Tikriausiai nedažnai pasitaikys taip, kad svarstydami, ką nuveikus kitokio nei įprastai, sumąstysim šokti ant dviračio ir apkeliauti visą Lietuvą. Tačiau kaunietis Marius Naruševičius – išimtis, jam įgyvendinti tokią idėją mintis kilo tada, kai vaikinas gavo gimtadienio dovaną. Kelionėje užtikęs pliaupiantis lietus, kaitri saulė, dulkių ir akmenų kruša dviratininko neišgąsdino ir nesukliudė pasiekti užsibrėžto tikslo. Vos per 10 dienų Marius aplankė įvairiausius Lietuvos kampelius ir pakraščius bei įveikė 1,4 tūkst. kilometrų, mindamas dviračio pedalais.
Kelionei paskatino ryžtis gimtadienio dovana
Kaip „Kas vyksta Kaune“ pasakoja Marius, mintis apkeliauti Lietuvą dviračiu kilo po to, kai 30-ojo gimtadienio proga vaikinas gavo žemėlapį „Surink Lietuvą“, kuriam suklijuoti reikalingi kiekvieno šalies miesto magnetukai.
Dviratininkas M. Naruševičius tikina, kad dviračiu važinėja mėgėjiškai – tik po Kauną ir jo apylinkes, tačiau to pakako metant sau iššūkį bei išbandant savo galimybes. „Nusprendžiau, jog užklijuosiu magnetuką tik tuomet, kai tą miestą pasieksiu dviračiu iš Kauno“, – prisipažįsta Marius, tuo pačiu pridurdamas, kad taip ir prasidėjo kelionė, iš viso atsiėjusi 100 eurų.
Nepabūgo net ekstremalių išbandymų
M. Naruševičius prasitaria, kad pati pirmoji kelionės diena nebuvo iš lengvųjų: „Lijo net 7 kartus! Iš jų vienas buvo toks stiprus, kad medžių šakos lūžo ant kelio, o dviratį laikiau įsikabinęs, nes jį tiesiog vertė ant šono… Tuo metu pasislėpti neturėjau kur.“
Taip pat keliautoją savo karščio bangomis nustebino šiaurinės Aukštaitijos ir Žemaitijos regionai, kuriuose kepinę aitrūs saulės spinduliai ganėtinai išvargino ir paliko Marių smarkiai nusvilusį vieną pusę.
Be viso to, dviratininkas patyrė ir ekstremalių situacijų, kuomet tekdavo saugotis nuo dulkių ir akmenų krušos, užklupdavusios nuo netikėtai pravažiuojančių lengvųjų ir sunkiasvorių mašinų.
„Kai prie Eišiškių susiaurėjo kelias, teko važiuoti vidury kelio, tada buvau priverstas nuolat klausytis, ar iš už nugaros neatvažiuoja lengvoji ar sunkiasvorė mašina. Dažnai tekdavo pasitraukti, paslėpti veidą, nes kaskart, pravažiavus mašinai, atakuodavo dulkių ir akmenų kruša“, – pavojingus potyrius prisimena Marius.
Nustebino mažesni miesteliai
Ne veltui sakoma, kad po lietaus visada pasirodo saulė, nes ji neaplenkė ir Mariaus. Nesvarbu, kokie sunkumai kaunietį kamavo nuo pat pradžių, susikaupusį nuovargio sluoksnį keliautojui nuplovė visiškai atsitiktinės šeimos svetingumas iš Vėriškių kaimo Vilniaus rajone.
„Tą dieną norėjau kuo greičiau pasistatyti palapinę, greitai pavalgyti ir atsigulti. O jie šiltai priėmė: leido kieme statyti palapinę, atnešė karšto maisto su arbata – tą akimirką galvojau, kad nieko nėra geriau“, – kelionės detales prisimena Marius, pridėdamas, kad diena buvo kaip niekada varginanti ir sunki, nes vaikinas numynė net 170 kilometrų.
Vienu iš labiausiai įstrigusių kelionės akcentų Marius įvardija Žeimelių bulvinius blynus su mėsa. „Nepatikėsit kokio skanumo! Važiuodamas nuo Pasvalio Joniškio link, visiškai nieko nesitikėdamas, sustojau į pakelės užkandinę, kurioje užsisakiau dienos pietų už 2 eurus – patikėkit manim, esu valgęs naminių tikrai gardžių bulvinių blynų, bet čia buvo kažkas tokio“, – skrandį džiuginančiais įspūdžiais dalijasi Marius.
Be bulvinių blynų su mėsa, kaunietį maloniai nustebino mažesnių Lietuvos vietovių kraštovaizdžiai. „Linkiu nebūtinai dviračiu aplankyti ne tik didžiuosius miestus, bet ir mažesnius, nes šie tikrai turi, ką parodyti bei papasakoti“, – palinki Marius, tuo pačiu paantrindamas, kad mažesni miesteliai nei kiek neatsilieka nuo didmiesčių, priešingai – juose žmonės nuoširdesni ir atviresni.
Svarbiausias bagažo inventorius – psichologinė ištvermė
M. Naruševičius tarp privalomų kelionei daiktų mini vandenį, vaistus, palapinę, higienos reikmenis, bet pirmiausia, sako, reikia psichologinės ištvermės. Pasak dviratininko, fizinis pasiruošimas padeda kelionę ištverti ilgiau, tačiau be psichologinio nusiteikimo ir motyvacijos įveikti tokį kelią – neįmanoma.
Marius prisipažįsta, kad jį buvo aplankiusi psichologiškai sudėtinga diena, tačiau draugų ir pažįstamų palaikymo žinutės neleido pasiduoti bei skatino judėti pirmyn. O paklaustas, kodėl nusprendė minti vienas, dviratininkas nedvejodamas priduria, kad tokiai kelionei iš artimųjų rato niekas nenorėjo ryžtis, o įkalbinėti tokiam iššūkiui nėra tikslo, nes žmogus turi būti nusiteikęs pats.
Kaunietis Marius neketina savo nuotykių baigti šia kelione. Vaikinas pažada, kad planų turi, o ateityje sieks šturmuoti viršukalnes.
