Pernai Baltijos šalys pirmavo Europos Sąjungoje (ES) pagal namų ūkių išlaidų dalį, skirtą alkoholiniams gėrimams įsigyti.
Estijoje išlaidų alkoholiniams gėrimams dalis siekė 4,7 proc. visų vartojimo išlaidų, Latvijoje – 4,8 proc., o Lietuvoje – 3,7 procento.
Iš viso ES namų ūkiai 2019-aisiais alkoholiniams gėrimams išleido 117 mlrd. eurų – 0,8 proc. bloko bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai sudarė 1,6 proc. visų vartojimo išlaidų, rodo Eurostato paskelbti skaičiai.
Į šią sumą neįtrauktos išlaidos alkoholiniams gėrimams restoranuose ir viešbučiuose.
Mažiausiai alkoholiniams gėrimams išleido Graikijos ir Italijos namų ūkiai – po 0,9 proc. visų išlaidų.
Visgi surinkti duomenys rodo, kad laikotarpiu nuo 2009 iki 2019 metų trylika ES valstybių narių sumažino alkoholiui skiriamą namų ūkių išlaidų dalį.
Didžiausias sumažėjimas užfiksuotas Lietuvoje – nuo 5,5 proc. bendrų namų ūkių išlaidų 2009 metais iki 3,7 procentų 2019 metais (minus 1,8 procentinio punkto).
Po Lietuvos išsirikiavo Latvija, su minus 1,5 procentinio punkto, Bulgarija, su minus 1,3 procentinio punkto ir Estija, sumažinusi išlaidų alkoholiniams gėrimams dalį 1,1 procentinio punkto.
Tuo tarpu septyniose ES valstybėse narėse namų ūkių vartojimo išlaidų dalis alkoholiui padidėjo, o didžiausias augimas užfiksuotas Rumunijoje – nuo 2,1 proc. visų namų ūkių išlaidų 2009 metais iki 2,6 proc. 2019-aisiais (plius 0,5 procentinio punkto), ir Portugalijoje, kur šios išlaidos išaugo nuo 1,1 proc. 2009 metais iki 1,4 proc. 2019-aisiais (0,3 procentinio punkto augimas).
Šešiose ES valstybėse narėse – Danijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Slovėnijoje – ši išlaidų dalis išliko stabili.
