Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pradėtas eskaluoti klausimas dėl Kauno regiono mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamyklos. Kelių savivaldybių vadovai pareiškė apie ketinimus atsisakyti tokių paslaugų. Tuo metu Kauno meras siūlo liautis politikavus, jausti atsakomybę už savo senus sprendimus ir imtis konkrečių veiksmų, kad susidariusi situacija pagaliau būtų išspręsta. Pasak V. Matijošaičio, tokiam objektui Kauno mieste apskritai nevieta ir ši gamykla turėtų būti likviduota.
„Kauno regiono MBA skaičiuoja jau penktus metus, todėl keista matyti, jog kai kurie kolegos tik dabar pabudo ir ėmė demonstruoti savo susirūpinimą, vis akcentuodami Kauno vardą. Žmonių problemas derėtų spręsti nuolat, ne tik prieš rinkimus“, – teigė Kauno meras V. Matijošaitis.
Reikia priminti, kad tai yra ne miesto, o viso Kauno regiono organizacija, kurios dalininkai – šešios savivaldybės. Šis projektas gimė gerokai seniau nei prasidėjo jo statybos 2014 metais ir startavo veikla 2016-ųjų sausį. Pats buvau naujai pradėjęs eiti mero pareigas, o Kauno rajono ir Jonavos merai ilgą laiką dalyvavo šio projekto kūrime. Dabar jie kalba kitaip, užuot jautę atsakomybę ir tiesiog atsiprašę. Padaryta nesąmonė už Europos Sąjungos pinigus, bet nedrįstama to pripažinti“ – Kauno miesto savivaldybės pranešime žiniasklaidai cituojamas V. Matijošaitis.
„Mūsų komanda, ateidama dirbti Kaunui, MBA projektą rado kaip prieš tai buvusiųjų palikimą su nelabai maloniu kvapu. Paprastai kalbant, viskas buvo po fakto – vyko MBA paleidimas. Gerai žinau, ką tada sakiau per atidarymą: „Jei išmokysime visuomenę rūšiuoti, gal po kelių metų džiaugsimės šios gamyklos uždarymu (2016 m. sausio 20 d., dienraštis „Kauno diena“).“ Praėjo visas penkmetis, tačiau laikausi tos pačios nuomonės ir esu tikras, kad toks monstras mums nereikalingas“, – įsitikinęs meras.
Pasak V. Matijošaičio, reikia išlaukti ES struktūrinių fondų lėšoms taikomo 5 metų termino, po kurio bus galima imtis realių veiksmų uždarant šią gamyklą. Antraip tai būtų pernelyg didelė finansinė našta visam Kauno regionui. Be to, svarbu ir galiojanti įstatyminė bazė.
Kauno regiono MBA įrenginiuose, 2019-ųjų duomenimis, per metus apdorota apie 140 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų. Kauno miesto atliekos čia sudarė 64 proc. Viso Kauno regiono gyventojams ši paslauga per metus kainuoja apie 9 mln. Eurų, o kauniečiams – atitinkamai 5,5 mln. Eur.
Apdorojus 140 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų, išrūšiuojama tik 1250 tonų perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų. Tai nesiekia net 1 procento nuo bendro atliekų kiekio. Pinigine išraiška skaičiai kalba patys už save: realizavus už 9 mln. eurų išrūšiuotas tinkamas perdirbimui antrines žaliavas gaunama tik 78 tūkst. eurų pajamų.
„Kauno mieste jau dabar turime pakankamai gerai išvystytą pirminio atliekų rūšiavimo sistemą. Jau šiame pradiniame etape iš mišraus komunalinių atliekų srauto išskiriama ir atskirai surenkama perdirbimui tinkamas plastikas, kartonas, popierius, stiklas, metalas, tekstilė, žaliosios atliekos“, – dėstė bendrovės „Kauno švara“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas.
99 procentai į MBA patekusių mišrių komunalinių atliekų lieka neišrūšiuota, todėl jas vežti apdoroti į MBA netikslinga nei ekonominiu, nei aplinkosauginiu, nei gyventojų sveikatos apsaugos aspektais. Tie 99 proc. į MBA patekusių atliekų po apdorojimo, kainuojančio 9 mln. Eurų, vis tiek yra pašalinama sąvartyne arba sudeginama Kauno kogeneracinėje jėgainėje“, – konkrečiais skaičiais argumentavo jis.
140 tūkst. tonų komunalinių atliekų panaudojimas energijai gauti Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ), aplenkiant MBA, Kauno regiono gyventojams kiekvienais metais leistų sutaupyti po 4 mln. eurų, o Kauno miesto gyventojams – apie pustrečio milijono kasmet. Atliekų deginimo KKJ paslaugos kaina – 35 Eur/t, o MBA išrūšiavimo paslauga – 62,81 Eur/t.
