Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio išvakarėse Seimas vieningai priėmė šiam jubiliejui skirtą rezoliuciją. Už dokumentą, kurio projektą pateikė konservatorius, Kovo 11-osios Akto signataras Emanuelis Zingeris, antradienį balsavo 117 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė 1 parlamentaras.
„Seimas, vieningai pritardamas rezoliucijai, manau, padarė gražią įžangą į sausio 13-osios minėjimą“, – taip balsavimą apibendrino Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.
Beje, po diskusijų Seimą pasiekęs pakoreguotas rezoliucijos variantas tenkino tiek valdančiuosius, tiek ir opoziciją.
Rezoliucijoje kalbama apie Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos –reikšmę Lietuvos valstybės ir pasaulio istorijai. Joje neabejojama, kad tikslinga Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paskelbti nedarbo diena.
Galutiniame rezoliucijos variante pasikeitė formuluotės dėl Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio vaidmens.
Pirminiame projekte buvo primenama apie tai, kad „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis“.
Tuo metu Seimo priimtoje rezoliucijoje akcentuojama, kad „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kurios Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui vadovavo aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas Vytautas Landsbergis“.
Priimtoje rezoliucijoje „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“ Seimas pareiškė didžiausią pagarbą Lietuvos laisvės gynėjams ir aukoms, tą tragišką 1991 m. sausio 13-osios naktį apgynusioms Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Rezoliucijoje pažymima, kad 1991 metų Sovietų Sąjungos agresijos prieš 1990 m. kovo 11 d. atkurtą nepriklausomą Lietuvos Respubliką metu Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai, Laisvės gynėjai, savanoriai parodė ryžtą ir pasiruošimą kovoti ir žūti už Laisvę, gindami Lietuvos parlamentą.
Dokumente pabrėžiama, kad Sausio 13-oji visoms kartoms leidžia suprasti, kad Laisvė nėra tik duotybė, ji nebuvo dovanota – ji iškovota krauju. Taip pat pažymima, kad šis įvykis yra vienas iš veiksnių, prisidėjusių prie Sovietų Sąjungos ir totalitarinio komunistinio režimo žlugimo, demokratijos ir žmogaus teisių įtvirtinimo posovietinėje erdvėje, Vidurio ir Rytų Europos šalių sugrįžimo į demokratinių Europos valstybių šeimą.
Priimtu teisės aktu smerkiami Rusijos Federacijos institucijų sprendimai persekioti Lietuvos Respublikos teisėjus, prokurorus ir kitus teisėsaugos pareigūnus, tyrusius ir nagrinėjusius baudžiamąją bylą dėl nusikaltimų žmoniškumui, padarytų 1991 metų Sovietų Sąjungos agresijos metu.
Lietuvos Vyriausybė raginama imtis efektyvių priemonių, kad būtų užtikrintas į neteisėtus Rusijos Federacijos procesus įtrauktų Lietuvos teisėjų, prokurorų ir kitų teisėsaugos pareigūnų saugumas.
Taip pat pabrėžiama, kad be pasirengimo ginklu ginti savo laisvę labai svarbu stiprinti neginkluotą laisvės gynybą – ugdyti visuomenės atsparumą melui ir dezinformacijai, puoselėti istorinę atmintį.
2021 m. sausio 13 d. bus minimos Laisvės gynimo 30-osios metinės. Šio jubiliejaus minėjimas dėl pandemijos pirmą kartą vyks virtualioje erdvėje.
