Pirmą kartą viešai prabilusi įtarimų korupcija sulaukusi ir iš pareigų atsistatydinusi viceministrė Lina Jaruševičienė tikina, kad jos sąžinė yra rami ir ji esą neturi, dėl ko teisintis.
„Ilgai svarsčiau, kaip pasielgti šioje situacijoje: užsiskliausti tylos siena ar viešai reikšti savo nuomonę ir gintis. Teisintis nenoriu, nes paprasčiausiai neturiu dėl ko. Tačiau tylėti negaliu. Noriu paaiškinti viešoje erdvėje atsiradusią informaciją apie atliekamus tyrimus, kuriuose minima ir mano pavardė.
Esu įtariama įgaliojimų viršijimu, tačiau noriu pasakyti, kad mano sąžinė – rami. Atlikau tai, ką privalėjau atlikti, ir atlikau tai sąžiningai. O jei reikėtų dirbti analogiškoje situacijoje ir priiminėti sprendimus ateityje, daryčiau tą patį“, – teigė L. Jaruševičienė.
Ji paaiškino, kad iš pareigų traukiasi, nes nori gintis kaip privatus, o ne kaip viešas asmuo, ir įrodyti savo nekaltumą, o buvimas komandoje meta šešėlį visai ministerijai ir pritraukia papildomų spekuliacijų prieš rinkimus.
„Koronaviruso (COVID-19) pandemija buvo ir tebėra iššūkis mums visiems. Ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Pirmąjį etapą mes įveikėme sėkmingai. Rezultatais galima džiaugtis ir didžiuotis. Jie matomi, stebimi bei vertinami ir už Lietuvos ribų. Susidaro įspūdis, kad Lietuvos kovą su šiuo nematomu priešu – klastingu virusu – labiau vertina užsienio valstybės nei Lietuva.
Dabar, kaip suprantu, atėjo mūsų veiksmų vertinimo etapas. Vertintojai – teisėsaugos institucijos, analizuodamos visus mūsų veiksmus ir sprendimus, priimtus Lietuvoje paskelbto karantino ir ekstremalios situacijos sąlygomis, neabejotinai susidurs su iššūkiais“, – sakė viceministrė.
Anot jos, teisėsauga privalės vertinti siekį apsaugoti visuomenę ir kainą, kurią valstybė už tai sumokėjo. Taip pat, anot buvusios viceministrės, ji turės atsakyti į klausimus: ar valstybė tomis aplinkybėmis galėjo taupyti, ar galėjo sutaupyti, kaip turėjome veikti konkrečioje situacijoje.
„Aš, kaip politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, toliau negaliu tęsti savo darbo užimamose pareigose. Ne dėl tyrimo ar tyrimų, o dėl vidinės psichologinės būsenos: dėl įtampos, kurią patyriau pandemijos protrūkio metu, ir dėl nusivylimo, kurį patiriu dabar.
Prasidėjęs teisinis procesas man yra psichologiškai labai sunkus išbandymas. Abejoju, kad tokioje būsenoje – susidūrus su ekstremaliai stresine situacija – aš galėčiau veikti drąsiai ir veiksmingai. Būtent todėl ir pasitraukiu“, – kalbėjo L. Jaruševičienė.
Ji sakė, kad didžiuojasi visos komandos darbu, ir yra dėkinga už tą pasiaukojimą, bendrumą įveikiant tai, kas buvo baisu ir nepažįstama.
„Tikiu, kad visuomenė tinkamai vertina mūsų komandos darbą, mūsų valstybės rezultatai kovoje su pandemija yra akivaizdūs. Gerbiami žiniasklaidos atstovai, aš viešai negaliu komentuoti atliekamo ikiteisminio tyrimo detalių, bet teisėsaugos institucijoms pateiksiu visus reikiamus duomenis, informaciją, paaiškinimus. Manau, kad teisėsauga taip pat turės išlaikyti kompetencijos egzaminą, suteikti aiškumo visiems, kurie dirbo ir dirbs analogiškose ekstremaliose situacijose ateityje“, – sakė L. Jaruševičienė.
FNTT tyrime bus apklaustas ir A. Veryga
FNTT tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo bus apklaustas ir ministras A. Veryga. Tai BNS patvirtino ministro atstovė spaudai Lina Bušinskaitė, taip pat teigusi, kad tai „viskas, ką šiuo metu gali pasakyti“.
Kiek anksčiau ministras dėkojo viceministrei už darbą, kurį darė ministerijoje, ir prisiminė, kad buvo sudėtinga šį žmogų, kuris anksčiau turėjo gerą darbą, ateiti į politinę poziciją.
„Ačiū jai už bendrus darbus, linkiu sėkmės ir tikiu, kad rytojus gali būti šviesesnis nei šiandiena“, – sakė ministras A. Veryga.
Primename, kad FNTT tyrime įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba viršijus įgaliojimus, kai galėjo būti padaryta didelė žala valstybei, pareikšti ir sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei. Ministras penktadienį patenkino jos prašymą ir atleido iš viceministrės pareigų.
FNTT tiria 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimą.
Iš viso tyrime įtarimai pareikšti jau šešiems asmenims, tarp įtariamųjų – ir testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai.
Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.
Pirkimus vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Jos vadovas Vytautas Zimnickas prieš kelias savaites mirė. Teisėsauga yra apklaususi laikinąją laboratorijos vadovybę.
Specialiųjų tyrimų tarnyba vykdo ir dar vieną tyrimą dėl daugiau nei 5 mln. eurų vertės reagentų COVID-19 tyrimams pirkimų – reagentus taip pat pirko minėta laboratorija.
