Ankstyvą pirmadienio rytą prie Perkūno alėjoje pusiau nugriauto art deco stiliaus namo susirinko keli šimtai miesto istorijai ir architektūros tradicijų saugojimui neabejingų kauniečių. Architekto Audrio Karaliaus iniciatyva dėl šio pastato griovimo teisėtumo LR Generalinės prokuratūros bus prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą – po prašymu pirmadienį pasirašė virš kelių šimtų piliečių.
Žmonės sukrėsti
„Sieksime, kad būtų ištirti paveldo specialistų ir tarnybų veiksmai – pareigūnų veikimo ir neveikimo – kurie atvedė iki šios būsenos, kurią dabar matome. Pagrindinis klausimas, kodėl pastatas nebuvo įrašytas į saugomų kultūros objektų registrą, kodėl prieš tai padaryta neprofesionali ir atmestina šio objekto ekspertizė. Tai yra tas atvejis, kai turime iš tiesų ištirti pačią sistemą, kuri, akivaizdu – neveikia“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė A. Karalius.
Prie pusiau nugriauto namo pirmadienio rytą vykęs dokumento pasirašymas užtruko beveik pusantros valanos, o žmonės eilėje aktyviai aptarinėjo šį įvykį. Dauguma neslėpė esantys sukrėsti ne tik paties fakto, bet ir proceso, kaip vyko griovimo darbai.
Asbestas – itin pavojingas
Daugiausiai pasipiktinimo aplinkinių namų gyventojams sukėlė žmogaus sveikatai pavojingo asbestinio stogo demontavimas. „Jie (griovėjai) tiesiog daužė pastatą ekskavatoriaus kaušu. Brutalaus griovimo darbai, kokie vyko pačiame miesto centre, prestižiniu laikomame rajone visą praeitą savaitę labiau priminė Baltarusiją, o ne Europos Sąjungos valstybę“, – sakė viena iš Perkūnos al. gyvenančių moterų.
Ji atkreipė dėmesį, kad iš daužomo namo pakilusios dulkės ne tik nusėdo aplinkinių namų kiemuose, bet neabejotinai užteršė ir Ąžuolyno prieigas – namas yra visiškai šalia šio išskirtinio gamtos parko.
Naudoti asbestą statybose Lietuvoje, kaip ir visoje ES, uždrausta 2005 metais, o jo didžiausias pavojus sveikatai sukeliamas statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Pasak sveikatos specialistų, žmogui įkvepiant asbesto skaidulas, jos lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį, tapdamos įvairių nepagydomų vėžinių susirgimų bei asbestozės priežastimi.
Šaltinių teigimu, asbesto kenksmingumas prilyginamas arsenui ir gyvsidabriui. Dėl šios priežasties apie su asbestu susijusią darbuotojų veiklą darbdavys privalo pranešti Valstybinei darbo inspekcijai iš anksto bei imtis atitinkamų saugumo reikalavimų.
Pasirodė ir namo savininkas
Namo prieigose pirmadienį pasirodęs jo savininkas Artūras Dankovskis sutiko atsakyti į portalo „Kas vyksta Kaune“ klausimus bei pakomentuoti situaciją iš savo vertinimo taško. Paklaustas apie griovimo procesą, kurio metu sunkiasvore technika asbestinio stogo danga buvo laužoma lygiai kaip ir kitos pastato konstrukcijos, vyras teigė negalintis komentuoti griovėjų vykdytų darbų pobūdžio, nes pastato ardymui jis pasamdė įmonę, kuri atsakinga, kad viskas vyktų pagal reikalavimus. Įvardyti darbų rangovo A. Dankovskis nesutiko, tačiau žadėjo atkreipti dėmesį į šią pastabą, kai bus ardoma likusi stogo danga.
Nuo pokalbio pradžios A. Dankovskis laikėsi versijos, kad visi jo veiksmai yra teisėti bei neslėpė, jog užbaigs, ką pradėjęs, ir sieks šiame sklype pastatyti jo šeimos poreikius tenkinantį šiuolaikišką namą. „Jis darniai įsikomponuos į bendrą šios teritorijos vaizdą, o jei kažkam nepatinka šiuolaikiški pastatai, tai siūlyčiau pavažiuoti Perkūno alėja kiek giliau ir išvysite ne vieną tokį statinį. Tai jei kitiems buvo išduoti leidimai, kodėl mano atveju tai turėtų būti neleista?“ – retoriškai klausė jis.
A. Dankovskis užtikrino, kad vietoje nugriauto namo nebus statomas kotedžas ar daugiaaukštis. „Tai bus privatus, vieno buto namas, kuriame įsikurs mano šeima“, – sakė jis.
Paklaustas, kaip įsivaizduoja savo gyvenimą po visų šių dramatiškų įvykių, kai iš kaimynų ir miesto gyventojų sulaukė tiek pasmerkimo ir pasipriešinimo, vyras neslėpė, kad tokia žmonių reakcija jam nebuvo netikėta. „Tačiau tikrai yra ir tokių kaimynų, kurie mane palaiko ir džiaugiasi, kad sprendžiu šio avarinės būklės pastato likimą. Jo apleistumas ne vienerius metus badė visų akis“, – įsitikinęs vyras.
Jo manymu, sutarti su visais kaimynais nėra būtina, o ir architekto A. Karaliaus artima kaiminystė jo negąsdina. „Kiekvienas gyvena, kaip išmano“, – retoriškai sakė jis.
Paaiškino savo veiksmus
Paklaustas, kodėl trečiadienį pradėtus griovimo darbus, nepaisydamas prasidėjusių protestų, nutraukė tik šeštadienį, A. Dankovskis teigė iki šeštadienio neturėjęs nei vieno oficialaus rašto, kad griovimo darbai turėtų būti stabdomi. Pasak vyro, oficialų nurodymą stabdyti griovimą jis gavo ne iš statybų inspekcijos ar paveldosaugininkų, o iš aplinkos apsaugos specialistų.
„Namas nėra įtrauktas į saugomų kultūros vertybių registrą, todėl nėra saugomas valstybės ar turintis specialiųjų savybių“, – savo versiją apie situaciją pasakojo namo savininkas. Pasak jo, statybų inspekcijai jis dar trečiadienį pateikė visus turimus dokumentus, kurie inspektorius neva įtikino, kad viskas vyksta teisėtai.
Kiek kitokios versijos laikosi Valstybinės teritorijų planavimo ir satybų inspekcija (VTPSI), kuri pirmadienį išplatintame pranešime teigia, kad savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą stabdyti griovimo darbus inspekcija sklypo savininkui surašė penktadienį. A. Dankovskis neigia minėtą dieną gavęs tokį nurodymą. Pasak inspekcijos, šeštadienį po pietų neteisėti darbai stabdyti pakartotinai, kai Statybos inspekcijos pareigūnai atvyko į statybvietę ir su privalomuoju nurodymu supažindino statybos rangovo darbuotoją.
A. Dankovskis patvirtino, kad šiuo metu darbai sustabdyti vieno mėnesio laikotarpiui, o šį nurodymą jis ketina skųsti teisme.
Teiginius įrodinėjo dokumentais
Prie namo Perkūno alėjoje 11 susirinkusiems žurnalistams savo versiją dėstęs A. Dankovskis kelis kartus kartojo tuos pačius faktus, kad 2015 m. pastatas nebuvo įtrauktas į saugomų kultūros vertybių sąrašą, kad jis tik yra saugomoje istorinėje teritorijoje, bet vertingųjų savybių neturi, kad pastatas buvo labai apleistas ir avarinės būklės, todėl pastatą ir griovė, o griovimui, pasak verslininko, statybų inspekcijos leidimo nereikia – tokio leidimo reikia tik statyboms.
Dėl pastarojo teiginio portalas „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi išaiškinimo į VTPSI, kuri žodžiu atsakė, kad griovimo darbai yra neatsiejama rekonstrukcijos ar statybų leidimo dalis, o griovimo darbams dar turi būti sudarytas ir tokių darbų planas. Būtent tokį A. Dankovskis sakė ir turintis, tik negalėjo atsakyti, ar jis su kuo nors suderintas. Išeitų – patys sau su rangovu pasirašė, tarpusavyje susiderino ir – pirmyn.
Panašiai A. Dankovskis su art deco stiliaus namu „draugystę“ mezgė nuo pat pradžių, kai namą 2015 m. įsigijo iš privataus asmens. Kaip paaiškėjo, šis beveik 50 metų miestui priklausęs ir jokio kapitalinio remonto nepatyręs namas į privataus asmens rankas grąžintas pagal nuosavybės teisę apie 2014-uosius. A. Dankovskis nuo pat pradžių žinojo, kad namas yra labai apleistas, todėl galimai nė neplanavo jo atstatyti.
Žingsnis po žingsnio A. Dankovskiui pavyko priartėti prie situacijos, kurią matome šiandien – iš dalies negrįžtamai sunaikinto pastato griuvėsių.
Vertingųjų savybių nerasta
Tik nusipirkęs pastatą A. Dankovskis kreipiasi į Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėją Saulių Rimą, kuris rašte rekomenduoja savininkui kreiptis į paveldosaugos specialistus dėl namo vertingųjų savybių nustatymo ir patikslinimo. Naujasis savininkas randa nekilnojamojo kultūros paveldo specialistę ekspertę Dianą Pikšrienę, kuri atlieka pastato ekspertizę – šioje paskelbia negailestingas išvadas, kurios iš esmės reiškia, kad namas vertingųjų architektūrinių savybių neturi, kad namo nusidėvėjimas net 70 proc., o jo galiojimo laikas (60 metų) net porą dešimtmečių viršija nustatytą reglamentą (namas statytas 1934 m.).
Remdamasi šios ekspertizės išvadomis 2015-ųjų metų pabaigoje posėdžiavusi Kultūros paveldo vertinimo taryba, kuriai pirmininkavo Vytautas Pertušonis, o komisijos sudėtyje dirbo ir S. Rimas, priima sprendimą šio namo netraukti į saugomų kultūros vertybių registrą. Pastatas ir toliau lieka įtrauktas į saugomą kultūros paveldo vietovės – Kauno Žaliakalnio 1-osios istorinės dalies teritoriją.
Toliau atliekamos net dvi namo būklės ekspertizės. 2015 m. įmonės „Skena“ ekspertai išvadose teigia, kad namas yra avarinės būklės ir jį naudoti yra pavojinga. Konstatuojama, kad pastato pamatai – įtrūkę, tinkas – sutrūkęs, lauko laiptai – deformuoti, mediniai langų rėmai ir durys – sutrūnijusios, stogo balkiai – sutrūkę, pastato lubos ir sienos – supelijusios. Penkerius metus toliau be specialios priežiūros stovėjusio, nešildomo pastato būklė dar labiau blogėja ir 2020 m. padaryta pakartotina ekspertizė, kurią atlieka įmonė „MA Projektai“ dar kartą patvirtina, kad namas turi avarinės būklės požymių, vienas jų – galintys nukristi balkonai.
Visi šie teiginiai cituojami iš dokumentų, su kuriais A. Dankovskis leido susipažinti portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistei, nes norėjo, kad šioje istorijoje būtų išgirsta ir jo nuomonė bei pozicija.
Inspekcija vertina kitaip
Tačiau pirmadienį į A. Dankovskio pusę ėmė riedėti vis daugiau priešingos nuomonės statinių. Itin aštrios ietys visų pirma atskriejo iš minėtosios VTPSI, kuri teigė, „kad šiuo atveju kultūros paveldo statinys suniokotas ne tik dėl išskirtinai ciniško statytojo elgesio, bet ir dėl vangaus ir nenuoseklus paveldosaugos institucijų darbo apskaitant kultūros paveldo statinius, prieštaringos jų pozicijos dėl tų pačių pastatų vertingumo“.
Inspekcija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad minėtas pastatas Kauno m. nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nutarimu nebuvo siūlomas įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Tad siekdama efektyvesnės kultūros paveldo statinių apsaugos Statybos inspekcija pirmadienį pateikė Aplinkos ministerijai siūlymą keisti Statybos įstatymą, nustatant pareigą statytojams visais atvejais gauti statybą leidžiantį dokumentą statinio griovimo darbams kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje.
„Gavę išvadas, kad griaunamas objektas yra kultūros paveldo statinys, reagavome nedelsiant ir savavališkos statybos aktą bei privalomąjį nurodymą stabdyti griovimo darbus surašėme tą pačią dieną. Deja, bet akto surašymo dieną kultūros paveldo statiniui jau buvo sukelta didelė žala. Apmaudu, kad paveldosaugos institucijos ne tik, kad šio statinio neįtraukė į Kultūros vertybių registrą, bet ir žalą galėjusių užkardyti veiksmų nesiėmė anksčiau“, – sako VTPSI Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus vedėjas Edmundas Danilevičius.
Šiuo atveju savavališka statyba nustatyta, nes statytojas kultūros paveldo statinio griovimo darbus vykdo be tam privalomo statybą leidžiančio dokumento. Šiuo atveju už kultūros paveldo statinio savavališką griovimą statytojui gresia bauda iki 6 tūkst. eurų, už nepranešimą apie statybos darbų pradžią – iki 300 eurų siekianti bauda. Rangovui už ypatingo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje gresia iki 15 tūkst. eurų bauda, už veiklos vykdymą neturint tam teisės (ypatingojo statinio statybos rangovo atestato) – iki 5 792 eurų bauda.
„Gavus Kultūros paveldo departamento išvadą, kad kultūros paveldo statinys gali būti atstatytas, bus surašytas privalomasis nurodymas atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir sutvarkyti statybvietę“, – teigiama VTPSI pranešime.
Veiksmus įvertino ir meras
Pirmadienio popietę savo poziciją dėl Perkūno al. 11 griaunamo namo pareiškė ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. „Nesvarbu, kad šeimininkaujama privačioje valdoje, tačiau visi darbai turi būti atliekami pagal galiojančias taisykles, o šįkart į jas tiesiog užsimerkta“, – savo poziciją paviešino meras.
Pasak V. Matijošaičio, savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus bei Kultūros paveldo departamento specialistai, o galiausiai ir policijos pareigūnai užfiksavo visus įvykius. „Jie įspėjo, kuo gresia toks savivaliavimas, todėl neabejoju, kad kaltininkas nuo atsakomybės neišsisuks“, – teigė meras.
Meras padėkojo savo komandos žmonėms, „kurie tą pačią dieną kategoriškai sureagavo ir iki šiol nuolat dirba įvykio vietoje, padedami kolegų iš kitų institucijų“.
V. Matijošaitis nekomentavo fakto, kad būtent 2015 m. Kauno m. nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje, kuriame klausimą pristatė savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas S. Rimas, buvo priimtas nutarimas, kuriuo pastatas Perkūno al. 11, Kaune, pripažintas, kaip neatitinkantis Kauno m. savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio specialiame plane nustatytos Ketvirtosios kultūrinės vertės kategorijos kriterijų, dėl ko nesiūlyta šio pastato įrašyti į Kultūros vertybių registrą.
„Jei kažkam praeities turtas atrodo nieko vertas, tokiam smegenų jau nepakeisi ir proto nebepridėsi. To reikia mokyti dar mokyklos suole, istorijos pamokose, kad nuo mažumės atsirastų suvokimas, kas yra paveldas, kuo jis brangus ir kodėl turi būti saugomas“, – teigė V. Matijošaitis, kuriam priklausančiame į saugomų kultūros vertybių sąrašą įtrauktame Kačiūniškės dvare griovimo, renovacijos ir statybų darbai šių metų pradžioje taip pat buvo atliekami be suderintų statybos inspekcijos ir paveldosaugininkų leidimų.
