Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pradinukai į mokyklas šiais mokslo metais nesugrįš, teigia savivaldybių atstovai. Kauno vicemerė Rasa Šnapštienė informavo, kad visos mokyklos mieste nusprendė baigti mokslo metus nuotoliniu būdu.
Vilniaus ir Kauno savivaldybės mokykloms leido apsispręsti pačioms. Klaipėdos savivaldybė rekomendavo tęsti nuotolinį mokymą, tačiau, kaip teigia uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, tam prieštaraujančių nebuvo.
„Klaipėda savo poziciją išsakė iš karto, kai tik buvo kilęs klausimas apie grįžimą ar negrįžimą. Mes laikomės principinės pozicijos, kad saugumo užtikrinimas, ar tai būtų pradinukai, ar abiturientai, ar tėveliai, ar mokytojai, yra pirminis uždavinys. (…) Tas grįžimas fiziškai nėra siekiamybė“, – BNS penktadienį teigė jis.
„Smagu, kad to taip pat laikosi ir privačios, ir ne miesto pavaldumo mokyklos“, – pridūrė meras.
Anot jo, šiuo metu mokyklos atnaujinti pamokų ugdymo įstaigose neplanuoja ne tik pradinukams, bet ir vyresnių klasių moksleiviams. Vis dėlto, yra neišvengiamų atvejų, kai moksleiviai turės atvykti į mokyklas.
„Ar tai būtų vadovėlių grąžinimas, ar pažymių išsitaisymas“, – sakė V. Grubliauskas.
Kauno mieste taip pat nė viena bendrojo ugdymo įstaiga veiklos šiais mokslo metais atnaujinti neplanuoja.
„Kadangi nuomonių, ar grįžti, ar tęsti mokymąsi nuotoliniu būdu, pasigirdo įvairių, Kauno savivaldybė nesiėmė „primetinėti“ vieno konkretaus modelio ir sudarė galimybes nuspręsti ne tik patiems visų įstaigų vadovams, bet ir pedagogams, mokiniams bei šių tėvams. (…) Apskritai visos Kauno mokyklos vieningai nutarė dirbti nuotoliniu būdu“, – BNS kalbėjo Kauno mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.
Situacija panaši visoje Lietuvoje
Jonavos rajono meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius sako, kad situacija panaši visoje Lietuvoje, ne tik didmiesčiuose.
„Mes taip pat priėmėme sprendimą mokslo metus pabaigti nuotoliniu būdu, negrįžti į klases, nes nematome, kad tai yra tikslinga, reikalinga, nes ilgą laiką mokinomės dirbti nuotoliniu būdu, tai nėra prasmės grįžti kelioms savaitėms“, – situaciją Jonavos rajone komentavo meras.
„Absoliuti dauguma savivaldybių eina tuo keliu (ir toliau mokyti nuotoliniu būdu – BNS). Kam bandyti grįžti kelioms savaitėms? Geriau baigti taip, kaip yra, išlaikant status quo“, – pridūrė jis.
Anot M. Sinkevičiaus, nė viena asociacijos apklausta savivaldybė nepasisakė už ugdymo proceso grąžinimą į mokyklas.
„Aišku, ne visos savivaldybės sudalyvavo apklausoje, tačiau sudalyvavo daugiau nei pusė. Tiesą sakant, mes tikėjomės, kad ministerija bus imperatyvi, pasakanti, kad tikrai nebegrįžkime. Na, ministerija nuėjo demokratišku keliu, tai nėra blogai“, – teigė LSA prezidentas.
Ketvirtadienio vakarą Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pristatė reikalavimus dėl ugdymo proceso atnaujinimo mokyklose.
Juose teigiama, kad ugdymo įstaigose tarp moksleivių reikės išlaikyti mažiausiai vieno metro atstumą, vengti skirtingų klasių kontakto, prioritetą teikti grupinėms veikloms lauke.
Rekomendacijos mokykloms – išvakarėse
Savivaldybių asociacijos prezidento teigimu, „nėra labai gerai“, kai ministerija apie rekomendacijas mokykloms praneša likus dienai prieš savaitgalį, po kurio į jas leista grįžti pirmiesiems moksleiviams.
„Mes įpratome, kad iš po nakties kažką sužinai, ką reikia daryti iš ryto. Nėra labai gerai, kai paskutinę minutę pateikia, bet, kita vertus, pateisiname, nes situacija yra nauja, reikėjo laiko apgalvoti, pasikonsultuoti“, – kalbėjo jis.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič sako, kad ministerija rekomendacijas paskelbė iš karto, kai tik jas patvirtino Sveikatos apsaugos ministerija, be to, mokykloms nebūtina atsidaryti nuo pirmadienio, jeigu jos nėra pasirengusios.
„Galima atsidaryti ir nuo savaitės vidurio ar dar kitą savaitę, juo labiau kad 5–11 klasių mokiniams leidžiama grįžti į įstaigas nuo gegužės 30 dienos. Svarbiausia – užtikrinti mokinių, mokytojų, darbuotojų saugumą“, – BNS teigė ji.
Anot viceministrės, prieš patvirtinant atnaujintą ugdymo tvarką, vyko vaizdo konferencijos su savivaldybių atstovais ir mokyklų vadovais, buvo kalbama apie pasirengimą grįžimui į švietimo įstaigas, apie tai, kokios pagrindinės rekomendacijos numatomos. Ji pabrėžia, kad mokyklos šiais mokslo metais gali ir neatnaujinti veiklos.
„Ministerija tikrai neskubina mokyklų ir nėra prievolės grįžti, galima laisvai apsispręsti dėl priimtiniausio mokymosi būdo: tęsti nuotolinį, grįžti į įstaigas ar pasirinkti mišrų ugdymą, kai dalis veiklų rengiama įstaigoje, kita dalis – nuotoliniu būdu“, – teigė ji.
Švelninant karantino sąlygas, Vyriausybė leido nuo gegužės 25 dienos į mokyklas grįžti pradinio ugdymo mokiniams. Pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas besimokantiems mokiniams į ugdymo įstaigas leista grįžti nuo birželio 1-osios.
Tiesa, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktais duomenimis, tik kelios šalies mokyklos planuoja mokslo metus tęsti įprastu būdu ir mokytis klasėse.
„Dauguma mokyklų – beveik 75 procentai – nutarė, kad ir toliau bus mokomasi tik nuotoliniu būdu. Ketvirtadalyje mokyklų pamokos vyks mišriu būdu – dalis pamokų vyks nuotoliniu būdu, o dalis praktinių pamokų ir laboratorinių darbų vyks mokyklose“, – teigiama ministerijos pranešime.
Pagal pateiktus duomenis, pamokos mišriu būdu dažniau bus organizuojamos 5-11 klasių mokiniams – tai planuoja kas ketvirta šios amžiaus grupės mokinius ugdanti mokykla, dažniausiai tai mažesnės regionų mokyklos. Tik 10 procentų pradinį ugdymą teikiančių mokyklų bent dalį pamokų ketina organizuoti klasėse arba įstaigos teritorijoje.
„75 procentai mokyklų planuoja, kad 5-11 klasių mokiniai mokslo metus pabaigs birželio 18–19 dienomis. Kitos mokyklos ugdymo procesą baigs anksčiau. Pradinukus vasaros atostogoms nuo birželio 5 dienos planuoja išleisti per 80 proc. pradinį ugdymą teikiančių mokyklų“, – informuoja ministerija.
Kovo 16-ąją Lietuvoje paskelbus karantiną mokyklos buvo uždarytos, mokymas organizuojamas nuotoliniu būdu.
