Statistika rodo, kad 8 iš 10 nukentėjusių nuo smurto žmonių artimoje aplinkoje yra moterys, kas dešimtas – vaikas iki 18 m. Vyrai dažniausiai nukenčia nuo kitų artimos aplinkos vyrų (tėvų, sūnų, brolių ir pan.). Kur ieškoti pagalbos? Apie smurto problemą ir išsivadavimą iš jos pasakoja Kauno apskrities moterų krizių centro pirmininkė Naura Daukšienė.
Smurtas – ne tik smūgiai
Smurto artimoje aplinkoje išraiškos būdų būna įvairių: ne tik fizinis, bet ir psichologinis, ekonominis, seksualinis. Anot specialistės, fizinis smurtas yra prieš jį sekusio psichologinio proceso pasekmė.
Jis neatsiranda staiga ir be jokių perspėjančių ženklų. „Pavyzdžiui, šeimoje vyrauja vieno iš partnerių dominavimas (dažniausiai tai būna vyras), jis sprendžia kokių taisyklių namuose bus laikomasi, nubrėžia kiekvieno šeimos nario bendravimo su draugais ar giminaičiais ribas, kontroliuoja finansus ir t.t Nesilaikant taisyklių seka bausmė“, – aiškino N. Daukšienė.
Bausmė gali būti fizinė, ekonominė, ar net draudimas bendrauti su aplinkiniais bei giminaičiais. Pašnekovė akcentavo, kad smurtas skiriasi nuo įprastų šeimos konfliktų, tą atskirti padeda jėgos disbalansas: vienas partneris turi prievartos svertus – fizinę jėgą, ekonominį dominavimą šeimoje, tad gali naudoti psichologinį manipuliavimą, šantažavimą. „Tokiu atveju kitas partneris (dažniausiai moteris) priversta paklusti tai jėgai, ji būna įbauginta ir negali pasipriešinti prievartai“, – konstatavo N. Daukšienė.
Karantino metu prievartos padaugėjo
Statistika rodo, kad 8 iš 10 nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje yra moteris, kas dešimtas – vaikas iki 18 m., o vyrai dažniausiai nukenčia nuo kitų artimos aplinkos vyrų (giminaičių ir pan.). „Remiantis statistika galima drąsiai teigti, kad smurtas artimoje aplinkoje yra smurtas lyties pagrindu“, – teigė N. Daukšienė.
Kaip rodo pasaulinė praktika ir Lietuvos statistiniai duomenys po pirmos viruso bangos, karantino metu smurto padaugėja. Pasak specialistės, Lietuvoje pirmojo karantino metu jis išaugo penktadaliu. „Tam įtakos turi priverstinis buvimas kartu, pablogėjusi finansinė šeimos padėtis, nervinė įtampa dėl nežinomybės, kas bus toliau. Jei šeimoje iki tol jau buvo kriziniai santykiai, tai šiomis aplinkybėmis jie paaštrėja ir perauga į įvairias smurto formas“, – sakė specialistė.
Stereotipai veda prie bausmių
Pašnekovė įsitikinusi, kad tautos mentalitetas, vyraujantys stereotipai, skiepijamos šeimos vertybės tiesiogiai veikia partnerių elgesį šeimoje. 2019 m. gruodį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu buvo atlikta visuomenės nuomonės apklausa apie lyčių stereotipus ir smurtą.
N. Daukšienė pabrėžė, kad apklausos rezultatai labai aiškiai iliustruoja visuomenėje vyraujančius stereotipus moterų ir vyrų požiūriu: 53 proc. respondentų mano, kad vyrai turi rūpintis savo karjera labiau, nei moterys, 61 proc. mano, kad vyras turi uždirbti daugiau už savo žmoną ar partnerę, kad vyrams turėti daug sekso partnerių per gyvenimą yra normalu mano 70 proc. respondentų.
Žvilgtelėkime į moterims taikomus stereotipus: 58 proc. mano, kad pasirūpinti vyro buitimi yra moters pareiga, 41 poc. teigia, kad mylėtis su vyru yra žmonos pareiga, 40 proc. respondentų mano, kad moterys dažnai pačios išprovokuoja smurtą.
„Pagal įvardintus skaičius matome kokie lūkesčiai taikomi vyrui: siekti karjeros, daug uždirbti (turėti finansinę galią), būti seksualiai aktyvų. Iš moters visuomenė nori, kad ji rūpintųsi vyro buitimi, pareigingai mylėtųsi su vyru, būtu paklusni ir neprovokuotų vyro smurtiniam elgesiui. Šie stereotipai ir tampa pamatinėmis šeimos vertybėmis, o tai reiškia, kad jeigu moteris nedarys, ko iš jos tikimasi, ji nusipelno bausmės. Kitaip sakant, prieš ją bus naudojama psichologinė, ekonominė ar fizinė prievarta“, – aiškino N. Daukšienė.
16 pagalbos centrų
Lietuvoje veikia 16 specializuotos kompleksinės pagalbos centrų, teikiančių pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Kaune, kaip specializuotos kompleksinės pagalbos centras, veikia Kauno apskrities moterų krizių centras.
„Pranešimus apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl smurto artimoje aplinkoje iš policijos gauname kasdien. Moterys į centrą kreipiasi ir savarankiškai“, – pažymėjo N. Daukšienė.
Kokia pagalba teikiama specializuotos kompleksinės pagalbos centre? Specialistai konsultuoja apie teisės aktus, ginančius nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje teises, padeda suvokti, kas vyksta jų šeimoje, kaip elgtis siekiant išvengti pakartotinio smurto, tarpininkauja susisiekiant su kitomis institucijomis, teikia psichologinę ir teisinę pagalbą. Centro specialistų tikslas yra padrąsinti moterį, parodyti, kokios yra galimybės išeiti iš smurto rato. Visos paslaugos yra nemokamos.
„Svarbiausia yra netylėti, kreiptis pagalbos, o jei yra fizinio smurto grėsmė – nedelsiant skambinti 112. Jei prieš jus smurtaujama, bet nedrįstate, ar bijote kreiptis į teisėsaugą, skambinkite į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą. Aptarsime situaciją, suteiksime psichologinį palaikymą, kad galėtumėte žengti sekantį žingsnį iš smurtinių santykių ir pradėti naują gyvenimą“, – drąsino N. Daukšienė.
Neseniai startavo socialinis projektas „Prisėsk, aš turiu tau kai ką papasakoti“, kuriuo siekiama paskatinti susimastyti, ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti, siekiant išgydyti šią visuomenės piktžaizdę. Žinomos Lietuvos moterys įgarsina realias istorijas. „Tikimės, kad pasakojimai kitoms moterims gali tapti pavyzdžiu – išdrįsti žengti pirmą žingsnį išsilaisvinimo nuo smurto keliu“, – viliasi N. Daukšienė.
Kauno apskrities moterų krizių centras (veikiantis kaip specializuotos kompleksinės pagalbos centras) įsikūręs Vaidoto g. 115, pagalba teikiama tel. nr.: +370 679 31930, daugiau informacijos čia. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų kontaktai pateikiami čia.
