Ketvirtadienį Laisvės alėjoje prie Vytauto Didžiojo paminklo buvo tęsiamas pilietinis performansas matyti.lt. Akcijos iniciatoriaus kaunietis menininkas Vytenis Jakas teigia, kad paminklo postamento simbolika žemina net keturias tautas, todėl šiai paminklo daliai eksponuoti turėtų būti rasta tinkamesnė vieta.
Akcija matyti.lt skatina kauniečius ne tik domėtis savo miesto istorija, bet ir kartu ieškoti atsakymo į klausimą, kodėl skulptorius Vincas Grybas sukūrė, o mes atstatėme ir pačiame miesto centre eksponuojame paminklą, kuriame žeminamos keturios tautos – rusai, totoriai, lenkai ir vokiečiai.
Kaip teigia menininkas, nei paminklo atstatymo metu 1990 m., nei dabar visuomenė nežino kai kurių svarbių paminklo sukūrimo ir eksponavimo vietos parinkimo aplinkybių. 1990 m. atstatytas paminklas Vytautui Didžiajam yra Lietuvos karo akademijos 1932 m. užsakyto, Panemunėje, uždaroje karinėje teritorijoje stovėjusio (vėliau nugriauto) paminklo kopija. Skulptoriaus V. Grybo sukurtas Vytauto Didžiojo paminklas turėjo auklėti ir įkvėpti karius svarbiam žygiui – išvaduoti Vilnių.
„Jau yra aštuoniasdešimt metų, kai Vilnius priklauso Lietuvai, tačiau paminklo ikonografijoje vis dar atsispindi konfliktas, kurio seniai nėra: Vytauto laimėtus mūšius prieš rusus, totorius ir vokiečių ordiną patvirtina rašytiniai šaltiniai, tačiau lenkų kario figūra yra istorinis nesusipratimas. Didysis kunigaikštis nėra kariavęs su Lenkija“, – sako menininkas.
Pasak jo, postamente pavaizduota lenko figūra interpretuotina kaip tarpukario politinių norų išsipildymas vaizde, siekiamybė – Vilniaus krašto grąžinimą Lietuvai paverčiant regimybe – nugalėtu lenkų kariu. V. Jako surinktoje paminklo statymo dokumentacijoje išsamiai aprašoma, kaip užsakovai norėjo matyti lenką: „jis, negalėdamas pakęsti Vytauto Didybės, užsidengęs akis rankomis iš Vytauto pusės, kad jo nematytų, stovi su visišku, tačiau klastingu nusižeminimu“, lenko poza turi būti „prislėgta, apvilta, žvilgsnis nukreiptas į Vytautą, lyg prašytų išmaldos“.
„Taigi visuomenė nežino, kad Vytauto paminklo ikonografinė atmintis tęsia negatyvių tautinių būsenų ir etninių konfliktų galiojimo laiką. Nuolatinis priminimas, kad kadaise buvome priešai, nėra naudingas dabartiniams šalių santykiams“, – įsitikinęs menininkas.
Daugiau V. Jako minčių ir idėjų, kur iš Laisvė alėjos galėtų būti iškeltas Vytauto Didžiojo paminklas – tiesiogiai iš ketvirtadienį vykusio performanso.
Kaip portalui „Kas vyksta Kaune sakė Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas, situacija ir V. Jako idėjos miesto vadovams yra žinomos. „Demokratinėje valstybėje kiekvienas žmogus gali turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau istorinių asmenybių paminklų likimą turėtų lemti ne vieno žmogaus iniciatyva, o visuomenė bendru sutarimu“, – teigia S. Rimas.
Pasak vedėjo, Vytauto Didžiojo paminklas esamoje vietoje stovi jau tris dešimtmečius yra prigijęs, taip pat jam suteiktas kultūros paveldo objekto statusas, todėl esamo paminklo keitimas ar perkėlimas į kitą vietą turėtų gauti ne vien visuomenės, vykdomosios valdžios, bet ir Kultūros paveldo departamento pritarimą.
„Dėl esą šiuo metu „politiškai nekorektiško“ lenko personažo vaizdavimo paminkle, reikia suvokti, kad skulptūrinę kompoziciją V. Grybas tarpukariu kūrė tvyrant konfliktui tarp Lietuvos ir Lenkijos, todėl žvelgiant į šį meno kūrinį nūdienos akimis reikia tiesiog prisiminti tuometinį kontekstą. Neabejojame, kad lenkų turistus vedantys gidai tą kontekstą paaiškina ir dėl to jokių nusiskundimų negauname“, – teigė S. Rimas.
Savivaldybės atstovas patikino, kad dėl visų minėtų priežasčių iškelti paminklą šalia Vytauto Didžiojo muziejaus – neplanuojama.
