Žinomas advokatas iš Kauno stojo į kovą su policija: ar „trikojai“ naudojami nepažeidžiant įstatymų – Kas vyksta Kaune

Žinomas advokatas iš Kauno stojo į kovą su policija: ar „trikojai“ naudojami nepažeidžiant įstatymų

delfi.lt / Dainius Sinkevičius 2021/01/01 21:00
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Į ginčą su policijos pareigūnais įsivėlęs garsus kaunietis advokatas siekia įrodyti, kad teisėsaugininkai esą pažeidžia įstatymus, kai gatvėse statydami greitį matuojančius „trikojus“ neįrengia apie tai įspėjančių kelio ženklų.

„Iš neteisės teisė neatsiranda“, – sakė advokatas Dominykas Varnas, teisme iškėlęs bylą Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Į šį procesą yra įtrauktas ir Policijos departamentas, nes teismo priimtas sprendimas gali paliesti ir kitas šalies policijos įstaigas.

Suabejojęs policijos pareigūnų veiksmais, kai šie administracinius nusižengimus fiksuoja greičio matuokliais „PoliScan FM1“, bet apie tai iš anksto neįspėja eismo dalyvių, teisininkas teismo prašo įpareigoti Kauno policiją ne tik „laikytis teisėtumo principo reikalavimų“, bet ir pažeidimus fiksuoti tik pastačius informacinį kelio ženklą Nr. 636 – „Automatinė eismo kontrolė“.

Šį klausimą advokatas kelia ne tik policijai iškeltoje administracinėje byloje – jis taip pat pats yra patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl greičio viršijimo, todėl jo nusižengimo bylą nagrinėjančio apylinkės teismo prašo jam surašytą protokolą panaikinti, o pačią bylą iš karto nutraukti.

Iškelti bylą Kauno policijai advokatui pavyko ne iš karto – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjai konstatavo, kad D. Varnas siekia apginti viešąjį interesą, o tokios teisės įstatymų leidėjas jam nesuteikė.

„Teisę ginti viešąjį interesą turi ne bet kas, o tik tie subjektai, kuriems tokia teisė yra nustatyta įstatyme“, – atsisakydami priimti nagrinėti advokato skundą nurodė Kauno teisėjai.

Jie taip pat pabrėžė, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Tačiau su tokia nutartimi D. Varnas nesutiko ir pateikė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Jo skunde teigiama, kad Kauno policijos pareigūnai, naudodami savo darbo priemones ir veiklos metodus, turi pareigą laikytis teisėtumo principo reikalavimų ir greičio matavimo prietaisus „PoliScan FM1“ naudoti tik kartu naudodami KET nurodytą informacinį kelio ženklą Nr. 636.

Advokatas pažymėjo, kad remiantis „trikojais“ greičio matuokliais užfiksuotais duomenimis jam buvo iškeltos trys administracinių nusižengimų bylos, tačiau jis policijos nutarimus yra apskundęs teismui.

Pasak jo, policijos pareigūnų veiksmai, padaryti nesilaikant KET, negalėjo būti atliekami, o Kauno policija ir toliau neketina jų nutraukti, be to, nelaiko to nei teisės, nei tarnybiniais pažeidimais. „Ir kartu su pavaldiniais tęsia bei sąmoningai toleruoja teisės aktų pažeidinėjimą“, – pabrėžė D. Varnas.

Tris kartus „trikojais“ įsiamžinęs advokatas padavė į teismą Kauno policiją / „Advokato D. Varno kontoros“ nuotr.

Jo teigimu, Kauno apskrities policijos komisariato vadovybė, esą nepagrįstai atsisakiusi tenkinti jo prašymą – pavaldiems pareigūnams raštu nurodyti laikytis teisėtumo principo reikalavimų ir greičio matavimo prietaisus „PoliScan FM1“ naudoti tik kartu naudojant KET numatytą informacinį kelio ženklą Nr. 636 – yra tiesiogiai susiję su jo asmeninių teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimu bei apsauga, taip pat jo teisėtų lūkesčių, susiformavusių žinant, kad policijai galioja aukščiausi teisėtumo jos veikloje laikymosi standartai.

„Man kyla grėsmė ir toliau ateityje patirti turtinius bei neturtinius praradimus, būnant patrauktam administracinėn atsakomybėn ir dėl kitų mano nepadarytų, tačiau Kauno policijos pareigūnų įsivaizduojamų teisės pažeidimų“, – pabrėžiama advokato teismui įteiktame skunde.

Jis taip pat nurodė, kad prieš „trikojus“ greičio matuoklius neįrengus įspėjamųjų kelio ženklų, ir toliau jis turės gaišti laiką teismuose ir kitose institucijose, ginčydamas policijos pareigūnų sprendimus, taip pat dėl dėl to patirs įvairių išlaidų.

Aptaręs teismų praktikoje ir teisės doktrinoje išplėtotą teisėtų lūkesčių apsaugos bei gynimo principo santykiuose su valdžios institucijomis principų sampratą, D. Varnas pažymėjo, kad turi tiesioginį suinteresuotumą, nes tris nutarimus administracinių nusižengimų bylose policija priėmė remdamasi būtent „trikojų“ rodmenimis, kai prieš juos jokiu ar tinkamu atstumu nebuvo pastatytas KET nurodytas ženklas Nr. 636.

Tuo metu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suabejojo žemesniojo teismo nutartimi ir šiam nurodė iš naujo apsvarstyti D. Varno pateikto skundo priėmimo klausimą.

Anot trijų teisėjų kolegijos, Konstitucijoje yra numatyta, kad teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos.

„Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne, – pažymėjo teisėjų kolegija. – Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti.“

Anot teisėjų, tai, ar žmogus turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

„Teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą“, – teismo teigimu, tik išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizavęs visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs asmens suinteresuotumą ar nesuinteresuotumą byloje, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Pasak teismo, Kauno apskrities policija D. Varnui nurodė, kad KET kelio ženklą Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ apibrėžia kaip informacinį, žymintį kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai.

„Mobilieji greičio matavimo prietaisai nėra įrengiami kelyje ir nepriskiriami prie įrengtų greičio matavimo prietaisų (stacionarių prietaisų ar vidutinio greičio matavimo sistemų), todėl informacinis kelio ženklas Nr. 636 prieš mobiliuosius greičio matavimo prietaisus neprivalo būti pastatytas, – policijos atsakymą citavo teismas. – Atsakymo turinys patvirtina, kad juo pareiškėjui buvo paaiškinta, kodėl informacinis kelio ženklas Nr. 636 prieš mobiliuosius greičio matavimo prietaisus neprivalo būti pastatytas, tačiau įvertinus teikto prašymo turinį, yra akivaizdu, kad jo prašymas pavaldiems pareigūnams nurodyti greičio matavimo prietaisus „PoliScan FM1“ naudoti tik kartu naudojant KET nurodytą informacinį kelio ženklą Nr. 636, nebuvo patenkintas – atsakyme buvo išreikšta viešojo administravimo institucijos valia neatlikti veiksmų, kuriuos jos buvo prašoma atlikti.“

Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo akivaizdžiai išvadai, kad ginčijamas policijos aktas jokių teisinių pasekmių D. Varnui nesukelia, todėl pirmosios instancijos teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad advokatas savo skundu esą gina viešąjį interesą.

Advokato skundą Regionų apygardos administracinis teismas jau priėmė, bet planuoja jį nagrinėti tik vasario mėnesį. Jeigu trijų teisėjų kolegijos sprendimas D. Varnui būtų palankus, tai galėtų paliesti ir kitus vairuotojus, kurie buvo nubausti už greičio viršijimą, jeigu šis pažeidimas buvo užfiksuotas „trikojais“, prieš juos neįrengus įspėjamojo kelio ženklo.

„Mano tikslas yra vienas – kad policija laikytųsi įstatymų ir prieš „trikojus“ pastatytų įspėjamąjį ženklą, – sakė D. Varnas. – Tikiuosi, kad kaip pilietis, kaip teisinės valstybės gyventojas turiu teisę prašyti valdžios laikytis įstatymo.“

Teisininkas neslėpė, kad tuo atveju, jeigu teismai konstatuotų, jog prieš „trikojus“ nepagrįstai nebuvo pastatyti įspėjamieji kelio ženklai, nubausti vairuotojai turėtų teisę prašyti atnaujinti procesą jų bylose. „Manau, kad tai yra įmanoma, nes iš neteisės teisė neatsiranda“, – teigė jis.

Pareigūnai fiksuoja pažeidėjus mobilia greičio matavimo įranga / R. Tenio nuotr.

Bylą policijai iškėlęs advokatas neslėpė, kad ginčydamas policijos pareigūnų veiksmus jis kreipėsi į kalbininką Antaną Smetoną, kurio paprašė pateikti išvadą, kaip reikėtų traktuoti žodį „įrengtas“.

„Yra rašoma, kad kelio ženklas turi būti įrengtas visuose eismo ruožuose, kur yra įrengti greičio matuokliai, o policija aiškina, kad trikojis nėra įrengiamas, o tik pastatomas ir po to išardomas paprastais veiksmais, – sakė advokatas. – Lituanistas, pateikdamas išvadą apie teksto suvokimą, nurodė, kad įrengti – atlikti bet kokią veiklą, nebūtinai iškasti duobę, įkasti metalinį stulpą, įlipti į dviejų metrų aukštį ir prisukti su varžtais matuoklį.

Įrengti gali būti ir pastatyti, sureguliuoti, nukalibruoti, paaukštinti, patikrinti ir t. t. Kadangi KET nėra nustatytas įrengimo sudėtingumo laipsnis, kalbininkas padarė išvadą, kad įrengimas gali būti ir tuomet, kai yra paspaudžiamas mygtukas ir nureguliuojamas ryškumas. Tuo labiau, kad instrukcijoje yra nurodyti ne vienas ir ne du veiksmai, kuriuos privaloma atlikti, kad aparatas pradėtų veikti ir fiksuoti pažeidimus.“

Anot advokato, „trikojų“ pastatymas nėra toks paprastas, kad per tris sekundes pastatei ir šis veikia: „Pareigūnai prie šių aparatų tikrai triūsia keliolika minučių ir tik po to eina į automobilį spurgų valgyti.“

D. Varnas stebėjosi, kad policijos naudojami greičio matuokliai tik Austrijoje yra praėję metrologinę patikrą, tačiau viliasi, kad Seimas priims įstatymo pataisas, kuriomis siūloma priverstinai nustatyti, kad kelio ženklais vairuotojai būtų informuojami apie kelio ruožuose atliekamą automatinę eismo kontrolę „trikojais“.

Tiesa, buvusi vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė mano, kad vairuotojai neturėtų būti įspėjami, nes esą tokios praktikos laikosi ir kitos „pažangios valstybės“.

„Mūsų vertinimu, tai neprisidėtų prie saugaus eismo tikslų bet priešingai – padėtų asmenims, nesilaikantiems nustatytų reikalavimų išvengti atsakomybės. Taip pat Policijos pareigūnai susidurtų su praktinėmis taikymo problemomis, t.y. turėtų prižiūrėti ne tik pačias mobiliąsias fiksavimo sistemas, bet ir pastatytus ženklus, kurie nuverčiami ir niokojami, įrodinėti, ar ženklas pastatytas tinkamai, ar vairuotojas galėjo jį pastebėti“, – sakė ji.

Šiai iniciatyvai dar prieš rinkimus nepritarė ir policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.

„Aš tai siūlyčiau priimti, kad reikėtų sudėti ženklus, jog reikia greičio laikytis, taip pat nežymėtus policijos automobilius pažymėti, visiems vagims nusiųsti elektroninius laiškus, kad mes juos stebime. Nes kitaip jie sau pavojų sukels, – feisbuke rašė jis. – Suprantu, rinkimai artėja, dar matyt ne tokių pasiūlymų bus. Siūlau kurie priiminės sprendimus pažiūrėti į akis artimųjų, tų 50 žūstančių per metus dėl per didelio greičio ir gal populizmas praeis. Tiesiog reikia vairuoti saugiai.“

Šiais metais šalies keliuose pradėti naudoti naujos kartos mobilūs greičio matuokliai, vairuotojų praminti „trikojais“. Greičio matuokliai pasižymi universalumu ir gali būti pastatomi bet kuriame kelyje per trumpą laiką. Prieš tokius greičio matuoklius vairuotojai tarsi bejėgiai – vien pristabdyti pamačius matuoklį neužtenka, mat jis pradeda fiksuoti automobilį jau už 300 metrų. Tokio greičio matuoklio nefiksuoja ir „antiradarai“.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA