Niūrus koronaviruso scenarijus: 2-4 savaitės gali tapti kritinės – Kas vyksta Kaune

Niūrus koronaviruso scenarijus: 2-4 savaitės gali tapti kritinės

delfi.lt / Gintarė Bakūnaitė 2020/10/21 08:05
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis dar pirmadienį pareiškė, kad Lietuvos gyventojams atėjo metas padaryti pauzę visuomeniniame gyvenime, o visos šalies savivaldybės pagal sergamumą koronavirusu bus suskirstytos į skirtingų spalvų zonas. Vis dėlto, kaip rodo „Delfi“ gautos prognozės, kuriomis remiasi Vyriausybė, net ir pačiu optimistiškiausiu atveju naujų užsikrėtimų skaičius sparčiai augs, o lovų rezervas ligoninėse, skirtas Covid-19 pacientams, panašiu tempu tirps.

Kaip matyti iš „Delfi“ gautų duomenų, Vyriausybė turi prognozę, kurioje nurodoma, jog per mažiau nei dvi savaites Lietuva turėtų perkopti 300 susirgimų per dieną vidurkį.

Lovų rezervas bus pasiektas per 2-4 savaites

Minima prognozė pristatoma kaip optimistiška. Joje taip pat nurodoma, kaip netrukus bus užpildytas ligoninėse esantis koronaviruso pacientams skirtas lovų rezervas.

„Istoriškai pas mus buvo hospitalizuojama apie 8 proc. patvirtintų teigiamų atvejų ir ligoninėse jie išbūdavo vidutiniškai apie 10 d., tad savo Covid-19 lovų rezervą pasieksime per 2-4 savaites priklausoma nuo augimo scenarijaus“, – pristatoma prognozėje.

Kad tokią prognozę Sveikatos apsaugos ministerija iš tiesų yra gavusi, „Delfi“ patvirtino Aurelijus Veryga. Kaip teigiama jo raštu pateiktame komentare, SAM su šiais duomenimis yra susipažinusi.

Kaip pirmadienį skelbė S. Skvernelis, Lietuvoje savaitės pradžioje jau buvo užimta 57 proc. lovų, skirtų Covid-19 pacientams gydyti. Kaip savo komentare teigia A. Veryga, tokiai situacijai Lietuva ruošiasi, tarp galimų variantų – ir planinių sveikatos paslaugų mažinimas, ir naujų, nestacionarių ligoninių įrengimas.

„Jei nutiktų taip, kad pasieksime 70 proc. (ne 100 proc., o 70 proc.) kovidinių lovų apkrovimą, iš karto įsijungs scenarijus, pagal kurį turi būti įrengiama daugiau lovų kitose vietose. Tokius scenarijus esame numatę. Be to, kaip jau minėta, jei taip nutiktų, tai gali apimti planinių paslaugų mažinimą arba naujų nestacionarių ligoninių įrengimą. Taigi ruošiamės visiems galimiems scenarijams, vertiname realiai situaciją ir naujausius duomenis ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų“, – aiškino A. Veryga.

Aurelijus Veryga / DELFI nuotr.

Ragina lovas ruošti kuo skubiau

Savo ruožtu Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, rinkimuose su socialdemokratais kandidatavęs prof. Saulius Čaplinskas įsitikinęs, kad Covid-19 pacientams skirtų lovų rezervo užpildymas tik parodytų, kad pavasarį buvusio karantino metu nebuvo atlikti namų darbai.

„Dėl augančių atvejų skaičiaus, tai, deja, nieko nestebina. Tai yra logiškas, dėsningas šios ligos plitimas. Antras dalykas, jei bus pasiektas lovų rezervas, tai vadinasi nebuvo išmoktos Covid-19 pamokos karantino metu. Karantinas tam ir buvo reikalingas, kad mes pasiruoštume šitiems įvairiems scenarijams. Pirmiausiai, blogiausiam scenarijui, nes iš karto buvo aišku, kad virusas įsitvirtins žmonių populiacijoje ir kad jis plis“, – sakė S. Čaplinskas.

Anot jo, jei tai padaryta nebuvo, šių veiksmų reikia imtis dabar ir kuo skubiau, kad būtų užtikrintas reikiamas lovų skaičius.

„Nes jau ko ko lovų Lietuvos ligoninėse yra bene daugiausiai Europos Sąjungoje. Jeigu matome, kad Covid lovų neužteks, tai reikia, kad jų būtų daugiau. (…) Galbūt paprasčiausiai jas galime perprofiliuoti“, – sakė pašnekovas.

S. Čaplinskas kritikavo ir kalbas, kad vėl gali stoti planinių paslaugų teikimas sveikatos priežiūros įstaigose. Anot jo, jau dabar kai kuriose šalyse atliktos analizės rodo, jog per pirmąją pandemijos bangą išaugo perteklinis mirštamumas nuo kitų ligų. Tokių požymių jis įžvelgė ir Lietuvoje.

„Koks skirtumas žmogui, nuo ko jis mirs – ar nuo Covid, ar nuo infarkto, nes jis negaus pagalbos dėl to, kad bijos koronaviruso arba dėl „kovido“ paprasčiausiai bus išjungta sveikatos priežiūros sistema. Čia ir yra esmė, tam ir reikėjo pasiruošti“, – kalbėjo epidemiologas.

Prof. dr. Saulius Čaplinskas / DELFI nuotr.

Ilgai laukti iki 300 dienos vidurkio gali netekti

Kad Lietuva netrukus gali pasiekti 300 naujų susirgimų per dieną vidurkį, neabejojo ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

„300 vidurkiui nedaug ir siekti reikia. Sunku prognozuoti kada ir ar bus, bet jokių priežasčių atvejų skaičiui stabilizuotis ar sustoti mes nematome“, – sakė R. Lingienė.

Specialistė teigimu, fiksuojama daug besimptomių atvejų, kurie nejausdami jokių ligos požymių užkrečia kitus ir tai epidemiologiškai yra labai nepalanku.

„Kitas dalykas, iki šiol bandėme išlaikyti kiek įmanoma laisvą gyvenimą ir tokių ribojimo priemonių kol kas yra labai mažai. Trečias dalykas, visuomenė yra labai atsipalaidavusi ir nepalaiko tos reikalingos drausmės, susikaupimo ir nesisolidarizuoja su visuomenės sveikatos specialistais, medikais“, – teigė R. Lingienė.

Kad jokios priemonės ir jokie ribojimai nebus efektyvūs, kol nebus visuomenės palaikymo, sakė ir S. Čaplinskas. Pasak jo, dabartinė situacija, kai dalis žmonių nebenori atskleisti savo kontaktų, darytis koronaviruso tyrimus atsisako net kai kurie medicinos darbuotojai, esą rodo, kad pirmosios bangos metu „buvo perlenkta lazda“.

„Klaida yra galvoti, kad vien tik draudimais, baudimais ar sekimais per prievartą mes galime kažką padaryti. Jeigu žmonės nepriims tų naujų elgesio taisyklių, tai norimo efekto nebus. (…) Jau seniai buvo aišku, kad tos priemonės, kurios dabar yra vykdomos, nėra pakankamos plitimui suvaldyti. (…) Dabar svarbiausia, kad neperdegtų sveikatos sistema ir viskas“, – konstatavo S. Čaplinskas.

ULAC direktorius įsitikinęs, kad jau dabar reikia galvoti ir apie žmogiškuosius ligoninių resursus. Pašnekovas stebėjosi, kodėl Lietuvoje vis dar izoliuojami visi medikai, kurie galimai turėjo kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu arba sergantys besimptome forma.

„Eilėje šalių netgi medikai, kurie yra užsikrėtę, bet besimptomiai, jaučiasi gerai, jie toliau dirba darbą. Tik atitinkamai imasi priemonių, kad apsaugotų: 1) pacientą, kolegą 2) savo šeimos narius“, – kalbėjo S. Čaplinskas.

Hospitalizuotų pacientų skaičius didėja

Anot R. Lingienės, šiuo metu fiksuojamas ir augantis Covid-19 pacientų skaičius, kuriems reikia stacionarios pagalbos. Antradienio duomenimis, tokių ligoninėse nuo koronaviruso gydomų asmenų buvo 232.

„Tikrai akivaizdžiai daugėja“, – teigė pašnekovė. Ji tai siejo su bendru didėjančiu užsikrėtimų skaičiumi.

Rolanda Lingienė / DELFI nuotr.

Vis dėlto A. Verygos teigimu, minimos prognozės nebūtinai gali išsipildyti. Anot jo, sprendimai dėl pandemijos valdymo priimami remiantis dabartine situacija.

„Jos (prognozės – „Delfi“) yra teorinės, bet jos yra. Gali būti visko, o gali ir nebūti. Tad dedame maksimalias pastangas suvaldyti koronaviruso (COVID-19) plitimą šalyje. Tuo tikslu nuolat diegiamos naujos priemonės, skirtos valdyti šio viruso plitimui, vertinant naujausią realią situaciją“, – teigia A. Veryga.

Kaip vieną pavyzdžių ministras pateikė siūlymą visas Lietuvos savivaldybes suskirstyti į žalią, geltoną bei raudoną zonas.

„Be to, buvo prognozių, kad Lietuvoje mirs 10 tūkst. žmonių, buvo matematikų prognozių, kad sirgs daug daugiau ir t.t. Mokslininkai remiasi matematiniais modeliais, o SAM siūlanti sprendimus su epidemiologais remiasi realia situacija ir stengiasi išlaikyti sveikatos apsaugos sistemos pajėgumus“, – tikina A. Veryga.

Siūlo be būtinybės neiti iš namų

Sveikatos apsaugos ministras raštu pateiktame komentare ramino, kad net ir mokslininkų prognozėms išsipildžius, tokio griežto karantino, koks buvo pavasarį, Lietuva neįvedinėtų.

„Virusas yra jau labiau pažįstamas, žinome, kaip kontroliuoti jo plitimą. Be to, žmonės emociškai dar nėra atsigavę po karantino pavasarį, tad svarbu daryti viską labai atidžiai vertinant situaciją“, – komentavo A. Veryga.

Anot S. Čaplinsko, vien jau kalbėjimas apie karantiną esą rodo, kad pavasarį epideminei krizei nebuvo pasiruošta. Tiesa, jis sutiko, kad lokalūs gyvenimo ribojimai yra neišvengiami, tačiau jie bus efektyvūs tik tada, jeigu žmonės jų laikysis ir juos supras.

„Jeigu mes vėl pradedame kalbėti apie karantiną, tai, mano supratimu, yra konkretus indikatorius, kad nepasiruošėme“, – teigė profesorius.

Tuo tarpu A. Veryga ragino prisiminti pavasarį koronavirusą padėjusias stabdyti priemones ir siūlė gyventojams be būtinybės iš namų neiti.

„Jei nėra būtinybės eiti iš namų – neikite. Geriau tik prireikus rinkimės saugų išėjimą iš namų, o tuomet būkime su kaukėmis, veido apsaugos priemonėmis, laikykimės atstumų, dezinfekuokime rankas, plaukime jas muilu, venkime susibūrimų, grupavimo. Prisiminkime tai, kas buvo svarbu pavasarį ir likime namuose, kai nėra būtinybės iš jų išeiti.

Žinau, kad visi pavargome nuo šio viruso, nuo įtampos, nuo atvejų skaičiaus. Visgi svarbu tai, kad tik mes patys galime tai sustabdyti“, – komentavo sveikatos apsaugos ministras.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT