Profesionalų valdžios pasisotino: Seimo rinkimuose pergalę švenčia konservatoriai (atnaujinta) – Kas vyksta Kaune

Profesionalų valdžios pasisotino: Seimo rinkimuose pergalę švenčia konservatoriai (atnaujinta)

R. Tenio nuotr.

20 val. sekmadienį uždarius 2020-ųjų Seimo rinkimų I turo rinkimų apylinkes, maždaug po valandos pasirodė pirmieji daugiamandatės apygardos rezultatai. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pateiktais duomenimis, jau užtikrintai galima teigti, kad daugiamandatėje apygardoje nugalėjo 24,80 proc. balsų surinkusi Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).

Pirmoje vietoje – konservatoriai

VRK 10.15 val. pateiktais duomenimis, surinkę 24,80 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų pirmą vietą užėmė TS-LKD, kuriems Seime teko 23 mandatai. Antroje vietoje – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 17,50 proc. balsų ir 16 mandatų, trečioje – Darbo partija su 9,47 proc. balsų ir 9 mandatais.

Toliau rikiuojasi Lietuvos socialdemokratų partija (9,26 proc., 8 mandatai), pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvaujanti Laisvės partija (9,02 proc., 8 mandatai), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (6,79 proc., 6 mandatai).

Dideliam Andriaus Tapino džiaugsmui ir rinkimų spektaklio stebėtojų aplodismentams, 5 proc. patekimo į Seimą kartelės neįveikė Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (4,83 proc.), kaip ir likusios 10 partijų. Paskutinis rezultatų lentelėje liko Lietuvos liaudies partijos sąrašas (0,25 proc.).

9 val. VRK buvo suskaičiavusi balsus 1988 apylinkėse iš 1989, gauti visos 71 apygardos duomenys, rezultatų dar nėra tik iš Jotvingių apygardos Dzūkų apylinkės. Naujausi rezultatai ir duomenys apie Kauno miesto ir rajono rinkimų apylinkes pateikiami čia.

Daugiamandatėje apygardoje kandidatų sąrašus kėlė 17 partijų, partijos pasidalijo 70 mandatų iš 141. Dar 71 parlamentaras renkamas vienmandatėse apygardose, po I turo laimėtojai paaiškėjo tik Medininkų, Šalčininkų-Vilniaus ir Antakalnio apygardose, kur mandatus užsitikrino atitinkamai Beata Petkevič (62,12 proc.), Česlavas Olševskis (55,82 proc.) (abu – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai) ir Ingrida Šimonytė (62,18 proc).

Antrasis Seimo rinkimų turas vyks spalio 25 dieną, jame dalyvausiančius Kauno vienmandatininkus peržiūrėti galite čia.

Į akistatą Kaune stos „valstiečių“ ir opozicijos kandidatai

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė naujienų agentūrai BNS pirmadieno rytą sakė, kad po pirmojo turo ryškūs laimėtojai atrodo liberalios arba dešiniosios partijos.

„Formuojasi nauja priešprieša Lietuvos politikoje tarp konservatyvios ir labiau į kairę pusę linkusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir didelio liberalų bloko, į kurį dabar mažų mažiausiai trys partijos gali pretenduoti“, – BNS sakė politologė.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis pažymėjo, kad dešinieji surinko daugiau kaip 40 proc. rinkėjų balsų.

„Šitie rinkimai gali būti lūžiniai, panašu, kad mes kalbame apie de facto rinkiminę koaliciją konservatorių ir dviejų liberalų partijų, jos apie 42 proc. surinko, to nėra buvę“, – BNS teigė M. Jastramskis.

A. Ramonaitė pažymėjo, kad sostinėje vienareikšmiškai matosi antrajame ture išeinant TS-LKD arba Laisvės partiją, o Kaune TS-LKD kaunasi su „valstiečiais“: „Čia bus įdomu matyti, bet yra tikimybė, kad gali laimėti Tėvynės sąjungos kandidatai. Jei taip susiklostytų, dešiniųjų partijų balansas gali būti visai didelis ir gali būti, kad šiuo atveju I. Šimonytė kaip numanoma dešiniosios koalicijos lyderė galėtų inicijuoti koaliciją.“

Aktyviausi – Centro-Žaliakalnio apygardos rinkėjai

Kaip skelbė „Kas vyksta Kaune“, piliečiai balsus 2020-ųjų Seimo rinkimuose atidavė 1989 apylinkėse 71-oje apygardoje, pirmą kartą sudaryta Pasaulio lietuvių apygarda, skirta užsienyje gyvenantiems lietuviams, rinkimuose dalyvavo 17 partijų, o Seimo nario mandato siekė 758 kandidatai. VRK duomenimis, balsavo 47,16 proc. gyventojų – beveik trimis punktais mažiau nei 2016 m. (49,90 proc.).

VRK 20 val. duomenimis, iš viso 2020-ųjų Seimo rinkimų I ture balsavo 47,16 rinkimo teisę turinčių piliečių. Iš visų Lietuvos apygardų aktyviausi rinkėjai buvo Senamiesčio-Žvėryno apygardoje, kur kartu su išankstiniu balsavimu dalyvavo 61,53 proc. gyventojų. Antroje vietoje – Antakalnio apygarda (60,60 proc.), trečioje – Verkių (59,88 proc.).

Kauniečiai aktyviausi buvo Centro-Žaliakalnio apygardoje, kur balsavo 54,56 proc. rinkėjų, ši apygarda valstybiniu mastu pagal aktyvumą rikiuojasi penktoje vietoje. Kitos dvi Kauno miesto ir rajono apygardos, kuriose gyventojai prie balsadėžių rinkosi aktyviausiai – Garliavos (52,70 proc.) ir Šilainių (50,63 proc.).

Rinkimai praėjo sklandžiai

Kaip informavo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonissekmadienį iki 19 val. policija gavo 70 pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimus, daugiausiai pranešimų gauta iš Vilniaus apskrities – 35, iš kitų apskričių – ženkliai mažiau. Pradėtas 1 ikiteisminis tyrimas pagal LR baudžiamojo kodekso 140 str. dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo. Tyrimas pradėtas po to, kai Vilniuje agresyvus vyras sudavė rinkimų komisijos nariui į veidą.

Policijos departamento duomenimis, daugiausia pranešimų gauta dėl neleistinos agitacijos, įtartinų asmenų ar automobilių šalia rinkimų apylinkių, viešosios tvarkos pažeidimų, apsaugos priemonių nedėvėjimo, galimo rinkėjų pavežimo, neblaivių asmenų ar komisijos narių, saviizoliacijos pažeidimų.

Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla spaudos konferencijos patikslino, kad kartu su išankstinio balsavimo laikotarpiu dėl rinkimų reikalavimų pažeidimų gauta 120 pranešimų, iš viso pradėti trys ikiteisminiai tyrimai. Vienas – spalio 8 d. Kaune dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise, tą pačią dieną Vilniuje – dėl kandidato vairavimo esant neblaiviam, trečias – šiandien, panaudojus smurtą prieš rinkimų komisijos narį.

2016 m. Seimo rinkimų dieną policija iš viso gavo 74 pranešimus ir pradėjo 3 ikiteisminius tyrimus, per išankstinį balsimą 2016 m. – 86 pranešimus ir pradėjo 2 ikiteisminius tyrimus. „Lietuvos policija situaciją vertina pozityviai, sudėtingų situacijų nefiksavome“, – pažymėjo R. Požėla.

Naujausi rezultatai ir duomenys apie Kauno miesto ir rajono rinkimų apylinkes pateikiami čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA