2018-ųjų rugsėjį Kauno švarintojams kiek per smarkiai pasistengus, ties Savanorių prospekto ir Žemaičių gatvės sankryža esanti požeminė perėja liko be spalvingo apdaro. Pirmąjį kūrinį išpiešusios studijos „Gyva grafika“ menininkai nenuleido rankų – tos pačios vietos ėmėsi ir vėl. Panašiu stiliumi, bet kiek kitaip.
Žinomų gatvės meno kūrinių aliuzijos
Kaip „Kas vyksta Kaune“ pasakojo „Gyvos grafikos“ dailininkas Tadas Šimkus, projektą dviese įgyvendinti užtruko apie dvi savaites. Piešinio stilistika ir idėja išliko ta pati. Rudenį fotografuoti kauniečiai, o vėliau remiantis tomis nuotraukomis perėjoje piešti praeivių atvaizdai.
„Šįkart įdėjome ir Kauno gatvės meno simboliais laikomų kūrinių akcentų. Yra čia Morfai „Žvaigždžių sėjikas“, tarpukario pastatų formų inkilai. Įdėjome žirgą iš Kauno pilies žiedo skulptūrų kompozicijos „Lenktynės“. Kas mums tą sekundę tiko, tą ir pavaizdavome“, – kaunietiškų atvaizdų mišrainę komentavo T. Šimkus.
Be nuorodų į kitų kūrėjų darbus, anot dailininko, esama ir tautinių motyvų, tarkime, tradicinis „Gyvos grafikos“ veikėjas etnoforsas su trimis juostelėmis padabintais treningais: viena klešnė juostuota, o kita pražydusi etnografiniais fragmentais. „Kiek ryškesnių spalvų, kad būtų žaismingiau“, – apibendrino T. Šimkus.
Nosių per daug nenukabino, bet sveikina savivaldybės ėjimą
Pastebėjus, kad viešoje vietoje eksponuojamas kūrinys neišvengiamai atviras kitų „patobulinimams“ (ar net atsitiktiniam įstaigų šlavimui) bei paklausus, kaip reagavo į 2018-ųjų nutikusį incidentą, T. Šimkus pripažino, jog gatvės menas turi laikinumo aspektą.
„Atlikę kūrinį, jį dovanojame žmonėms, visuomenei. Nuo jos priklauso, ar kūrinys saugomas, mylimas, ar užpaišomas. Šiuo atveju, nebuvome didžiai nustebę, kad darbas nutrintas, nes prie jo rankas jau buvo pridėję kiti grafičių menininkai, piešinys vietomis buvo aptrupėjęs“, – pasakojo dailininkas.
Jo teigimu, dėl nusidėvėjimo buvo kalti ir patys, nes naudoti tokie dažai, kurie „nesusidraugavo“ su perėjos lauko sienas pastoviai atakuojančia drėgme. Šįkart darbas atliktas vien aerozoliniais dažais, tad nutrupėjimų neturėtų būti.
„Jeigu jų atsiras, lengvai galėsime pataisyti, tačiau technologija pasirinkta kita. (…) Lyg ir į naudą – erdvė atsišviežino, darbas naujas ir patys nepergyvename dėl ankstesnio piešinio sunaikinimo. Sužinojome apie tai iš žmonių, labiau pasipiktino visuomenė, matyt, kauniečiams darbas patiko. Tada sureagavo ir savivaldybė, kad susiklosčius aplinkybėms įvyko klaida. Jie viešai atsiprašė, kas irgi yra sveikintina, ir suorganizavo naujo kūrinio finansavimą“, – prisiminė T. Šimkus.
Prieš pusantrų metų viešumoje kilus pasipiktinimui dėl smėliasrove visiškai nutrintų požeminės perėjos sienų, Kauno savivaldybė suskubo patalpinti trumpą vaizdo įrašą, kuriame Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis atsiprašo kauniečių bei įteikia „Kauno švaros“ atstovui „Kauno gatvės meno gidą“.
„Gyvos grafikos“ studijai tuoj pat pateiktas pasiūlymas perėją išpiešti vėl – dabar jau akivaizdu, kad menininkai jį priėmė. T. Šimkus nurodė Kauno savivaldybę prisidėjus prie naujo projekto įgyvendinimo, tačiau jį finansavo perėjos „sterilizacijos“ kaltininkas – bendrovė „Kauno švara“.
Požiūris į gatvės meną keičiasi
T. Šimkus pabrėžė, kad dabar sukurta sistema, pagal kurią viešai pripažinti gatvės meno kūriniai ženklinami. Daugelis yra pažymėti, naujai išpiešta požeminė perėja, pašnekovo manymu, irgi greitu metu turėtų atsirasti registre.
„Kauno savivaldybė yra padariusi porą klaidų – jiems patiems tai nėra naudinga. Mano nuomone, šiuo metu būtent Kaune per visą Lietuvos istoriją yra geriausios sąlygos kurti gatvės meną. Stipriai pasikeitęs valdžios požiūris, šitoks menas skatinamas, miesto vadovai nori jį matyti – tas pokytis per kelerius metus įvyko mums ėmus rengti festivalį „Nykoka“, – tvirtino dailininkas.
Kitas svarbus dalykas – savivaldybėje per „Kauno akcentų“ programą sukurtas finansavimo variklis viešose vietose atsirandantiems darbams. Gatvės menininkų susivienijimas pasiūlė įtraukti ir šio tipo meną, o dabar gauti finansavimą gatvės meno kūriniui nėra sudėtinga – jeigu komisija projektą patvirtina, jis pilnai apmokamas.
„Nereikia organizuoti kažkokio festivalio, eiti į Lietuvos kultūros tarnybą ar dar kažkur (kad būtų pasirūpinta pragmatinėmis kūrinio atsiradimo aplinkybėmis – „Kas vyksta Kaune“). Galima priduoti tokį projektą per „Kauno akcentus“ ir gauti finansavimą. Kiekvienais metais dabar darbai dygsta kaip grybai, dar tikrai yra kur judėti ir tobulėti“, – sakė T. Šimkus.
Bene naujausias ir iki šiol didžiausias „Gyvos grafikos“ įgyvendintas projektas, beje – masyvus piešinys ant atgyjančio buvusio „Drobės“ fabriko. Didžiulis fasadas pernai perdažytas, o kovo ir balandžio sandūroje ant jo baigti pankiški juodai balti atvaizdai su laiko tėkmės bei technologinio progreso potekste.
