Praėjus 82 metams nuo zoologijos sodo atidarymo, kuomet ekspoziciją sudarė tik 40 eksponatų, šiandien zoologijos sode Kaune laikomų gyvūnų kolekcija gausiai išsiplėtė net iki dviejų tūkstančių. Nors žiemiško oro sąlygos palankios toli gražu ne visiems, penktadienio popietę, spaudžiant -13 laipsnių šaltukui, „Kas vyksta Kaune“ fotografo objektyvas įamžino visgi ne mažą Lietuvos zoologijos sodo gyventojų būrį.
Kaip ir gamtoje, taip ir zoologijos sode, paprastieji meškėnai, arktiniai vilkai, rudosios lapės, korsakai – mažosios Azijos laputės, kupranugariai ir stumbrai bei kiti plėšrūnai ir kanopiniai, artėjant šalčiams, pasirūpina šiltu kailiuku. Atėjus šalčiams, keičiasi ne tik jų išvaizda, bet ir mityba.
Šiuo laikotarpiu gyvūnams svarbu gauti daugiau energijos teikiančių ir vitaminais praturtintų pašarų. Mėsos kiekis padidinamas visiems plėšrūnams. Vasaros laikotarpiu liūtams, tigrams, leopardams vieną kartą per savaitę skiriama iškrovos diena, bet esant šaltai žiemai, ji nedaroma, rašoma Lietuvos zoologijos sodo pranešime.
Specialistų teigimu, jeigu gyvūnas sotus, šalčio jis nebijo. Skirtingai nei plėšrūnams, kanopiniams gyvūnams žiemos laikotarpiu pašarų kiekiai nedidėja, keičiasi tik sudėtis, jie gauna daugiau daržovių.
Zoologijos sodo paukščių karalystėje žiemai ruošiamasi skirtingai. Pavyzdžiui, vandens paukščiams: žąsims, antims, rausviesiems pelikanams žiemojimui patalpos ruošiamos jau vasarą. Spustelėjus stipresniam šaltukui ir tvenkiniams užšąlus, šie paukščiai perkeliami į žiemojimui skirtas patalpas.
Kauno zoologijos sodo gyventojai sulaukė kalėdinių dovanų
Sukeliami ir gandriniai paukščiai (juodieji gandrai, ibiai) bei vištiniai (povai, patarškos). Plėšriųjų paukščių žiema nebaugina, tačiau jiems reikalinga pastogė, kur galėtų apsisaugoti nuo žiemos speigų.
Gamtoje plėšrieji paukščiai, kaip ir žinduoliai, grobį pasigauna ne kiekvieną dieną. Jie gali nesimaitinti ilgą laiką. Zoologijos sode plėšriesiems ir pelėdiniams paukščiams vasaros ir žiemos racionai skiriasi.
Vasarą jie turi dvi iškrovos dienas per savaitę, o žiemos laikotarpiu – vieną dieną. Įdomiausi pasaulio tropinių rūšių paukščiai zoologijos sode kaip ir gamtoje gyvena nuolat besitęsiančioje vasaroje, o jų spalvų ir balsų įvairovė džiugina lankytojus visus metus.
Ropliai, gyvatės, driežai, vėžliai ir krokodilai, atšalus orams neįminga taip giliai kaip barsukai. Tuo laikotarpiu mažinamas pašaro kiekis, drėgmė ir keliais laipsniais sumažinama aplinkos temperatūra. Įdomu tai, kad žiemojimo metu ropliai gali prarasti 20 % savo kūno svorio.
Viskas daroma palaipsniui, netgi gyvūnų maitinimas nutraukiamas, kad organizmas išsivalytų ir pasirengtų žiemai. Sulėtėjus medžiagų apykaitai, maisto likučiai gyvūnui gali būti pražūtingi. Kartais ropliai pabunda ir ieško vandens atsigerti. Dykumų, pusdykumių, tropikų driežai gamtoje nepatiria temperatūrų skirtumų, tačiau jie turi poilsio periodą sausuoju metų laikotarpiu. Zoologijos sode sukuriamos panašios sąlygos. Toks periodas trunka du, tris mėnesius.
Lankytojai vis dar neįleidžiami
Nuo lapkričio 12 d. iki karantino atšaukimo dėl koronaviruso grėsmės lankytojai į Lietuvos zoologijos sodą neįleidžiami, o gyvūnų prižiūrėtojai gyvūnais rūpinasi įprastai. Lankytojams gyvai vestos edukacijos karantino laikotarpiu persikėlė į Lietuvos zoologijos sodo „Facebook“ paskyrą, čia kiekvieną trečiadienį zoologijos skelbia tris įdomius faktus apie savo gyventojus.
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad šį pavasarį prasidės ilgai laukta Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcija. Rekonstrukcijos metu bus ne tik atnaujinti gyvūnų voljerai, pastatyti nauji pastatai, įkurtos edukacinės erdvės, bet ir keisis gyvūnų kolekcija.
