Ilgus metus itin opia buvusi transporto spūsčių problema kelyje Vilnius – Klaipėda ties Kaunu įvedus karantiną regis išsisprendė savaime. Sulėtėjus gyvenimo tempui bei ekonomikai pagrindinės šalies transporto arterijos apkrovimas sumažėjo kelis kartus. Tačiau visam laikui spūsčių problemą gali išspręsti tik dar vienas, trečiasis tiltas per Nerį, kurio statybos prasidėjo prieš COVID-19 protrūkį. Kol kas darbai vyksta, tačiau neatmetama, jog 32 mln. eurų vertės projektas gali įstrigti.
Vykstant ištuštėjusiu keliu Vilnius – Klaipėda, Kauno pakraštyje, prie Kleboniškio tiltu neoficialiai vadinamų A. Meškinio tiltų per Nerį toliau vyksta darbai.
[galerija kiek=”12″]
Čia bendrovė „Kauno tiltai“ stato dar vieną, trečiąjį tiltą, turėsiantį išspręsti daugeliui vairuotojų puikiai žinomas transporto spūsčių problemas. Būtent ši vieta, kur statomas naujas tiltas, yra labiausiai apkrautas kelio ruožas. Kelių direkcijos skaičiavimais, nuo Biruliškių sankryžos iki „Via Baltica“ magistralės per parą vidutiniškai važiuoja iki 68 tūkst. automobilių.
Darbus atlieka 32,34 mln. eurų vertės konkursą laimėjusi kelių ir tiltų statybos bendrovė „Kauno tiltai“. Tačiau ar plečiantis koronaviruso epidemijai visi šie darbai nesustos, o pats projektą neįstrigs neribotam laikui?
„Kol kas darbai vykta, kaip ir buvo suplanuota. Žmonės dirba ir stengiasi, nors situacija labai sunkiai prognozuojama“, – portalui „Delfi“ pripažino bendrovės „Kauno tiltai“ atstovė Giedrė Samulionytė – Lekavičienė.
Ji minėjo – kol kas su didesniais trukdžiais dar nesusidurta, žaliavų tiekimas vyksta. Tačiau kiek laiko tai truks, niekas nedrįsta prognozuoti.
Priežasčių, dėl kurių galėtų sustoti naujojo tilto statybos gali būti pačių įvairiausių – sutrikti žaliavų tiekimas, neatvykti subrangovai, ar dar labiau plintant virusus tiesiog nebeliks kam dirbti…
„Dirbame kiek galime, tačiau nepamirštame, jog gali nutikti visko. Labai stengiamės išlaikyti savo žmones, nesiunčiame jų į prastovas. Turime ne vieną objektą, nemažų įsipareigojimų užsakovams, todėl stengiamės vykdyti sutartis, kuriose numatyti ir delspinigiai, ir baudos“, – sakė „Kauno tiltų“ atstovė.
Šiuo metu savotišku privalumu galima laikyti nebent tai, kad tiltą statantys darbininkai dirba gryname ore, o darbo metu glaudžiai vienas su kitu nekontaktuoja.
„Dar labiau sugriežtinome higienos normas. Mūsų darbininkus raginame pasirinkti kas ketvirtą spintelę buitinėse patalpose, kad būtų išlaikomas kuo didesnis atstumas“, – sakė G. Samulionytė – Lekavičienė.
„Kauno tiltai“ yra laimėję nemažai viešųjų pirkimų konkursų, darbus reikės atlikti, tad dabartinė situacija bendrovei tapo rimtu galvos skausmu.
„Planuojame pradėti darbus dviejuose objektuose Vilniaus regione – prie Grikiškių ir oro uoste. Todėl jau dabar mes darbams ieškome net ir jokios patirties neturinčių žmonių. Tikimės, kad žmonės susidomės, nes situacija darbo rinkoje vertinama labai prieštaringai. Laikinam darbui priėmę žmones galime garantuoti, kad bent tuo laikotarpiu jie gaus stabilias pajamas“, – sakė G. Samulionytė – Lekavičienė.
Sodros duomenimis, šiuo metu bendrovėje „Kauno tiltai“ dirba 808 žmonės, atlyginimų vidurkis siekia 1 tūkst. 384 eurus, o mediana – 1 tūkst. 164 eurus.
