Sutrikusi anoniminė Kauno klinikinės ligoninės darbuotojų grupė šaukiasi pagalbos – jiems yra nesuprantama atlyginimų sudarymo tvarka įstaigoje. Lietuvos medikų sąjūdžio atstovė Jurgita Sejonienė kviečia dėl darbo santykių nepatenkintus medikus nepamiršti tradicinio darbo ginčų sprendimo kelio, kuris tam tikrais atvejais net efektyvesnis, nei šauktis ministro – remti prie sienos, kad savo darbą dirbtų įstaigoje veikiančios profsąjungos, ir, jei nepavyksta problemos spręsti vietoje, kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
„Delfi“ sulaukė anoniminio Kauno klinikinės ligoninės darbuotojų laiško, dėl įstaigos administracijos veiksmų darbuotojų atžvilgiu.
„Esame nepatenkinti darbo apmokėjimo tvarka, kuri nėra aiški, ir neatitinka darbo kodekso. Ligoninės vadovybė paskyrė minimalų atlyginimą už kvalifikuotą darbą, nors tą draudžia įstatymas.
Mes neturime informacijos apie darbo apmokėjimo tvarką, nėra viešai paskelbtos informacijos apie mums taikomus koeficientus pagal pareigų grupes, darbo sutartyse šios informacijos taip pat nėra. Apie kolektyvinės sutarties egzistavimą nieko nėra žinoma“, – rašoma laiške.
Darbuotojai rašė, kad praėjusiais metais rudenį sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo skirtas papildomas finansavimas medicinos darbuotojams. Tačiau, pasak jų, įstaiga nedidino pagrindinio atlyginimo, o tik padalino per priedus, ir neaišku ar tai buvo atlikta tinkamai.
„Be to, iš karto po Naujų metų šie priedai buvo sumažinti arba iš viso panaikinti. Apie darbo apmokėjimo pokyčius darbuotojai nebuvo informuoti. Į darbuotojų pretenzijas administracija reaguoja negatyviai, ir grasina perkelti į nepalankias darbo sąlygas, jeigu skųsimės įvairioms institucijoms. Viską mėginama nuslėpti, darbuotojų taryba negina mūsų interesų, nes sudaryta iš administracijai palankių asmenų. Tarybos rinkimai vyko nesilaikant tinkamo anonimiškumo ir ne visi kandidatai buvo įtraukti į sąrašą, kurie teikė paraiškas“, – rašė darbuotojai.
Jie teigė kreipęsi dėl susidariusios situacijos ir į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) anoniminę liniją, tačiau norėtų, kad ji būtų paviešinta.
„Darbuotojai bijo atvirai kreiptis į institucijas, kol nebus tinkamai ginamos jų teisės. Tikimės, kad žurnalistams pasidomėjus ir paviešinus informaciją, aukštesnės valdžios institucijos sukontroliuos šiuos pažeidimus“, – rašė darbuotojai.
Priminė tradicinį kelią spręsti problemas
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) vadovo pavaduotoja Jurgita Sejonienė teigė, kad LMS nėra gavęs informacijos apie situaciją Kauno klinikinėje ligoninėje, tačiau reaguodama ji išskyrė tris svarbius dalykus.
Pirmasis – profsąjungų vaidmuo, sprendžiant su darbo santykiais susijusius ginčus įstaigoje.
„Mes visada sakome, kad mūsų problema yra, kad mes neturime įgalių profsąjungų, (…) bet jas reikia įgalinti. Joms reikia duoti užduotis, ir jas priversti dirbti. Nes kitaip tai bus tik formalūs juridiniai vienetai, kurie susirenka mokesčius, ir kurie nieko nedaro“, – sakė J. Sejonienė.
Aprašytoje situacijoje, pasak LMS atstovės, darbuotojai būtent ir turėtų ne patys būriu eiti į Darbo tarybą, bet kreiptis į profsąjungas, ir jų įgalioti žmonės turėtų juos atstovauti.
Antra svarbi LMS atstovės žinia darbuotojams – kad, jeigu nepavyksta ginčo spręsti įstaigoje, tada galima kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
„Darbo tarybos tikrai dažnai įstaigose būna lojalios administracijai. Bet, kiek girdėjau, Darbo ginčų komisijoje dirba nepriklausomos advokatų kontoros, ir ten absoliuti dauguma skundų būna patenkinami darbuotojų naudai“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Ministerijos galimybės – ne absoliučios
Pasak jos, toks kelias darbo ginčų atveju gali būti net efektyvesnis nei anonimiškai šauktis ministro.
„Man atrodo, kad mes dažnai bijome kreiptis, a priori egzistuoja toks vertinimas, kad bus kažkoks neigiamas nusistatymas, kažkokie susidorojimai. Anoniminė grupė yra gerai, bet vis tiek reikia daryti taip, kaip įstatyme yra parašyta“, – sakė J. Sejonienė.
Anoniminė SAM linija, pasak LMS atstovės, skirta ne visai tokio tipo problemoms spręsti.
„Viskas gerai su anonimine linija, bet problema yra ta, kad dabar žmonės per daug ministerijos galimybėmis pasitiki. Čia yra jau kalbame ne apie psichologinę atmosferą, bet konkrečiai apie darbo santykius.
(…) Kalbant apie ministeriją, šita ligoninė yra prijungta prie Kauno klinikų, tai oficialiai ten yra ministerijos jurisdikcija, bet ką ministras gali? Darbo užmokestį, nepaisant to, kad yra galiojanti šakos sutartis, kuria reikia remtis, vis tiek realiai nustato steigėjų taryba, ir pačios ministerijos ten yra labai ribotos galimybės“, – sakė J. Sejonienė.
Iš tikrųjų atlyginimų sudarymo tvarka aiški ne visur
Trečias svarbus aspektas, kurį išskyrė LMS atstovė, yra tas, kad iš tikrųjų ne visose ligoninėse darbuotojams yra aiškiai pateikiama informacija, iš kokių dalių susideda jų atlyginimas.
„Pavyzdžiui, Santaros klinikose mes turime atlyginimų lapelius, kur absoliučiai visiškam profanui, mokesčiuose nieko nesuprantančiam, yra aiškiai parašyta. Kiekvieną mėnesį tu supranti, už ką ir kiek gauni. Kauno klinikose tokios aiškios tvarkos nėra, ne visi darbuotojai supranta, kaip jis sudaromas. Galbūt taip yra ir Kauno klinikinėje ligoninėje“, – sakė J. Sejonienė.
LMS atstovė atsargiai vertino tokius teiginius, kaip „ligoninės vadovybė paskyrė minimalų atlyginimą už kvalifikuotą darbą“.
„Reikia žiūrėti, koks ten – tas kvalifikuotas darbas, negali remtis tokiu parašymu. Žmonės dažnai nesupranta, kas yra parašyta atlyginimų lapelyje. Reikia žiūrėti, koks yra darbo krūvis, kas yra parašyta darbo sutartyje. Galbūt slaugytoja, jeigu ji dirba nepilnu etatu, uždirba minimalų atlyginimą“, – sakė J. Sejonienė.
Ligoninė: kaltinimai – šmeižikiški
Kauno klinikinės ligoninės atstovas spaudai Saulius Tvirbutas „Delfi“ atsiųstame atsakyme tvirtino, kad ligoninė dirba skaidriai, laikydamasi įstatymų ir gerbdama visus savo darbuotojus, kurių pas juos yra 1,7 tūkstančio.
„Visa detali informacija apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei išskaičiuojamus gyventojų pajamų mokesčius, darbuotojų socialinio draudimo mokesčius, kitas išskaičiuojamas sumas, dirbto darbo laiko trukmę, dirbtų viršvalandžių trukmę ligoninės darbuotojams yra pateikiama atsiskaitymo lapeliuose elektroniniu būdu arba asmeniškai. Be to, buhalterijos darbuotojai visada pasirengę asmeniškai paaiškinti visus darbo užmokesčio niuansus“, – rašė S. Tvirbutas.
Ligoninės atstovas apgailestavo dėl skleidžiamos informacijos.
„Anonimiškai skleidžiama niekuo nepagrįsta ir žeminanti ligoninės Darbo tarybos narių ir apskritai visų sąžiningai dirbančių įstaigos darbuotojų orumą informacija. Ligoninės Darbo taryba yra išrinkta teisėtai, skaidriai ir laikantis įstatymų“, – raštu teigė S. Tvirbutas.
Pasak jo, darbuotojai, kuriems kyla kokių nors klausimų, be jokių kliūčių ateina su savo lūkesčiais, pastabomis, poreikiais pas vadovus, kitus administracijos atstovus, yra išklausomi, kartu ieškoma kompromisų.
„Įstaigoje aktyviai veikia profesinė sąjunga, su kuria administracija palaiko konstruktyvų dialogą. Todėl stebina neatsakingi ir šmeižikiški laiško autorių teiginiai, kad administracija kam nors grasina.
Suprantamas žmonių lūkestis gauti didesnius atlyginimus, nes visų medicinos sistemos darbuotojų darbas yra nelengvas ir kilnus. Vis dėlto norime akcentuoti, kad Kauno klinikinėje ligoninėje visi kvalifikuoti įstaigos darbuotojai gauna didesnį atlygį nei nustatytas minimalus atlyginimas, nuolat peržiūrimos mažiausiai uždirbančių darbuotojų grandžių algos“, – tikino S. Tvirbutas.
Jis priminė, kad SAM kartu su Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesine sąjunga ir Lietuvos slaugos specialistų organizacija, taip pat Lietuvos gydytojų sąjunga ir Lietuvos farmacijos darbuotojų profesine sąjunga yra pasirašiusi pasirašę šakinę kolektyvinę sutartį.
„Pagal ją siekiama gerinti sveikatos priežiūros specialistų ekonomines ir socialines sąlygas, užtikrinti darbo apmokėjimo kėlimą, įstaigose veikiančių darbo apmokėjimo sistemų skaidrumą ir lygiateisiškumą bei didesnes garantijas nei numato šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas. Nuosekliai laikomės šios šakinės sutarties sąlygų.
Mes nuolat atsiskaitome įstaigos dalininkams – Sveikatos apsaugos ministerijai bei Lietuvos sveiktos mokslų universitetui, jiems žinoma visą mūsų veikla. Taip pat visiškai nesibaiminame valstybinių institucijų patikrinimų, nes jie tik padėtų išsklaidyti nepagrįstus anonimiškų skundų kaltinimus“, – rašė S. Tvirbutas.
SAM: vis daugiau medikų prabyla apie problemas
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos atstovė spaudai Lina Bušinskaitė atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu vis daugiau medikų garsiai prabyla apie problemas gydymo įstaigose, su kuriomis susiduriama ne vienerius metus ar net dešimtmečius.
„Palaikome ir skatiname šių problemų kėlimą, nes garsiai įvardinti, netylėti ir nesitaikstyti – tai pirmas žingsnis, kad situacija imtų keistis. SAM problemas mato, girdi medikų bendruomenę, įsiklauso ir inicijuoja priemones, kaip būtų galima spręsti problemas, apie kurias medikų bendruomenė pagaliau, po daugybės metų, išdrįso viešai prabilti. Šis atvejis – ne išimtis“, – teigė L. Bušinskaitė.
Pasak ministro atstovės, SAM problemos dėl situacijos Kauno klinikinėje ligoninėje yra žinomos.
„Tenka pripažinti, kad jos įsisenėjusios, ankstesnis ilgametis įstaigos vadovas ne itin rūpinosi ligoninės gerove, galimai netikslingai planavo lėšas.
Deja, apie tai kalba faktai – pavyzdžiui, atlikti auditai parodė, kad prie senojo vadovo ligoninė net žiemą pjovė žolę. Tokios situacijos tikrai neturėtų būti. Juk kalbame apie Kauno miestui ir visam regionui svarbią gydymo įstaigą“, – teigė L. Bušinskaitė.
Įstaiga turi naują vadovą
Ministro atstovė, atkreipė dėmesį, kad ligoninė nuo praėjusių metų gegužės turi naują vadovą.
„Tad, be abejonės, su naujojo vadovo atėjimu prasidėjo ir pokyčiai. Tačiau, kaip tikriausiai visi puikiai suprantame, viskam reikia laiko ir pakeisti negeroves, šaknis įleidusias blogas tradicijas neužtenka pusmečio ar metų.
Juk kalbame apie didelį kolektyvą, gelbstintį žmonių gyvybes, apie sudėtingus ir svarbius procesus, kuriuos reikia tobulinti tam, kad ligoninė galėtų koja kojon judėti su naujausiomis tendencijomis ne tik gydant pacientus, bet ir diegiant naujausius vadybinius modelius, t. y., keistųsi iš vidaus“, – teigė L. Bušinskaitė.
Ministro atstovė teigė, kad jie mato vykstančius pokyčius ir vertina administracijos dedamas pastangas ir jų pasiryžimą judėti į priekį.
„Tuo tikslu Ministrų kabinetas jau yra priėmęs sprendimą ir pritarė planams sujungti dvi stambias – Kauno klinikinę ir Respublikinę Kauno – ligonines. Šie pokyčiai leis užtikrinti ir efektyvesnį pacientų srautų paskirstymą, norint patekti pas konkrečius gydytojus specialistus, kad žmonėms nereikėtų ilgai laukti eilėse.
Be to, prognozuoja, kad ilgainiui tai leis taupyti administracines išlaidas, o sutaupytas lėšas nukreipti pacientų gydymo kokybei gerinti, darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Kitaip tariant, Kaunas gali tapti pirmuoju ir vieninteliu dideliu miestu, kuriame sistemiškai peržiūrėta ir sutvarkyta ne tik pirminė, bet ir stacionarinė sveikatos priežiūra“, – teigė L. Bušinskaitė.
Pasak ministro atstovės, tikimasi, kad toks žingsnis, t. y. tinklinimas, taptų rimtu pagrindu ateityje planuoti ir tikėtis Europos Sąjungos (ES) investicijų, pagrindinį dėmesį sutelkiant į sveikatos paslaugų kokybę, saugumą ir efektyvumą, sveikatos specialistų kompetencijų stiprinimą.
„Toks modelis turi potencialo ateityje tapti sėkmės istorija ir pavyzdžiu kitiems miestams, pavyzdžiui, Klaipėdai ir Vilniui, kur sveikatos priežiūra išlieka fragmentuota ir išbarstyta tarp skirtingų steigėjų“, – teigė L. Bušinskaitė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
