Nauja gydymo įstaigų finansavimo tvarka kelia didelį nerimą ligoninių vadovams – Kas vyksta Kaune

Nauja gydymo įstaigų finansavimo tvarka kelia didelį nerimą ligoninių vadovams

BNS 2020/06/21 11:30
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Nuo liepos įsigaliosiantis naujas gydymo įstaigų finansavimo modelis kelia didelį nerimą šių įstaigų vadovams, anot jų, ministerijos nustatytas minimalias paslaugų apimtis galės pasiekti ne visi.

„Labai sudėtinga bus įgyvendinti šitą reikalavimą ir pasiekti tuos procentus. Ne dėl kieno nors kaltės, nenoro, kitų dalykų, bet tiesiog situacija yra tokia, kad šiandien vietoj keturių pacientų per valandą gydytojai, ėmęsi visų apsaugos režimų, tegali priimti du“, – BNS sakė Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas, Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus.

Nustatė minimalų paslaugų procentą

Sveikatos apsaugos ministro-valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos sprendimu, planines ambulatorines paslaugas teikiančios gydymo įstaigos per liepos mėnesį turi pradėti tiekti ne mažiau kaip 80 proc. visų paslaugų, ligoninėse planinių stacionarinių paslaugų apimtys turi būti padidintos ne mažiau kaip iki 70 procentų.

Tik tokias paslaugų apimtis užtikrinusios gydymo įstaigos kas mėnesį gaus vien dvyliktąją įprasto finansavimo.

„Jeigu ne, tada gaus už faktiškai suteiktas paslaugas“, – BNS sakė A. Veryga.

Anot jo, šis finansavimo modelis galios iki spalio.

„Preliminari diskusija buvo, kad spalį stacionarui norėtume didinti iki 80 proc. paslaugų paskutiniam ketvirčiui“, – teigė ministras.

Vasarą pacientų mažiau

Tuo metu Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos atstovas įsitikinęs, kad liepą atnaujinti 70 proc. ir 80 proc. paslaugų visoms įstaigoms nepavyks.

Pasak D. Steponkaus, didinti teikiamų paslaugų apimtis gydymo įstaigoms trukdo nustatyti įvairūs jų darbo ribojimai – tai ir rekomendacija užtikrinti gydytojų darbo cikliškumą, kai keliose įstaigose medikas gali dirbti tik tam tikrais periodais, taip pat higieniniai reikalavimai.

„Reikia įvertinti ir faktą, kad yra vasaros laikotarpis, kada paslaugų apimtys sumažėja iki nurodomo procento. Iš tiesų gydymo įstaigų vadovams tai yra nemenkas iššūkis ir kelia didžiulį nerimą“, – tvirtino D. Steponkus.

Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas, Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris taip pat BNS teigė, kad skaičiuojant minimalų paslaugų procentą būtina atsižvelgti į sezoniškumą.

„Visada vasaros metu būdavo mažesnis pacientų skaičius. (…) Antra, visos ligoninės ir jų konsultacinės poliklinikos yra labai priklausomos nuo pirminių sveikatos priežiūros centrų išrašomų siuntimų, pagal kuriuos ligoniai atsiduria ligoninėse. Kaip efektyviai dirbs pirminiai sveikatos priežiūros centrai, taip dirbsime ir mes. Mes ligonių iš gatvės pakviesti negalime“, – sakė V. Sudaris.

Jo teigimu, Pakruojo ligoninė šiuo metu yra atkūrusi per 50 proc. planinių paslaugų, tikimasi šį procentą padidinti, nes didžiosios ligoninės nebedraudžia savo specialistams atvykti konsultacijoms.

„Stacionarą riboja ir tai, kad kiekvienam guldomam ligoniui reikia atlikti COVID-19 testą. Tam reikia suvažinėti 100 kilometrų, – aiškino V. Sudaris. – Dar vienas momentas – ribojimas dėl higieninių sąlygų, pusę valandos reikia vėdinti kabinetą ir pan.“

D. Steponkaus tvirtinimu, jo vadovaujama Respublikinė Klaipėdos ligoninė nurodytas planinių paslaugų apimtis yra pasiekusi, tačiau jai lengviau, nes tai didelė gydymo įstaiga.

Įžvelgia norą uždaryti mažąsias ligonines

Anot jo, jeigu daliai gydymų įstaigų bus mokama tik už realiai suteiktas paslaugas, tokios įstaigos vargiai turės už ką mokėti atlyginimus darbuotojams.

„Jeigu įstaiga įvykdys tik 50 proc. paslaugų apimčių, o realiai daugumos įstaigų biudžetų 80 ir 90 proc. sudaro darbo užmokesčio fondas, gali sutrikti atlyginimų mokėjimas darbuotojams“, – sakė D. Steponkus.

Pasak V. Sudario, tokiu atveju tektų rinktis, ar nemokėti darbo užmokesčio, ar tiekėjams.

„Tai geras finansinis būdas svetimomis rankomis numarinti ligonines. Tie siekiai nuolatos yra, jie niekur neišnyko“, – konstatavo Pakruojo ligoninės vadovas.

Kita vertus, abiejų organizacijų vadovai vylėsi, kad sveikatos ministras atsižvelgs į situaciją ir koreguos sprendimus.

„Gal tie nurodymai keisis“, – svarstė V. Sudaris, kalbėdamas apie reikalavimus, smarkiai ribojančius galimybes priimti daugiau pacientų.

„Šventai tikiu, kad jeigu matysime, kad kažkas nesigauna, sėsime, kalbėsime ir darysime taip, kad ir pacientai paslaugas gautų, ir darbuotojams būtų atlyginta, ir įstaigos nebankrutuotų“, – sakė ir D. Steponkus.

Vienos dvyliktosios finansavimo skyrimas gydymo įstaigoms taikytas karantino metu, kai planinių paslaugų teikimas išvis buvo sustabdytas. Leidus šias paslaugas atnaujinti, vienos dvyliktosios apmokėjimas liko, net jei paslaugų suteikiama mažiau nei numatyta sutartyje su ligonių kasa.

Tačiau nuo birželio 8 dienos įstaigoms įsigaliojo reikalavimas pradėti teikti planines paslaugas, o to nepadariusioms mokama tik už realiai suteiktas paslaugas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
Rodyti Daugiau ⟶
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA