Ketvirtadienio vakarą šventinis šurmulys nusėdo Lampėdžio ežero pakrantes – Kaune atidaryta į kitą lygį sportininkų treniruočių galimybes kilstelėsianti irklavimo bazė. Svarbus įvykis, kuriame dalyvavo aukščiausi miesto valdžios ir irklavimo sporto atstovai, pažymėtas išskirtiniu koncertu – baidarėse ir valtyse prisiyrę kauniečiai klausėsi Monikos Pundziūtės-Monique dainų ant vandens.
Istorinis įvykis Lietuvos sportui
„Širdis tikrai džiaugiasi, tai didžiulis įvykis Lietuvos sporto istorijoje, todėl, kad tokio lygio bazė, turbūt, net viena geriausių Europoje. Reikia didžiuotis tuo, ką padarė Kauno miestas. Galiausiai, ir irkluotojai to nusipelnė – iš senos bazės išaugę pasaulio čempionai parodė, kad gali varžytis tarptautiniu lygiu, o tokios treniruočių sąlygos, manau, pritrauks daugiau jaunimo, vaikų, kurie norės irkluoti“, – šviesias perspektyvas sulig bazės Gervių gatvėje atidarymu brėžė Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis.
Anot jo, tragiškos sąlygos Lietuvoje treniruotis irkluotojams buvo prieš 5-6 metus, o dabar situacija keičiasi: „Įsivaizduokite, mieste yra daug sporto klubų su gerais treniruokliais, geromis sąlygomis, o vaikas ateina vos ne į rūsį ar garažą, kur nešildomos patalpos, nėra ventiliacijos, senas inventorius – buvo sudėtinga.
Bet dabar, manau, Lietuvos valdžia atsigręžė į irkluotojus: turime fantastišką bazę čia, Kaune, Lampėdyje, turime perstatytą bazę Klaipėdoje, didelės investicijos skiriamos Trakų irklavimo bazei. Vilniuje pateikti priešprojektiniai pasiūlymai statyti naują bazę. Prieš 10 metų negalėjai pagalvoti, kad bus taip įvertinta sporto šaka, kuri, turbūt, veža daugiausia medalių per paskutinius 20 metų. Irklavimas tikrai to nusipelnė.“
D. Pavilionis pažymėjo, kad federacijos atstovai artimai bendradarbiavo su architektais ir su bazės savininkais – „Bangpūčio“ sporto mokyklos administracija, teikė pasiūlymus ir korekcijas. Lampėdžio ežere planuojama įrengti aukščiausio lygio pasaulio čempionatus leidžiančią organizuoti trasą. Tačiau kad įgytum teisę juos surengti, pabrėžė federacijos prezidentas, būtina praeiti tam tikrus etapus.
„Tai nėra vienerių metų darbas, o bendras projektas su Kauno miesto savivaldybe, „Bangpūčio“ sporto mokykla ir Lietuvos plaukimo federacija – turime numinti takus, kad gautume tarptautinius renginius. Kalbėjome su Vytauto Didžiojo universiteto rektoratu. Yra idėja pradėti nuo tarptautinių studentų varžybų – tokį renginį į Kauną galime atvežti po poros metų. Tai būtų įžanginis žodis, visi pamatytų sąlygas, ir būtų galima keliauti toliau“, – strategija, kaip į Kauną pritraukti irklavimo sporto elitą dalijosi D. Pavilionis.
Prieš akis – dar ne vienas darbas
Kauno sporto mokyklos „Bangpūtys“ direktorius Rimantas Vilkas žurnalistams atidarymo renginyje sakė, kad treniruočių sąlygos pasikeitė kardinaliai – iš labai prastų sportininkai dabar keliasi į normalią šiuolaikišką bazę, funkcionalią ir pritaikytą irklavimui.
„Anksčiau neturėjome nei vandentiekio, nei kanalizacijos. Vandenį gaudavome iš gręžinio, kanalizacija buvo vietinė, kūrenomės anglimi. Turbūt, ne vienas kaunietis atsimins, kad ši vieta vadinta krematoriumu, mat iš kamino rūkdavo juodi dūmai“, – tragikomiškus laikus prisiminė R. Vilkas.
Iki šiol čia stovėję irkluotojų pastatai, prisiminė jis, kartas nuo karto būdavo paremontuojami, o iš pagrindų bazė sutvarkyta dabar: įrengtas normalus šildymas, moderniai sutvarkyta aplinka – sportininkai Kaune turi šiuolaikišką bazę. „Pabaltijy daug tokių bazių nėra“, – pridėjo „Bangpūčio“ direktorius.
Visgi, pasak jo, norint imtis aukšto lygio renginių dar reikia pagilinti kai kurias ežero vietas iki 3,5 m, įrengti šiuolaikišką trasą su starto linija ir finišo bokšteliu. „Manau, apie 2024 m. galėtume kalbėti apie čia rengiamas tarptautinio lygio varžybas. Bijau teigti, galbūt trumpiau“, – atsargus buvo R. Vilkas.
„Bangpūčio“ treneriai jau užaugino ne vieną laimėtoją: kanojininkus Tomą Gadeikį ir Raimundą Labucką, baidarininkus Andrej Olijnik, Ričarą Nekriošių ir Elvį Sutkų, Olimpinių žaidynių bronzos medalininkę Donatą Vištartaitė-Karalienė bei daugybė kitų. Šiuo metu „Bangpūčio“ sporto mokykloje buriavimo, irklavimo, baidarių ir kanojų treniruotes lanko apie 450 mokinių.
Džiaugiasi galėsiantys sportuoti namie
2017-ųjų Europos ir pasaulio irklavimo porine keturviete valtimi čempionas kaunietis Martynas Džiaugys prisiminė, kad lygiai prieš 20 metų Kaune jam kibus į irklavimą, pastatas buvo panašaus dydžio, bet žemesnis, medinis, statytas profesinių mokyklų studentų: „Kreivos sienos, kambariukai net iki galo nepastatyti. Nebuvo nė dušo – atsimenu, kai vaikas būdamas pradėjau sportuoti, išsimaudydavome ežere ir važiuodavom namo. Dušus vėliau įrengė, bet ne visada būdavo šiltas vanduo.“
Po to esą būta šiokio tokio pagerėjimo, pastatą kiek rekonstravo, bet bazė, nusijuokė M. Džiaugys, iš tikro buvo apgailėtina. „O dabar puiku, pastatė naują. Apžiūrėjau, laiko išbandyti dar nebuvo, bet esame kauniečiai, penki akademinio irklavimo rinktinės nariai. Vietoje gyvename, tad manau, kad rudenį, kai nebėra stovyklų, tačiau reikia palaikyti formą, atsivešime valtis ir darysime rudens darbą čia, nereikės sėdėti Trakuose“, – kalbėjo irkluotojas.
Nors yra kauniečiai, per metus sportininkai aštuonis mėnesius praleidžia kitame mieste, dar keturis – užsienyje ir namie beveik nebūna. Dabar, svarstė M. Džiaugys, irkluotojai turės geresnes galimybes – glausis Kaune pavasarį, rudenį, bus patogiau.
Sportininkas pastebėjo, kad aukštesnio lygio irkluotojai dirba Trakuose, o Kauną aplankę pokyčiai svarbiausi pradedantiesiems. „Aišku, ir laikai keičiasi. Tėvai nenori leisti vaikų į apgriuvusią bazę, patiems vaikams bus maloniau ateiti į naują bazę sportuoti ir galbūt daugiau jų čia užsiliks. Irklavimas nėra labai populiari sporto šaka, bet manau, kad atsirandant naujoms vietoms jaunimas labiau ja susidomės, tuo pačiu irklavimas populiarės“, – dėstė M. Džiaugys.
Jo irklo kolega Dovydas Nemeravičius antrino Kaune iki šiandien galimybių ruoštis tarptautinėms varžyboms iš tikro nebuvus, tai rinktinė darė Trakuose. „Tačiau esame kauniečiai – dėl to labai džiugu, kad pagaliau namuose turime tokią bazę, galėsime ruoštis tarptautinėms varžyboms čionai ir gal net turėti aukšto lygio irklavimo renginius Kaune. Galiu drąsiai teigti, kad Europoje nėra bazės, kuri galėtų lygiuotis į šią. (…) Džiugu, kad atsigręžia į mus, sudaro geresnes sąlygas. Turime daug talentų, kuriuos reikia išlaikyti“, – rūpestį irklavimo ateitimi rodė sportininkas.
Investicijos siekia 5 mln. eurų
Kaip detalizuoja Kauno miesto savivaldybė, pirmajame bazės aukšte įsikūrė mokyklos administracijos patalpos, įrengta pirtis ir dušai bei sportininkų persirengimo kambariai, o antrajame – konferencijų erdvė, dvi treniruočių salės. Čia mokyklos auklėtiniai specialiais irklavimo treniruokliais tobulins techniką bei palaikys gerą fizinę formą bet kuriuo metų laiku.
Į naują sporto kompleksą atvestas dujinis šildymas, veikia modernios šildymo ir oro vėsinimo sistemos, vandentiekis ir nuotekos prijungtos prie centralizuotų miesto tinklų. Pastatas pilnai pritaikytas asmenims su negalia.
Taip pat atlikti pirmieji Lampėdžio ežero gilinimo darbai, per daugiau kaip pusmetį išvežta virš 155 tūkst. kub. m grunto. Kapitališkai sutvarkyta krantinė ir irklavimo bazės prieigos, susidėvėjusias betonines plokštes pakeitė naujos atraminės sienelės, įrengti pontoniniai liepteliai ir tilteliai, rekonstruoti elingai baidarių, valčių ir kito inventoriaus laikymui.
Į objektą Kauno savivaldybė investavo apie 3 mln. eurų, dar 2 mln. trasai gilinti skyrė Vyriausybė.
Per artimiausius, nurodo Kauno valdžia, bazėje ketinama įrengti Tarptautinės irklavimo federacijos reikalavimus atitinkančią 2 km trasą, kurią sudarys aštuoni irklavimo takai, starto-finišo vietos, plūdurai bei trosai, žymintys irkluotojų treniruočių maršrutą. 150 metrų pločio ir 3 metrų gylio takai atitiks tiek baidarių, tiek kanojų irklavimo trasoms keliamus reikalavimus.
