Šie metai yra išimtis, kai negalime laisvai nuvykti į kitus Lietuvos miestus, pamatyti balto sniego sluoksniu pasipuošusį kraštovaizdį. Tačiau galime susipažinti virtualiai, o kelionės maršrutą įsitraukti į planuojamų aplankyti vietovių sąrašą. Trakai – daugeliui lietuvių dažnai lankomas ir puikiai pažįstamas miestas, tačiau ar esate bandę juose pamatyti daugiau nei pilį ir Galvės ežerą? Kaip tik tokią kelionę, vos tik pasibaigus karantinui, siūlo projektas „Keturios sostinės“ ir pažada – nenusivilsite.
Trakų apylinkės – ypač kalvotos, gausios, piliakalnių, kurių papėdėse telkšo daugybė įvairiausių formų ežerų. Tai – vienas garsiausių istorine prasme Lietuvos regionas, kuriame įvairių laikmečių istoriją primena daugiau ar mažiau išlikę objektai.
Arčiausiai Trakų pilies yra įsikūręs vieno žinomiausių Lietuvos grafų, Juozapo Tiškevičiaus, neoklasicistinio stiliaus Užutrakio dvaras, žavintis ne tik savo karališkomis kolonomis skulptūromis, bet ir išpuoselėtu parku, iš kurio atsiveria vaizdas į Trakų pilį ir Galvės ežerą. Tai – ne taip dažnai lankoma, tačiau ne ką mažiau žavinti vieta ir galimybė garsiausią Trakų istorinį objektą pamatyti iš kitos perspektyvos.
Visai netoli Trakų, netoli Varnikų pažintinio tako, besidomintieji istorija gali rasti Varnikų Holokausto vietą, kurioje – liūdną žydų tautos istoriją Antrojo Pasaulinio karo metais primenančios gražioje vietoje įkurtos kapinės. Jei turėsite daugiau laiko, skirkite jį pasivaikščiojimui Varnikų pažintiniu taku, kurio dalis ištiesta per Ilgelio pelkę. Pelkės – vienas įdomiausių gamtos kūrinių bet kuriuo metų laiku.
Kiek toliau, į pietvakarius nuo Trakų miesto, vieno kilometro atstumu nuo Strėvos kaimo, įsikūręs Strėvos piliakalnis, apjuostas Nepėro ežero. Tai – vieta pabūti gamtoje ir pasigrožėti žiemiškais gamtos peizažais.
Dar toliau į pietvakarius Jūsų laukia pagoniškų ritualų simbolis. Netoliese Verniejaus ežero rasite Nikronių akmenį. Spėjama, kad tai – pagoniškų apeigų, aukojimų ir susirinkimų vieta. Jo įduboje atsirandantis vanduo laikomas gydančiu. Kartu su šeima galėsite paspėlioti, ką reiškia ant jo išskaptuoti strėlės, kryžiaus ir daug kitų simbolių.
Na, o šiauriau, netoli Aukštadvario – pati giliausia Lietuvoje duobė – Velniaduobė. Jos gylis – 40 metrų. Velniaduobėmis laikomos įdubusios žemės formos, susidariusios ištirpus ledynams paskutinio ledynmečio metu, taigi, tai – neabejotinai vienas seniausiai Lietuvoje susiformavusių gamtos geologinių paminklų. Jei pabijosite lipti laiptais gilyn, jos viršuje rasite apžvalgos aikštelę.
Gamtos ir kultūros paveldo objektai apjungia keturis Lietuvos istorinius miestus – Lietuvos sostinę Vilnių, Laikinąją sostinę Kauną, pirmąją sostinę Kernavę, ir antrąją sostinę Trakus. Daugiau apie projektą čia.
