Kauno miesto savivaldybė išplatintame pranešime spaudai pažėrė kaltinimus statybų bendrovei „Citus“. Anot savivaldybės, butus ir komercines patalpas „Senamiesčio apartamentuose“ įsigiję bei išsinuomoję žmonės gyvena statybvietės sąlygomis, o naujai vystant loftų projektą, šie parduodami kaip gyvenamieji būstai, nors realus statusas – dirbtuvės.
Bendrovė „Citus“ visus kaltinimus atmeta ir kelia klausimą, ar tokie pranešimai atsiranda ne dėlto, kad miesto administracija ir jos aplinka turi interesų, susijusių su NT projektų plėtra Kaune.
„Jeigu kažkas nori priversti mūsų žmones namie nešioti statybinius šalmus, tegul pagalvoja iš naujo“, – pranešime spaudai cituojamas Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Kaip rašoma išplatintame savivaldybės pranešime, prieš kelerius metus prestižinėje vietoje, adresu Šv. Gertrūdos g. 51A, iškilęs daugiabutis iki šiol formaliai turi statybvietės statusą, nors viduje jau senokai matyti šeimininkaujantys naujakuriai – butų gyventojai ir komercinėse patalpose įsikūrusių salonų darbuotojai.
Teigiama, kad daugiabučio sienos driekiasi iki pat sklypo ribų, šaligatvio, o leidimui statyti visame žemės plote tąkart pritarė miesto taryba, geranoriškai atsižvelgusi į nekilnojamojo turto vystytojų pageidavimus.
„Vis dėlto statytojų apetitas ėmė augti bematant – sumanyta įrengti beveik du metrus į valstybinę žemę, o tuo pačiu ir virš praeivių galvų išsikišusius gremėzdiškus balkonus. Tokia savivalė peržengė miesto tolerancijos ribas – pastato šeimininkai sulaukė raginimo šias namo detales panaikinti. Iki šiol nurėžtas tik vienas iš kelių dešimčių balkonų, tačiau savo eilės turės sulaukti ir kiti“, – rašoma pranešime.
Toliau savivaldybė tikina, kad kontraversiški darbai vyksta ir buvusioje radijo gamykloje „Banga“, Savanorių prospekto ir Žemaičių gatvės sankirtoje, projekte „Radio City“.
„Strategiškai patrauklioje Žaliakalnio teritorijoje esančiose senose gamybinėse patalpose ruošiamos ir jau viešai pardavinėjamos erdvės naujiems loftams. Rezervacijos jau įgavusios pagreitį. Čia įrengti ir keli pavyzdiniai apartamentai su virtuvės, svetainės erdvėmis grindų lygyje ir ekspoziciniais miegamaisiais antresolėse.
Tiesa, oficiali šių būstų paskirtis – ne butai, o kūrybinės dirbtuvės. Toks statusas leidžia vystytojui užsimerkti prieš akivaizdų automobilių parkavimo vietų trūkumą ir kitus gyvenamajam būstui taikomus reikalavimus. Be to, būsimiems naujakuriams prie reguliarių būsto išlaidų dar prisidės nekilnojamojo turto mokestis, taikomas komercinio pobūdžio patalpoms. Tai yra 1 proc. nuo nominalios turto vertės per metus“, – rašo savivaldybė.
„Citus“: nesame vieninteliai plėtotojai Kaune, pasigendantys konstruktyvios diskusijos
„Išmanome sritį, sritį, kurioje dirbame, o mūsų projektai yra pripažinti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Iki šiol su savivaldybe bendravome tiesiogiai, dialogo ir argumentų, o ne pranešimų spaudai būdu, todėl esame nusivylę dėl tokios Kauno miesto savivaldybės komunikacijos“ , – į mestus kaltinimus atsako „Citus“ direktorius Mantas Galdikas.
Pasak jo, savivaldybės pranešime pateikta daug netikslios ir neteisingos informacijos.
„1. „Kauno senamiesčio apartamentų“ antrojo etapo projektą pati savivaldybė patvirtino prieš maždaug 2,5 metų. Įgyvendintas jis taip pat griežtai laikantis patvirtinto projekto.
2. Kiekvieną mūsų statybų leidimą kruopščiai tikrino ir taisė ne tik savivaldybė, bet ir kitos institucijos. Projektiniai sprendiniai buvo koreguoti tol, kol atitiko visus reglamentus ir normas, o ne pageidavimus ar prašymus.
3. Balkonai buvo projekte nuo pat pradžių ir informacija buvo viešinama kelis kartus. Netiesa, kad jie „atsirado“ po projekto patvirtinimo. Savivaldybei jie „užkliuvo“ tik pabaigus statyti pastatą, pardavus butus ir miesto administracijai apsilankius projekte. Statybų inspekcija, priešingai nei tvirtinama savivaldybės pranešime, mus tikrino ir pažeidimų nerado. Kaip ir kitos institucijos.
4. Senamiesčiuose ir centrinėse miesto dalyse istoriškai įprasta, kad vyrauja perimetrinis užstatymas, o balkonai išsikiša už sklypo ribos. Tokį užstatymą leidžia įstatymai. Pavyzdžiui, Laisvės alėjoje visi esantys balkonai yra išsikišę iš sklypo ribų – išlenda virš alėjos, bet jie yra legalūs ir netrukdo praeiviams ar kažkam kitam. O lyjant lietui žmonėms tampa pastoge.
5. Pastato visišką statybų baigtumą galima registruoti tik tada, kai jame visi butai yra įrengti (pilną įrengimą atlieka pirkėjai). Taip apibrėžia teisės aktai. Keista, kad savivaldybę tai nustebino.
6. Projekte „Radio city“ parduodame loftus – ne butus. Visame pasaulyje yra žinoma, kad loftai yra įrengiami buvusiose gamybinėse ar komercinėse patalpose. Visi pirkėjai yra informuojami, kad loftai turės kūrybinių dirbtuvių statusą.
7. Vakarų šalyse stengiamasi mažinti automobilių srautus. Daugumoje Lietuvos miestų galioja reikalavimas plėtotojams, skiriantiems būstams mažiau nei nustatyta parkavimo vietų, už kiekvieną neįrengtą vietą savivaldybei sumokėti po beveik 4000 Eur infrastruktūros mokesčio ir prisidėti prie miesto plėtros.
Kaune ši galimybė, savivaldybės sprendimu, neseniai buvo panaikinta, taigi jų vizija miestui – kita. Mes, tuo tarpu, projektą kuriame moderniam, ekologiškam ir į ateitį orientuotam Kaunui, todėl siūlome loftus centrinėje miesto dalyje, iš kur galima judėti visur, kur reikia įvairiausiais būdais – pėsčiomis, dviračiais, besidalijamais automobiliais, paspirtukais ar viešuoju transportu – ir siūlome idėją, tarnaujančią darniam judumui, o ne nuosavų automobilių parkams“, – punktais mestus kaltinimus paneigia „Citus“.
M. Galdiko teigimu, „Radio city“ tikrai nėra lengvas projektas, bet jis labai papuoš miestą ir įpūs gyvybę šiuo metu apleistai teritorijai.
„Visi plėtotojai, taip pat ir „Citus“, rezervuojantys nebaigtus statyti būstus, turi kelių pakopų sutartis. Pirmiausia sudaroma rezervacinė sutartis, kurioje aprašomos visos rizikos. Preliminarioji sudaroma vėliau, kai rizikų beveik nelieka.
Butus iki statybos leidimo išdavimo pardavinėja (tiksliau, rezervuoja) dauguma plėtotojų; rinkos ekspertai sutinka, kad tai yra normali praktika: rezervuojamas konkretus produktas, pirkėjai turi galimybę rinktis iš didesnės pasiūlos, plėtotojai – geriau planuoti pardavimus. Kaip parodė karantinas, su iššūkiais susidūrė daug pastatę, bet mažai tuose projektuose rezervavę plėtotojai“, – papildomos informacijos pateikė „Citus“ direktorius.
„Žinome, kad nesame vieninteliai plėtotojai Kaune, pasigendantys konstruktyvios diskusijos su savivaldybės atstovais. Tačiau neabejojame, kad gyvename civilizuotoje ir kultūringoje teisinėje valstybėje, kurioje kelias į kompromisą yra grįstas pagarba ir bendradarbiavimu.
Todėl iš savivaldybės tikimės normalaus santykio, o pagal tokius pranešimus formuojasi įspūdis, kad miesto ištekliai naudojami ne miesto plėtrai. Galbūt taip yra todėl, kad miesto administracija ir jos aplinka turi interesų, susijusių su NT projektų plėtra Kaune?“, – pridėjo M. Galdikas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
