilimo vadų Kauno apylinkėse. 1831 m. sukilimo metu Sargėnuose buvo dvaras. Po nepasisekusio Kauno puolimo sukilėlių būrys, vadovaujamas dvaro savininko Macianskio, didvyriškai gynėsi dvaro pastate. Rusai, nepajėgdami paimti dvaro pastato, jį padegė. Su dvaru sudegė gyvi ir ten besiginantys sukilėliai. Tiesa, keliems laimingiesiems pavyko pasprukti iš degančio dvaro.
1889 m. dvarą valdė jo našlė Aleksandra Macianskienė. Žinoma, jog 1898 m. Sargėnų dvaro savininkas Ignatijus Karlovičius Macianskis gavo leidimą statyti plytinę, kuri suklestėjo po Pirmojo pasaulinio karo, kuomet karo nuniokotam šalies ūkiui atstatyti reikėjo daug plytų. 1912 m. buvo pastatytas medinis gyvenamasis dvarininko namas (dab. Panerių g. 263).
1921 m. dvaro žemes paveldėjo Evelina Macianskienė bei jos sūnūs Jonas ir Leonas. 1922 m. šie paveldėtojai dvarą pasidalino, didžioji dalis žemių atiteko Evelinai Macianskienei. 1923 m. ji pardavė po žemės reformos jai likusią dvaro dalį (80 ha) Amandai Pudymaitytei-Šodienei, tačiau tikėtina, kad tikruoju dvaro savininku buvo jos vyras Jonas Šodė.
Šodienė nemažai dvaro žemių išpardavė ūkininkams. 1938 m. buvo išparceliuota žemės reformos metu valstybei atitekusi dvaro dalis. Tarpukariu dvaras buvo labai rūpestingai prižiūrimas, netgi įtrauktas į pavyzdinių ūkių sąrašą. 1931 m. dvare buvo filmuojamas vienas pirmųjų lietuviškų vaidybinių filmų „Onytė ir Jonelis“.
1941 m. nusavintame dvare įsteigtas Veterinarijos akademijos mokslinis ūkis. Sovietmečiu Sargėnų dvaro sodyba neteko savo ramios užmiesčio dvasios, iš šiaurės ją apsupo Šiaurinis Kauno aplinkkelis (dab. Islandijos plentas), iš pietų priartėjo Šilainių daugiabučiai.
Iki šių dienų buvusio dvaro sodyba neišsaugojo kompozicinio vientisumo, ji buvo padalinta į atskiras privačias valdas. Kadaise čia buvusį dvarą mena tik keletas varganų medinių pastatų bei dviaukštis mūrinis raudonų plytų karvelidės pastatas (dabar Panerių g. 263e), perdarytas į gyvenamąjį namą.
