Praeitą trečiadienį prie Perkūno alėjoje griaunamos art deco vilos užvirę protestai pradžioje nedavė jokios naudos, o griovimas sustabdytas tik įpusėjus makabriškąjį darbą, kuomet drastiškai pradėtas ardyti pavojingos medžiagos – asbesto – stogas. Bejėgiai pasirodė tiek paveldo sargai, tiek statybų inspektoriai, o galiausiai sunkiąją techniką sustabdė aplinkosaugininkai. Griovėjų elgesys su itin žmonių sveikatai kenksminga medžiaga gyventojams sukėlė šoką.
Sustabdė asbesto pavojus aplinkai
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcija portalui „Kas vyksta Kaune“ patvirtino, kad darbus spalio 17 d. stabdė po patikrinimo pagal gautą gyventojų pranešimą.
„Inspekcijos pareigūnai nuvyko į vietą, kur nesilaikant aplinkosaugos reikalavimų buvo vykdomi gyvenamojo namo su asbestiniu stogu griovimo darbai. Kadangi asbesto atliekos priskiriamos pavojingoms atliekoms, jų tvarkymui yra daugybė reikalavimų, kurių teritorijoje nebuvo paisoma“, – teigė departamento atstovė Jurgita Jasiūnienė.
Savo nuomonę dėl darbo su asbesto medžiagomis portalui „Kas vyksta Kaune“ pateikė ir Valstybinė darbo inspekcija, kuri nurodė, kad tinkamai apmokyti privalo būti ir senas asbestinio stogo dangas šalinantys darbuotojai, kurie taip pat turi dėvėti specialias kvėpavimo takų apsaugos priemones bei laikytis kitų saugumo reikalavimų.
Kad pastato griovėjai nesilaikė jokių reikalavimų ir tiesiog drastiškai ekskavatoriaus kaušu „kramtė“ itin žmonių sveikatai pavojingus asbestinio stogo lakštus, galima įsitikinti ne tik peržiūrėjus vaizdo medžiagą, kurioje fiksuoti griovimo veiksmai, bet ir pasikalbėjus su liudininkais. Priešais griaunamą namą gyvenanti architektė Goda Pomeranceva teigia, kad ne ją vieną šokiravo griovėjų neprofesionalumas. „Buvo sunku savo akimis patikėti, kad tai gali vykti pačiame Europos Sąjungos miesto centre“, – sakė moteris.
[susije_video kurie=””]
Pasak jos, praeitą ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį Perkūno al. 11 griovimo darbus vykdę asmenys nedėvėjo jokių specialių aprangų, tik statybines pirštines ir šalmus, asbestinio stogo lakštus sunkioji technika nuiminėjo laužymo būdu, o į statybvietę nuo stogo byrėjo šimtai asbesto atplaišų, kurias statybininkai bandė rinkti dėvėdami paprastas statybines pirštines.
„Kad daugybė tų atplaišų liko bendroje šiukšlių krūvoje – akivaizdu, nes tokiu būdu nuiminėjant liaudyje vadinamojo šiferio lakštus, to išvengti neįmanoma. Tikrai niekas nedrėkino tų nuimamų lakštų. Oras buvo sausas, šiek tiek vėjuota, o iš griovimo vietos į orą sklido daugybė įvairiausių dulkių, tarp kurių – ir itin pavojingi asbesto plaušeliai“, – įsitikinusi moteris.
Asbesto poveikis – ilgalaikis
Svarbu suprasti, kad kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia, portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Irma Drukteinienė.
„Tačiau griaunant statinius, keičiant šiferinę stogų dangą, laužant, pjaustant šiferį, atliekant katilinių, šiluminių tinklų izoliacijos remontą arba renovaciją ar kitaip apdorojant asbesto turinčius gaminius, aplinkoje pasklinda labai smulkūs plaušeliai, kurie gali sukelti tokias ligas, kaip asbestozė, plaučių vėžys, mezotelioma (krūtinplėvės ir pilvaplėvės vėžys), rečiau skrandžio, storosios žarnos vėžys“, – teigė I. Drukteinienė.
Pasak specialistės, asbesto poveikis žmogaus sveikatai gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Tiesioginis poveikis dažniausiai pasireiškia profesinio kontakto metu, kai dirbama su asbesto turinčiais gaminiais – būtent tokį atvejį praėjusį šeštadienį Perkūno al. 11 fiksavo aplinkosaugos pareigūnai, uždraudę tęsti griovimo darbus.
Tačiau ne mažiau pavojingas ir netiesioginis asbesto poveikis, kai plaušeliai į žmogaus kvėpavimo takus patenka būnant patalpoje, kurioje yra asbesto, arba būnant lauke, kai statinių paviršiuje esantis asbestas, veikiamas atmosferos veiksnių, suyra į plaušelius.
Tikimybė, kad pradėto ardyti stogo danga yra pažeista ir iš jos skiriasi minėtieji nuodingos asbesto dalelės – labai didelė. Taip pat nuo stogo dangos atskilusių asbesto likučių, pasak griovimo darbų liudininkų, nemažai pateko ir tarp griaunamo statinio nuolaužų, kurios paliktos riogsoti nebaigto griauti namo sklype mažiausiai mėnesiui.
Rangovas pateikia savo versiją
Portalui „Kas vyksta Kaune“ pavyko susisiekti su darbus šioje teritorijoje vykdančios įmonės „Dauriusta“ vadovu Dauriumi Grebliausku, kuris neneigė, jog stogas buvo ardomas ekskavatoriaus žnyplėmis. Tačiau dėl šiferio trupinimo vyras turėjo savo versiją. Pasak jo, nebuvo kito būdo nuimti lakštus, nes jie buvo pritvirtinti prie ankstesnės ištisinės skardinio stogo dangos. Todėl ekskavatoriaus pagalba buvo bandoma iš pradžių atplėšti kuo didesnę skardinio stogo dalį, ją nuleisti ant žemės, o tada apačioje dirbę darbuotojai neva ardė lakštus nuo skardos masyvo.
„Bandėme rankiniu būdu nuimti dangą, tačiau paaiškėjo, jog tai iš vidaus padaryti yra neįmanoma, todėl priėmėme sprendimą ardyti, nuplėšiant maksimaliai didelę stogo dalį bei nuimant lakštus nuleidus ją ant žemės. Sulaukėme lietaus, kad danga būtų šlapia ir šeštadienį ryte ėmėmės stogo ardymo darbo“, – sakė jis.
Pasak D. Grebliausko, nuimti asbesto lakštai buvo dedami į specialius didmaišius, tačiau paženklinti darbuotojai jų jau nespėjo, nes šeštadienį darbai buvo sustabdyti ir rangovo darbuotojams uždrausta ten vykdyti bet kokią veiklą.
Anksčiau portalui „Kas vyksta Kaune“ duotame interviu namo savininkas Artūras Dankovskis sakė, kad nesidomėjo, kaip rangovas vykdys asbestinio stogo demontavimo darbus, nes pilnai pasitikėjo šios įmonės profesionalumu. „Jie man rekomendavo darbus vykdyti būtent šiuo metu, kai didesnė lietaus tikimybė“, – sakė A. Dankovskis. Pastato savininkas neslėpė, kad nėra įsigilinęs į asbesto ardymo metu susidarančių dalelių keliamą žalą žmogaus sveikatai.
Paklaustas, kodėl rangovas pačiame miesto centre, prestižiniu laikomame rajone pasirinko tokį drastišką griovimo būdą, A. Dankovskis komentavo, kad žmonių darbas ant stogo būtų kėlęs jiems pavojų dėl avarinės namo būklės. Šios priežasties rangovas nenurodė.
„Dauriusta“ direktorius D. Grebliauskas teigė, kad didžioji dalis trečiadienį ir ketvirtadienį Perkūno alėjoje ir jos prieigose – Ąžuolyno parke pasklidusių dulkių buvo sukeltos ardant kitas medžiagas – ne asbestą. „Ardymo metu labiausiai dulkėjo ardomas kalkinis pastato apšiltinimas“, – sakė jis.
Jei bus tęsiami ardymo darbai, D. Grebliauskas jau žadėjo konsultuotis dėl tolimesnių darbų tiek su darbų saugos, tiek su aplinkosaugos specialistais.
Darbus sustabdė aplinkosaugininkai
Pasak darbus sustabdžiusios aplinkosaugos pareigūnų atstovės J. Jasiūnienės, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pateiktais duomenimis, pastatas priskiriamas kultūros paveldo statinių kategorijai, todėl turėjo būti išduotas leidimas (projektas) griovimo darbams vykdyti, nors pastato savininkas teigia atvirkščiai – neva galėjo griauti statinį be leidimų.
„Kadangi pastato griovimo darbai buvo vykdomi neturint reikalingo leidimo ir nesilaikant aplinkosauginių reikalavimų asbesto atliekoms tvarkyti, AAD Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai priėmė sprendimą stabdyti pastato griovimo darbus iki lapkričio 17 d., darbų vykdytojams buvo įteiktas privalomasis nurodymas“, – teigė J. Jasiūnienė.
Pasak jos, už darbų vykdymą atsakingam asmeniui gresia administracinė nuobauda pagal LR administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kuriame apibūdinama neleistina veikla užtraukia baudą nuo 4200 iki 6000 eurų. Taip pat nuo 1400 iki 3000 eurų gresia ekonominė sankcija ir įmonei, kaip juridiniam asmeniui, kuri nesilaikė Aplinkos apsaugos įstatyme nurodytų elgsenos su pavojingomis atliekomis reikalavimų.
Kaip turi būti tvarkomos asbesto turinčios statybinės atliekos, numatyta Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse Jose nurodoma, kad asbesto turinčios statybinės atliekos statybvietėje turi būti surenkamos atskirai nuo kitų statybinių atliekų. Statybvietėje susidariusios birios asbesto turinčios statybinės atliekos turi būti sudrėkinamos ir pakuojamos į sandarią plastikinę tarą (dvigubus plastikinius maišus, statines, konteinerius ar kt.), o supakuotos asbesto turinčios statybinės atliekos turi būti atitinkamai ženklinamos ir turi būti perduodamos tokias atliekas turinčioms teisę šalinti įmonėms.
Nesilaikė darbų saugos reikalavimų
Kad vykdant namo griovimo darbus galėjo būti pažeisti ne tik aplinkosaugos, bet ir darbo saugos reikalavimai, galima spėti iš Valstybinės darbo inspekcijos atsakymų į portalo „Kas vyksta Kaune“ klausimus bei anksčiau cituotų liudininkų parodymų apie darbuotojų naudotas apsaugos priemones.
Pasak VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės Ritos Zubkevičiūtės, su asbesto gaminiais dirbantiems darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės: vienkartinis darbo kostiumas su gobtuvu, batai, nuo kurių galima būtų pašalinti taršą (batai be raištelių) bei kvėpavimo takų apsaugos priemonės. Pasak jos, atsižvelgiant į oro sąlygas, gali prireikti ir vandeniui nepralaidaus darbo kostiumo.
„Prieš atliekant stogo šalinimo darbus atliekami darbo vietos paruošiamieji darbai, kurie skirti užtikrinti saugų patekimą į darbų vietą ir užkirsti kelią kritimo rizikai, tinkamai apriboti galimybes patekti į darbų vietą pašaliniams asmenims, o darbas turėtų būti atliekamas dalyvaujant mažiausiam būtinam žmonių skaičiui“, – sakė specialistė.
Griaunant Perkūno al. 11 esantį namą, namo teritorija buvo aptverta, tačiau aplinkiniai gyventojai nebuvo įspėti ir tinkamai pasiruošę, kad šalia jų namų vyks tokie žmogaus sveikatai pavojingi darbai.
Darbuotojų saugos specialistė pabrėžė, kad ardant asbestinius stogus reikia kiek įmanoma vengti asbestcemenčio dangos (šiferio lakštų) laužymo ir trupinimo. Taip pat užtikrinti, kad danga nuolat būtų sudrėkinta. R. Zubkevičiūtė teigė, kad reiktų atsargiai pašalinti šiferio lakštus laikančias vinis ir jas patalpinti į atliekų konteinerį.
Taip pat specialistė nurodė, kaip turėtų būti elgiamasi su paviršiais, nuo kurių nuimtos asbesto plokštės bei, kaip utilizuoti asbesto turinčias atliekas: baigus darbus įrenginius būtina nuvalyti drėgna šluoste, sudėti nuolaužas, panaudotas šluostes ir kitas asbesto turinčias atliekas į asbesto atliekų konteinerius ir (arba) dvigubus polietileno maišus ar apvynioti atliekas dviem polietileno sluoksniais bei paženklinti lipdukais.
Asbesto plaušeliai niekur nedingo
Visuomenės sveikatos specialistė I. Drukteinienė teigia, kad žmogaus sveikatai pavojingi asbesto plaušeliai yra akimi nematomi, jų ilgio ir pločio mažiausias santykis yra 3:1, mažiausias ilgis – 5 µm (mikrometrai), didžiausias plotis – 3 µm. „Todėl jie lengvai patenka į kvėpavimo takus ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių susirgimų priežastimi. Kuo daugiau ir kuo smulkesnių plaušelių patenka į aplinką, tuo didesnė rizika susirgti“, – situacijos sudėtingumo neslepia visuomenės sveikatos specialistė.
Atkreiptinas dėmesys į į tai, kad kadangi asbesto plaušeliai labai lengvi, ore jie gali sklandyti net keletą dienų. Akivaizdu, kad praeitą trečiadienį pradėtų griovimo darbų metu, pradėjus netinkamai ardyti šiferio lakštų stogą, daugybė tokių atplaišų pasklido ne tik po artimiausių namų teritorijas, bet galėjo būti vėjo nunešti ir į Ąžuolyno parko prieigas, o palikti nesutvarkyti asbesto lakštai tiek pastato teritorijoje, tiek ant nebaigto ardyti stogo – toliau skleidžia į aplinką pavojingas daleles.
„Šie plaušeliai yra netirpūs vandenyje, todėl patekę į kvėpavimo takus pasiekia plaučių alveoles ir gali pasilikti ten visą gyvenimą, kas galiausiai ir sukelia minėtus sunkius susirgimus, tarp kurių – onkologinės ligos“, – sako I. Drukteinienė.
Dėl netinkamai atliekamų asbesto stogo ardymo darbų bei poveikio aplinkai Perkūno al. 11 esančiame sklype ištyrimo I. Drukteinienė visgi rekomenduoja gyventojams kreiptis ne į NVSC, o į Aplinkos apsaugos departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyrių, kurio darbuotojai pagal kompetenciją nustatyta tvarka nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų skundus, pranešimus ir prašymus.
Papildyta spalio 22 d., 11 val.
Pagal iš Lietuvos meteorologijos centro gautus atsakymus paaiškėjo, kad labiausiai sudrėkusi asbesto stogo danga galėjo būti trečiadienį, kai stogo ardymo darbai buvo minimalūs. Didžiausių ardymo darbų ryto išvakarėse, meteorologai Kaune Noreikiškių k. esančioje stotyje fiksavo tik silpnus kritulius. „Pagal Kauno meteorologijos stoties, esančios Noreikiškių k., stebėjimų duomenis 2020 m. spalio 14 d. kritulių iškrito 15,1 mm, spalio 15 d. kritulių nebuvo, spalio 16 d. vakare silpnai palynojo, užregistruoti kritulių pėdsakai 0,0 mm, spalio 17 d. kritulių nebuvo“, – rašoma atsakyme į portalo „Kas vyksta Kaune“ užklausą.
