Grupė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narių dėl pataisų, kurios įtvirtintų jų pavaldumą ir atskaitomybę VRK pirmininkui, ir tokiu būdu, pasak jų, varžytų jų nepriklausomumą, kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, Seimo frakcijas, prezidentą Gitaną Nausėdą.
Tokias VRK įstatymo pataisas, anot kreipimosi autorių, birželio 4 dieną Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu užregistravo šio komiteto pirmininkė Guoda Burokienė.
Daugiausia nerimo Komisijos nariams kelia siūlymas įteisinti tokią nuostatą, kad „Vyriausiosios rinkimų komisijos narys vykdo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavedimus ir atsiskaito už jų įvykdymą.“ Jie savo kreipimesi taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pataisos įregistruotos likus vos keturiems mėnesiams iki Seimo rinkimų.
Sako, kad pataisos parengtos atsižvelgiant į STT rekomendacijas
Pati G. Burokienė „Delfi“ dėstė, kad tos pataisos būtų taikomos naujos sudėties VRK, kuri bus tvirtinama po devynių mėnesių. „Delfi“ atkreipia dėmesį, kad atsidarius įstatymo pataisą, nematyti, kad būtų nurodyta įstatymo įsigaliojimo data.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė pabrėžė, kad pataisos parengtos atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijas.
„VRK pati neatkreipė dėmesio į tas rekomendacijas“, – sakė G. Burokienė.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto tikino, kad pataisomis nesiekiama kištis į VRK narių nepriklausomumą.
„Mes nesikišame į tai, ką jie svarsto. Mes tiesiog norime reglamentuoti jų darbą“, – sakė G. Burokienė.
V. Sinkevičius: pataisos sudaro prielaidą pažeisti Komisijos narių savarankiškumą
Su tuo, kad VRK narių nerimas turi pagrindo sutinka ir konstitucinės teisės specialistas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius.
„Manau, kad problema yra. Pagal Konstituciją, tik Seimas sudaro VRK, keičia jos sudėtį, bet VRK yra kolegiali institucija, kuri visus sprendimus priima kolegialiai, ir visų VRK narių balsai turi vienodą svorį. Komisijos pirmininkės balsas neturi didesnio svorio negu kitų Komisijos narių balsai“, – sakė V. Sinkevičius.
Konstitucinės teisės specialistas pabrėžė, kad vienas iš Pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtintų principų – kad rinkimus gali organizuoti tik savarankiška, nuo jokių asmenų, politinių valdžių nepriklausoma Komisija.
„Komisijos nariai turi būti savarankiški ir nepriklausomi. O šita norma sudaro prielaidas kontroliuoti Komisijos narius, jų sprendimus, teikti jiems pavedimus“, – sakė V. Sinkevičius.
Profesoriaus įsitikinimu, norint kalbėti apie VRK darbo organizavimą, kad Komisijos nariai elgtųsi atsakingai, vykdytų savo pareigas, nestumdytų darbų nuo savęs kitiems, kad už Komisiją nedirbtų sekretoriatas, reikia galvoti apie esminę VRK reformą.
„Šios pataisos sudaro prielaidas pažeisti Komisijos narių savarankiškumą ir kartu pažeisti Konstituciją, nes rinkimus vykdytų ne nepriklausoma, niekieno neįtakojama Komisija, o Komisija, kurios sprendimus didele dalimi lemtų Komisijos pirmininko pozicija. Manau, kad šita pataisa yra iš esmės taisytina“, – sakė V. Sinkevičius.
Pataisas vadina antidemokratiškomis
Kreipimąsi pasirašę VRK nariai nurodė šešias priežastis, kodėl, jų vertinimu, teikiamos pataisos yra ydingos.
Vienas iš jų, kad VRK yra kolegiali institucija, kurios veikla grindžiama teisėtumo, nepriklausomumo, viešumo ir nešališkumo principais. (…) Pasak kreipimosi autorių, jokia valstybės institucija ar pareigūnas negali duoti privalomų nurodymų dėl VRK kompetencijai priklausančių klausimų sprendimo.
Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad VRK nariais skiriami partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taip pat prezidento, teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos deleguoti asmenys, jie prisiekia Seime. Su VRK nariais nėra sudaromos darbo sutartys, jų nesieja pavaldumo santykiai su VRK pirmininku kaip įstaigos vadovu, visi VRK nariai yra lygūs priimant sprendimus. (…) VRK nariai už savo veiklą atsiskaito viešuose VRK posėdžiuose.
Kreipimosi autoriai pažymi, kad Konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad jurisdikcinės ir kitos teisės taikymo institucijos būtų nešališkos, nepriklausomos, siektų nustatyti objektyvią tiesą ir sprendimus priimtų tik teisės pagrindu. Realizuodami visuomenei ir valstybei reikšmingas funkcijas, valstybės institucijos, pareigūnai, neturi patirti grėsmės, jeigu savo pareigas vykdo nepažeisdami įstatymų, pažymi kreipimosi autoriai.
„Ketvirta, įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas, legitimizuojantis galimybę tiesiogiai kištis į VRK narių veiklą, artėjančių Seimo rinkimų kontekste, vertintinas kaip iškreipiantis VRK, kaip nepriklausomos ir kolegialios institucijos, veikimo ir sudarymo modelį.
VRK pirmininkui suteikus teisinius instrumentus daryti tiesioginę arba netiesioginę įtaką VRK nariams, o kartu ir visos VRK veiklai, būtų sukurtas pagrindas VRK transformacijai į iš esmės vienasmeniu valdymu grįstą instituciją, tuo pažeidžiant VRK narių nepriklausomumo principą, kuris iki šiol užtikrinamas įgyvendinant sąlygą, kad joks pareigūnas negali duoti privalomų nurodymų VRK nariams. Nėra abejonių, kad toks sprendimas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų kontekste būtų traktuojamas kaip antidemokratiškas, stabilumą ir piliečių pasitikėjimą rinkimų sistema griaunantis veiksmas“, – rašoma kreipimesi.
Kreipimasi pasirašę Komisijos nariai prieštarauja ir siekiams nustatyti konkretiems VRK nariams individualiai mokamo darbo užmokesčio dydžio viešo skelbimo VRK svetainėje tvarką. Jų nuomone, tai prieštarauja įstatymuose nustatytai nuostatai, kad, laikantis duomenų apsaugos, turi būti skelbiamas tik institucijos darbuotojų vidutinis paskirtasis darbo užmokestis pagal einamas pareigas, kas ir daroma šiuo metu.
Kreipimąsi pasirašė VRK pirmininkės pavaduotojas Andrius Puksas, VRK pirmininkės pavaduotoja-sekretorė Svetlana Misevičienė ir VRK nariai Olga Kilkinova, Jūratė Lebedevienė, Gitana Matiekuvienė, Maksimas Reznikovas, Tauras Rutkūnas, Valdemaras Urban, Egidijus Viskontas, Aistė Žilinskienė, Vincentas Vobolevičius.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
