Į Venecijos kanalus sugrįžo gulbės ir delfinai. Užsikrėtimą koronavirusu galima nebrangiai nustatyti virgulių pagalba, o nuo jo pasveikti padeda vitaminas C ir česnakas, dezinfekuotis – degtinė bei kai kurie eteriniai aliejai. Tokios ir panašios melagienos – netikros naujienos ne tik stulbina jais patikėjusiųjų skaičiumi, bet ir kelia grėsmę žmonių sveikatai bei gyvybei.
Kaip netikros naujienos veikia žmonių sąmonę ir prisideda prie pasitikėjimo valstybės institucijomis griovimo bei ką reiktų daryti, kad sustabdytume melagingų naujienų plitimą, portalas „Kas vyksta Kaune“ (KVK) pasikalbėjo su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktoriumi Eugenijumi Lastausku, naujienų portalo „15min“ Aktualijų skyriaus redaktore, žurnaliste Liepa Želnienė bei komunikacijos agentūros „INK agency“ vadovu ir partneriu Kęstučiu Geču.
Kaip identifikuoti melagienas
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, socialiniuose tinkluose pamačius itin įdomias, intriguojančias, neįtikėtinas ar net šokiruojančias naujienas, pirma mintis turėtų būti ne jomis dalintis, o patikrinti jų patikimumą.
„Kuo naujiena labiau intriguojanti ir kuo daugiau emocijų sukelia, tuo didesnė tikimybė, kad ji nėra tikra, ir tuo atsargiau reikėtų ją vertinti“, – sako N. Mačiulis.
Tą patį pokalbio metu minėjo ir KVK pašnekovai. Pasak jų, pamačius netikėtą, įtraukiančią naujieną, būtina užduoti kelis svarbiausius klausimus: kas platina tokią informaciją, koks yra duomenų šaltinis, kokie yra naujieną platinančių asmenų motyvai?
„Jei intriguojanti naujiena publikuota tik nematytuose naujienų portalais apsimetančiuose puslapiuose, jos galite net neskaityti. Jei nenurodomas duomenų šaltinis – taip pat. Net jei pirminis duomenų šaltinis nurodomas, reikėtų jį patikrinti ar bent jau pažiūrėti, ar tokią pat statistiką pateikia bent keli patikimi šaltiniai“, – rekomenduoja ir N. Mačiulis.
Kelios minutės pasinaudojus „Google“ paieška gali išsklaidyti daugelį iliuzijų, apsaugoti jūsų asmeninius finansus ir sveikatą ar bent jau padėti išvengti apsijuokimo, skleidžiant nesąmones socialiniuose tinkluose.
„Abu informacijos priėmimo kraštutinumai – viskuo tikėti ir niekuo netikėti – yra pavojingi. Ignoruodami mokslininkų atradimus ir išradimus ir pasikliaudami įtikinėjimo meną įvaldžiusių netikrų pranašų, sukčių bei šarlatanų pasakomis rizikuojame pakenkti sau ar savo artimiesiems“, – įsitikinęs žinomas ekonomistas.
Kolegos įvardino tendencijas
Tiesioginio nuotolinio interviu metu „15min“ Aktualijų skyriaus redaktorė, žurnalistė Liepa Želnienė KVK skaitytojams ir žiūrovams sakė, kad sudėtingiausia situacija susidarė, kuomet Lietuvoje dar nebuvo fiksuota nei vieno koronaviruso susirgimo atvejo ir žurnalistai gavo labai daug nepatikimos informacijos, kad žinios apie susirgusius asmenis nuo visuomenės yra slepiamos.
Ji taip pat patvirtino, kad žmonės linkę tikėti įvairiomis sąmokslo teorijomis ir nepatikima informacija apie šios ligos gydymą bei sergamumą, todėl rekomendavo skaitytojams išlikti kritiškiems ir tikrinti visą gaunamą informacija bei nesidalinti, jei yra neaiškūs jos šaltiniai ir patikimumas.
Komunikacijos agentūros „INK agency“ vadovas ir partneris Kęstutis Gečas teigė, kad valstybės institucijos koronaviruso plitimo pradinėje stadijoje visgi pademonstravo netinkamą pasirengimą krizių komunikacijai, buvo nemažai atskirų pareigūnų „saviveiklos“, asmeninių politikų iniciatyvų, kurios apsunkino valstybės komunikacijos situaciją ir leido pradėti plisti įvairiems gandams bei netikroms naujienoms, apipinti situacijas paskalomis, nepatikrintais faktais.
K. Gečo teigimu, krizių atvejais labai svarbu, kad visi veikiantys asmenys žinotų, kas ir ką turi komunikuoti, pasistengtų susilaikyti nuo „nesuderintos“ komunikacijos, ypač asmeniniuose socialiniuose profiliuose.
Kariuomenė stebi informacinių karų aktyvėjimą
Nuotolinėje KVK laidoje dalyvavęs Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktorius Eugenijus Lastauskas teigė, kad karantino metu jų specialistai stebi itin didelį susidomėjimą visomis su COVID–19 pandemija susijusiomis temomis. Pasak jo, šis susidomėjimas iššaukia ir tam tikrus pavojus, nes suaktyvėjo jėgos, skleidžiančios tendencingą informaciją, nukreiptą prieš Lietuvos valstybę, jos sąjungininkus – NATO, taip pat ir Europos Sąjungą.
E. Lastauskas išskyrė dviejų tipų informaciją, kuri nevaržomai skleidžiama socialiniuose tinkluose kelia didžiausią pavojų – tai tendencinga veikla, kuria bandoma paskleisti melagingą informaciją ir taip daryti neigiamą poveikį žmonių elgsenai, pavyzdžiui, nesilaikyti įvestų karantino reikalavimų. Kito pobūdžio informacija – tokios žinutės, kurios dar galėtų būti vadinamos „pletkais“ bei įvairios sąmokslo teorijos, kuriomis bandoma paaiškinti žmonėms rūpimas temas: kaip atsirado virusas, kodėl ir kaip jis plinta, kaip nuo jo saugotis.
„Paprastai moksliniais faktais paremtą informaciją žmonės sunkiai supranta, į ją reikia gilintis, o sąmokslus specialiai kuriantys įvairūs „žinovai“ tą daro prieinamiau, žmonėms labiau suprantama kalba, todėl ji labiau įtraukia, domina, kaitina emocijas ir verčia dalintis. Dėl to turime labai didelį išplitimą būtent faktais neįrodytų įvairiausių naratyvų, tokių, kaip virusas sukurtas dirbtiniu būdu Kinijoje ir panašių“, – sakė E. Lastauskas.
Balandžio 1-osios išvakarėse ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis visiems interneto ir socialinių tinklų vartotojams linkėjo į bet kokią informaciją kasdien žiūrėti lyg į balandžio 1-osios pokštą bei visada išlaikyti kritišką požiūrį ir šaltą protą. Pasak jo, „kai mus kasdien, kas valandą, kas minutę bombarduoja milžiniškas informacijos srautas, mums būtinas sveikas skepticizmas ir kritinis mąstymas, padedantis atsijoti melagienas nuo vertingos informacijos“.
Publikacija priklauso portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklui: „Šiuolaikinės žiniasklaidos vaidmuo visuomenės atsparumo dezinformacijai didinimui“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
