Dvidešimt keturis Uzbekijos piliečius į Lietuvą atsivežusi Kauno įmonė „Hegelmann Transporte“, po pirmojo iš jų susirgimo koronavirusu, esą pati ėmėsi iniciatyvos užkardyti ligos plitimą ir prašė testuoti dėl galimo susirgimo visą uzbekų grupę, bet gavo neigiamą atsakymą. Institucijos tai neigia.
Iš viso įmonės Kauno padalinyje dirba penkiasdešimt penki tolimųjų reisų vairuotojai.
Į prašymą testuoti visus, atsakingi Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldaus Nacionalinio sveikatos priežiūros centro atstovai esą atsakė, kad toks atvykusiųjų patikrinimas yra brangiai valstybei kainuojantis dalykas, ir kad tokio patikrinimo nebus atliekama.
Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldus Nacionalinis visuomenės sveikatos centras neigia, kad toks prašymas iš įmonės pusės buvo.
„Pirmiausia, norime paprašyti įmonės „Hegelmann“ atstovų nemanipuliuoti informacija ir nebandyti sumenkinti itin sudėtingo Koronos karštosios linijos 1808 savanorių darbo. Žinoma, mes savo ruožtu pasiteiravome 1808 dėl minėtos situacijos. Kaip žinia, pagal galiojančią tvarką visi norintieji testuotis grįžę iš užsienio ar užsienio piliečiai yra registruojami testavimui.
Tad aprašytosios situacijos, kai neva buvo pasakyta, kad netestuos, nes „per brangu“, būti negalėjo. Visgi, jei būtų pateiktas konkretus numeris, kuriuo buvo skambinta, būtų galima perklausyti įrašytus pokalbius“, – teigia sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėja Lina Bušinskaitė.
Įmonės „Hegelmann Transporte“ transporto direktorius Sergejus Karpovičius, tiesiogiai buvęs atsakingas už būsimų vairuotojų atvykimą į Lietuvą sako, kad patikrinti nesunku peržiūrėjus įmonės Personalo skyriaus vadovų telefono skambučių išklotines.
Firmos marketingo vadovė Agnė Ambrazevičienė teigia, kad kol kas nuo platesnių komentarų firma oficialiai susilaiko.
„Dedame visas pastangas siekiant užtikrinti darbuotojų ir visuomenės saugumą bei suvaldyti viruso plitimą. Glaudžiai dirbame su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, vykdome jų pateiktas rekomendacijas ir laukiame tolimesnių rekomendacijų“, – rašoma Delfi atsiųstame laiške į klausimą, ar įmonė kreipėsi dėl darbuotojų visuotinio testavimo.
Pati Personalo skyriaus vedėja komentuoti situacijos kol kas nepanoro.
Atvyko per Rygą
Į Lietuvą uzbekai atvyko liepos 2-ąją – iš pradžių lėktuvu į Rygą (Latvija) iš Taškento (Uzbekija), vėliau į Kauną devyniolika asmenų buvo parsivežti „Hegelmann“ transportu. Iš viso atvyko 24 asmenys.
Visi asmenys buvo apgyvendinti įmonės bendrabutyje. Jų laukė keturių savaičių mokymai.
Kadangi uzbekai atvyko prieš savaitgalį (ketvirtadienio vakarą), o dėl Valstybės dienos Lietuvoje buvo ilgasis nedarbo savaitgalis, keletą dienų naujieji darbuotojai leido įmonės suteiktose patalpose, naudojosi bendra virtuve, sanitariniais mazgais, taip pat laisvai galėjo išeiti ir už įmonės teritorijos.
Turimais duomenimis, minėtu lėktuvu atskrido kelios dešimtys būsimų vairuotojų, kuriuos Lietuvos firmos išsivežiojo į savo patalpas ne tik Kaune, bet ir kituose miestuose.
Kiek jų atvyko ir ar kas nors šiuo metu aiškinasi, kur jie „nusėdo“ – neaišku.
Kaip įmonės „Hegelmann Transporte“ atstovui pasakojo patys uzbekai, Rygos oro uoste jiems nebuvo atlikta jokia patikra, nebuvo paimti mėginiai dėl koronaviruso, nebuvo prašoma užpildyti anketų su asmens duomenimis, net nebuvo pamatuota kūno temperatūra.
Logistikos įmonės transporto vadovas stebisi ir klausia, tai kas tuomet turi būti atsakingas už į šalį atvykstančių darbo imigrantų sveikatos būklę – transporto įmonė ar valstybės sienų saugumą prižiūrinčios tarnybos.
Į Kauną iš Rygos firmos autobusu uzbekai atvyko per Saločių pasienio kontrolės postą be jokios patikros ties valstybės sienos riba.
Delfi primena, kad pagal dvišalį susitarimą tarp Vyriausybių, nors ir galioja ekstremali padėtis, judėjimas tarp Lietuvos ir Latvijos vyksta laisvai, o atvykusieji asmenys neturi saviizoliuotis. Taip pat neturi izoliuotis ir atvykusieji iš Uzbekijos į Lietuvą.
Ši tvarka yra patvirtinta sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, kaip operacijų vadovo, įsakymais.
Trečiadienį Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis prabilo, kad svarstoma griežtinti iš trečiųjų šalių atvykstančiųjų asmenų patikrą – numatyti privalomą testavimą dėl COVID – 19 ir dviejų savaičių karantino izoliaciją.
Nesutampa susirgimo data
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės, pirmasis susirgimas Kauno logistikos įmonėje – kaip teigiamas koronaviruso infekcijos atvejis – registruotas liepos 9-ą dieną.
Tokia informacija skelbiama ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro interneto svetainėje. Tačiau įmonės atstovas nurodo kitą datą – diena anksčiau, liepos 7-ąją.
„Į darbą mes susirinkome liepos 7-ą dieną. Tada paaiškėjo, kad vienas iš uzbekų serga. Taip, buvo klinikiniai požymiai, galima buvo įtarti, kas per liga. Pranešiau Personalo skyriui, iškvietėme greitosios medicinos pagalbos medikus.
Aš iš karto sakiau, kad reikalinga tikrinti visus, nes jie tas keletą dienų buvo visi vienose patalpose, vaikščiojo ir po miestą, parduotuvėse, tad tikimybė, kad užkratas išplito – labai reali. Kiek žinau, Personalo skyrius tokį prašymą medikams perdavė, bet mums buvo atsakyta, kad netikrins, nes tyrimai brangūs“, – sakė įmonės „Hegelmann Transporte“ transporto direktorius Sergejus Karpovičius.
Po ministerijos gautų atsakymų paprašius dar kartą sutikslinti, kurią dieną buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, S. Karpovičius patikslino, kad liepos 7-ąją.
„Liepos 7-ąją, tai lengvai galima patikrinti. Iš pradžių dar nenorėjo važiuoti, bet vėliau atvyko, išvežė į ligoninę. Aš sakiau, kad reikia testuoti ir kitus, bet liepė vieną aukštą izoliuoti, o kito ne. Ir testų neėmė kitiems“, – sakė S. Karpovičius.
Masiškai testuoti įmonės darbuotojai imti tik nuo liepos 13-osios dienos.
Nustačius pirmąjį koronaviruso atvejį, kitiems darbuotojams buvo patarta laikytis saviizoliacijos.
„Medicininės pagalbos kreipėsi išvakarėse, liepos 8-ą dieną, ir būtent nuo tos dienos atrinkti didelės rizikos grupei priklausantys žmonės (31 darbuotojas, iš jų 28 vairuotojai) izoliuoti. Jiems buvo numatyta izoliacijos data iki liepos 22-os dienos“, – sakė ministro A. Verygos atstovė L. Bušinskaitė.
S. Karpovičius teigia, kad po to, kai buvo gautos rekomendacijos saviizoliacijai, uzbekai buvo užrakinti patalpose ir su kitais darbuotojais nekontaktavo.
Plūstelėjo susirgimų banga
Antrasis ir trečiasis koronaviruso susirgimai izoliuotiesiems, turimais duomenimis, diagnozuoti liepos 9-ą ir 10-ą dienomis.
Šie asmenys, kurių ligos eiga buvo lengvos formos, tomis dienomis perkelti į Abromiškių (Elektrėnų savivaldybė) reabilitacijos ligoninę.
Tik po šito buvo susizgribta ir griebtasi didesnių mėginių tyrimo apimčių.
Liepos 13-ąją paėmus mėginius, nustatyta dar penkiolika užsikrėtusiųjų koronavirusu uzbekų. Nuo liepos 14-tos dienos jie taip pat gydomi Abromiškėse.
Sveikatos apsaugos ministerija neigia, kad priemonių suvaldyti ligos plitimui nebuvo imtasi.
„Pažymėtina, kad tuo pačiu ligos inkubacijos metu ir žmonių izoliavimo laikotarpiu, liepos 12 d., nustatytas antrasis atvejis, ir jau kitądien, liepos 13-ąją, organizuotas ir atliktas visų didelės rizikos grupei priklausančių žmonių ištyrimas Kauno mobiliame punkte“, – apie tai, kokių priemonių įmonėje ėmėsi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai, sakė A. Verygos atstovė L. Bušinskaitė.
Tačiau Abromiškių reabilitacijos ligoninės direktorius Vitalijus Glamba pateikia kiek kitokią informaciją.
„Iki antradienio (liepos 14-osios, kai buvo pirmą kartą viešai paskelbta apie koronaviruso susirgimo atvejį – aut. past.), kai atvežė tuos penkiolika asmenų, pas mus buvo gydomi du uzbekai. Taip, iš to paties židinio, iš įmonės Kaune“, – sakė V. Glamba.
Perklausus, kuriomis dienomis minėti du asmenys buvo atvežti, Abromiškių reabilitacijos ligoninės vadovas patikslino, kad „praėjusią savaitę – vienas ketvirtadienį, kitas penktadienį“.
„Hegelmann Transporte“ plūstelėjus susirgimų COVID – 19 bangai, šiandien jau serga 20 darbuotojų, tarp jų – trylika minėtu reisu iš Rygos atvykusių uzbekų ir jiems Kaune paskaitas skaičiusi lietuvė lektorė. Tarp užsikrėtusiųjų yra ir anksčiau atvykusių į Kauną uzbekų vairuotojų, kurie gyveno tose pačiose patalpose su naujai atvykusiaisiais.
Delfi kalbintas įmonės „Hegelmann Transporte“ transporto direktorius Sergejus Karpovičius sako, kad laiku atlikus tyrimus, pasekmės galėjo būti ne tokios skaudžios.
Tyrimai – privalomi
Tuo tarpu Delfi išsiaiškino, kad ir be tokio prašymo tyrimai visiems su susirgusiuoju uzbeku kontaktavusiems jo kolegoms privalėjo būti kuo skubiau atlikti.
Tai numato šiuo metu galiojanti tvarka, konkrečiai – sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos 2020 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. V-1336 „Dėl tikslinių ir profilaktinių tyrimų dėl COVID – 19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“.
Minėto sprendimo 1.1.1.1. punktas teigia, kad tiksliniai tyrimai privalomi visiems, „kuriems pasireiškia bent vienas ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomas (kūno temperatūra 37,3◦ C ir didesnė, gerklės skausmas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas) ir (ar) kurie turėjo sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija)“.
Būtent visa uzbekų grupė ir patenka į šio apibrėžimo asmenų sąrašą, kurie „turėjo sąlytį su sergančiuoju COVID – 19 liga“.
„Hegelmann Transporte“ atstovas S. Karpovičius sako buvęs priblokštas tokio elgesio, kai susirgus vienam iš darbuotojų, kiti nebuvo skubiai testuojami, o buvo laukiama, kol susirgimai pasipylė masiškai.
„Aš jiems sakiau, mes visi jų prašėme – imkit testuoti. Bet aš – ne valstybė, jiems gal geriau matyti“, – teigė įmonės transporto direktorius.
Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad testavimas buvo atliekamas laiku ir teisingai, t.y. nustačius kontaktų grupę su susirgusiuoju.
Tiesa, minėtame A. Verygos įsakyme, tiksliau – įsakymu patvirtintame tvarkos apraše, nėra numatyti terminai, kada ir kaip turi būti tiriami asmenys, „turėję sąlytį su sergančiuoju“.
Kaip matyti iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro interneto svetainės, laikas šios įtaigos darbuotojams – liberaliai sąlyginis dalykas. Štai, pavyzdžiui, liepos 16-ąją ten nebuvo sukelta jokia epidemiologinė informacija apie Kauno „Hegelmann Transporte“ atvejį, išskyrus pirmąjį susirgimą.
Pirmasis susirgęs – neturėjo darbo sutarties
„Sakykite, o tie darbuotojai tikrai turi darbo sutartis?“ – Delfi žurnalistė paklausė S. Karpovičiaus.
„Tą, kurį 7-ą (dieną – aut. past.) išvežėm, tas neturi, nes nesuspėjome apiforminti. Vienintelis iš visų, iš visų žmonių. Visi kiti turi. Nes tiesiog nesuspėjom, nes buvo šventės, Mindaugo karūnavimo diena, ir aš kai atvažiavau ryte (liepos 7-ą – aut. past.), ir man pranešė, kad susirgo, tai mes tada kvietėm greitąją jau“, – sakė pašnekovas.
Kaip matyti iš viešai interneto svetainėje rekvizitai.lt skelbiamų duomenų, ženklesnis darbuotojų padidėjimas įmonėje fiksuotas liepos 8-ąją.
Gydymas ir saviizoliacijos priežiūra uzbekams nei juos įdarbinusiai firmai nieko nekainuos. Darbo sutartis turintiems asmenims tai padengs Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos, o net ir neturint sveikatos draudimo, pasak Abromiškių reabilitacijos ligoninės direktoriaus V. Glambos, koronaviruso infekcijos susirgimas ir jo gydymas yra priskiriamas būtinajai medicininei pagalbai, kuri yra suteikiama ir apmokama iš valstybės biudžeto lėšų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
