Kauno atliekų aikštelėse nereikalingi daiktai pradeda naują gyvenimą

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Pasaulyje vis garsiau kalbant apie nesaikingo vartojimo ir neatsakingo atliekų tvarkymo problemas, žmonių požiūris į ekologiją keičiasi – permainos akivaizdžios ir Kaune. Net vidury darbo dienos prie atliekų surinkimo aikštelių rikiuojasi eilės tinkamai šlamštu atsikratyti norinčių miestiečių, o namo parsivežti jie gali dar neišsikvėpusių daiktų ar kalną gero komposto.

Saulėtą dieną Kuršių gatvėje esančioje Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėje darbas verda. Kauniečiai vienas po kito veža pilnas bagažines ir priekabas atliekų, darbuotojai nepailsdami kreipia juos prie įvairioms atliekoms krauti skirtų konteinerių.

Čia pat – nedidelis pastatas, kuriame tvarkingai sudėti naudojimui dar tinkantys buities rakandai, drabužiai ir knygos. Pernai gruodį Kauno RATC pradėta diegti atiduotuvių idėja jau sulaukia nemenko gyventojų dėmesio.

Daugelį atliekų priima nemokamai

Kaip skaičiuoja Kauno RATC techninis inžinierius Darius Dijokas, iš viso minėtai viešajai įstaigai priklauso 15 atliekų priėmimo aikštelių, iš kurių 10 yra Kaune, dvi Jonavoje ir Jonavos rajone bei po vieną aikštelę Raseiniuose ir Kaišiadoryse.

„Šiuose miestuose veikiančiose didelių gabaritų ir pavojingų atliekų priėmimo aikštelėse gyventojai gali vežti didelių gabaritų atliekas, atliekas po remonto, netinkamas utilizuoti į buitinių atliekų konteinerius“, – nurodo D. Dijokas.

Didelių gabaritų ir pavojingų atliekų aikštelėse iš fizinių asmenų priimama iki 500 kg stambių atliekų (baldai, medžio atliekos), iki 100 kg plastmasės atliekų, iki 300 kg buityje susidarančių statybinių atliekų, iki 5 padangų ir iki 50 kg pavojingų atliekų (galvaniniai elementai, tepalai, filtrai). Taip pat priimamas neribotas kiekis perdirbimui tinkamų atliekų (stiklas, popierius, metalas).

Kauno RATC priimamos įvairių rūšių atliekos, kurias padeda išskirstyti aikštelių operatoriai / R. Tenio nuotr.

Jei atliekų kiekis viršija limitus, netinkamos perdirbimui atliekos iš gyventojų priimamos į sąvartyną 80 Eur/t, o turinčios asbesto – 100 Eur/t be PVM tarifais. „Antrinės atliekos yra atiduodamos perdirbimui, tačiau nerūšiuojamos ir neperdirbamos atliekos vežamos į deginimo gamyklą ar sąvartyną“, – šiukšlių likimą nupasakoja D. Dijokas.

Žalumynai – energijai gauti ir naujai gyvybei auginti

Kaune, pažymėjo įstaigos techninis inžinierius, taip pat veikia žaliųjų atliekų priėmimo aikštelės, į kurias gyventojai gali atvežti bioskaidžias atliekas – lapus, žolę, šakas. Šiose aikštelėse iš fizinių asmenų priimamas neribotas kiekis žaliųjų atliekų.

„Šakos, kelmai yra smulkinami ir vėliau naudojami kaip biokuras, tačiau didžioji dalis žaliųjų atliekų yra kompostuojama kaupuose“, – aiškina D. Dijokas.

Žaliosios atliekos virsta kompostu arba yra naudojamos biokurui / R. Tenio nuotr.

Gaunamas kokybiškas, išsijotas ir brandus kompostas, kurį fiziniai asmenys gali įsigyti fiksuotu įkainiu – 14,52 Eur/t su PVM, o juridiniai asmenys komposto gali įsigyti Kauno RATC skelbiamo aukciono būdu.

Kauniečiai vis aktyviau naudojasi nauja paslauga

Beje, pernai gruodį pradėjo veikti pirmos naudotų daiktų atiduotuvės Kauno regione, esančios Šilainių ir Petrašiūnų atliekų surinkimų aikštelėse.

Prie Kuršių g. ir Energetikų g. esančių didelių gabaritų ir pavojingų atliekų aikštelių yra atiduotuvių pastatai – juose gyventojai gali atsikratyti jiems nebereikalingais, tačiau funkcionalumą išlaikiusiais daiktais, kurie galėtų būti naudingi kitiems gyventojams.

Nuo gruodžio naudoti tinkamus daiktus kauniečiai keičia atiduotuvėse / R. Tenio nuotr.

„Daugiausiai į atiduotuves atnešama rūbų, žaislų, indaujos, smulkių baldų. Greičiausiai išgraibstomi kokybiški rūbai, knygos“, – pastebi D. Dijokas.

Per karantiną žmonės sukruto tvarkytis

Anot Kauno RATC techninio inžinieriaus, paradoksalu, tačiau per karantiną klientų srautas buvo smarkiai išaugęs.

„Galima daryti prielaidą šuolį esant susijus su tuo, kad žmonės turėjo daugiau laiko apsitvarkyti namus, sodus, atlikti tai, ką atidėliodavo“, – svarstė D. Dijokas, pridėjęs, kad po karantino gyventojų srautas stabilizavosi.

Žvelgiant į metų laikotarpį, į aikšteles gyventojų daugiau plūsteli prieš šventes ir vasarą, o savaitėje pagausėjimas juntamas šeštadieniais ir antradieniais (sekmadienį ir pirmadienį aikštelės nedirba).

Atliekas rūšiuoja atidžiau

D. Dijoko duomenimis, į didelių gabaritų ir pavojingų atliekų surinkimo aikšteles Kauno gyventojai per mėnesį vidutiniškai suveža apie 1500 t, o į žaliųjų atliekų aikštelės – apie 500 t atliekų.

Kauniečiai atliekų į aikšteles tinkamam utilizavimui pristato vis daugiau / R. Tenio nuotr.

„Kasmet į aikšteles atvežamų atliekų kiekis didėja, gyventojai tampa sąmoningesni: rūšiuodami atliekas daro mažiau klaidų, utilizuoja jas tam skirtose vietose. Jei reikia, aikštelės operatorius pataria, kaip teisingai surūšiuoti“, – patikina įstaigos techninis inžinierius.

Daugiau informacijos apie atliekų surinkimo aikšteles – Kauno RATC interneto portale.

4 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Už vaikų izoliaciją bus mokamos ligos išmokos

Kauno apskrityje užregistruoti du nauji koronaviruso židiniai

Naujausi duomenys: per parą Lietuvoje užfiksuoti 88 nauji koronaviruso atvejai

Kauno žydai: Izaoko Gliko portretas

Tūkstančiai vaikų Kaune išbandė unikalias pamokas: žinios ir įgūdžiai pravers visam gyvenimui

Už beveik 2 mln. eurų pirkti monitoriai ligoninėms – netinkami naudoti

Sinoptikai: saulės spindulių dar sulauksime

IX forto monumentą atgaivins masinis rumunų menininkės projektas

Pasaulinio garso smuikininkė su Kauno bigbendu kvies atrasti paslėptą akmenį

Prieš savaitę „pasižymėjęs“ pareigūnų eskortas toliau siautėja Kauno keliuose