Artimiausiais mėnesiais pilnu pajėgumu pradėsimos eksploatuoti Kauno kogeneracinės jėgainės atstovai ketvirtadienio popietę aktyviems Ramučių bendruomenės nariams ir valdininkams pristatė sudėtingus dūmų valymo įrenginius. Prancūzų įmonės sumontuota pusiau sauso tipo filtravimo sistema turės užtikrinti, kad deginant šiukšles į aplinką nepatektų itin pavojingi dioksinai, furanai bei kitos kenksmingos medžiagos.
Nedidelę ekskursantų grupelę be energetikoje pasikausčiusių Ramučių bendruomenės atstovų sudarė ir Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis su mero patarėju komunikacijai Edmundu Mališausku, Seimo narys Naglis Puteikis su patarėja Rūta Janutiene. Jėgainę svečiams aprodė valymo įrenginių tiekėjo „Lab“ atstovas Leon Wolf, Kauno kogeneracinės jėgainės technikos direktorius Klaudijus Žilinskas.
Kelių pakopų dūmų valymas
Jėgainėje įrengta pusiau sauso tipo valymo sistema. Kaip pasakojo K. Žilinskas, iš katilo specialią didelę turbulenciją sukuriančią valymo kilpą pasiekę dūmai bus apdorojami aktyvuota anglimi ir gesintomis kalkėmis. Čia prasideda pirminės SO2, HCl, HF, sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų absorbcijos bei adsorbcijos reakcijos.
Tuomet su minėtomis medžiagomis degimo produktai keliauja į rankovinį filtrą, sudarytą iš 1512 vnt. atskirų segmentų. Šiame sulaikomi pavojingi pelenai, reagentų liekanos, neutralizuojamos likusios rūgštinės dujos, dioksinai ir furanai.
„Tada jau švarus dūmas per dūmsiurbį keliauja į kondensatorių, iš kur dar paimama šiluma (15-20 MW) ir naudojami purkštukai papildomam valymui. Galiausiai, dūmai pro kanalą juda į kaminą ir yra išmetami“, – aiškino jėgainės technikos direktorius.
Visi pelenai surenkami valymo įrenginių apačioje esančiuose keturiuose kūgiuose: dalis keliauja tiesiai į 300 m3 talpos silosą išvežimui, dalis recirkuliuoja ir paduodami atgal į filtrą. Anot K. Žilinsko, palaikoma reaktyvi terpė, kad būtų absorbuoti rūgštūs junginiai, dioksinai, furanai ir visa kita.
Pelenų susidaro 3 proc. nuo visų sudegintų atliekų, tad jei jėgainė turi leidimą deginti 200 tūkst. t per metus, pelenų bus utilizuota apie 6 tūkst. t.
Pavojingos atliekos – statybinė medžiaga Norvegijai
Pelenų silose surenkami patys pavojingiausi degimo produktai lakių kenksmingas medžiagas absorbavusių dulkių pavidalu bus vežami į Klaipėdą ir jūros keliu plukdomi į Norvegiją. Ten, pasakojo jėgainės atstovai, yra sena kalkakmenio kasykla, kuri surišus tuos pelenus užpilama – atstatinėjamas salos landšaftas.
Tuo metu šlakas po degimo surenkamas pačiame katile, per specialias judančias grindis. Sudegusios atliekos krenta į apsemtą konvejerį, kur yra atvėsinamos ir jas užgesinus iki išvežimo laikomos šlako sandėlyje.
Ramučių atstovai, beje, siūlė jėgainės operatoriams eksperimentą – trijų dienų periodu pasižiūrėti, ar išmetamų medžiagų rodikliai reikšmingai gerėja padidinus įpurškiamos aktyvuotos anglies kiekį. K. Žilinskas iš esmės sutiko, kad siekiant optimizuoti degimo produktų valymą, tokį tyrimą būtų galima atlikti.
Visus dūmų valymo įrenginius tiekia prancūzų bendrovė „Lab“, besispecializuojanti energetikos, atliekų deginimo ir pramonės emisijų mažinimo įrenginių statyboje. Kondensatorių gamino įmonė „Traidenis“, įrangos montavimo darbus su „Lab“ priežiūra atliko bendrovės „Iremas“ ir „Remanas“. Klaipėdos jėgainėje įrengta labai panaši filtravimo sistema.
Kauno kogeneracinės jėgainės emisijas apskritai sudarys dioksinai ir furanai, anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros dioksidas, amoniakas, bendroji organinė anglis ir kietosios dalelės. Dioksinai – grupė organinių junginių, pasižyminčių itin dideliu nuodingumu, kancerogeniškumu ir mutageniškumu.
Paleisti visu pajėgumu tikisi per pusmetį
Kaip skelbiama jėgainės portale, sureguliavus technologinius procesus ir įsitikinus, kad visi įrenginiai veikia taip, kaip numatyta projekte, į jėgainę bus atvežtos pirmosios atliekos. Tai turėtų įvykti sausio pabaigoje, o visiškai užbaigti ir pilnu pajėgumu eksploatuoti jėgainę planuojama per pirmąjį šių metų pusmetį.
Kauno kogeneracinėje jėgainėje bus naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos komunalinės atliekos iš Kauno, Alytaus, Marijampolės, Panevėžio bei Tauragės regionų, taip pat nepavojingos pramoninės atliekos, pvz. baldų, tekstilės ar statybų pramonės atliekos ir dumblas iš vandens valymo įrenginių.
2019-ųjų spalio pabaigoje Kauno kogeneracinės jėgainės vadovas Ramūnas Paškauskas „Kas vyksta Kaune“ pasakojo, kad pačioje jėgainėje dirbs iki 40 žmonių, o pagal analogiškos gamyklos Klaipėdoje darbo patirtį, tikimasi, kad bendrovė regione papildomai sukurs 200-250 darbo vietų.
Projektas Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje pradėtas įgyvendinti 2016 m. Jėgainės projektą kartu įgyvendina bendra „Ignitis grupės“ ir „Fortum“ įmonė – UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“. Bendra projekto vertė siekia iki 160 mln. eurų.
Kauno kogeneracinės jėgainės elektrinė galia sieks apie 24 MW, o šilumos gamybos galia – apie 70 MW. Tokie pajėgumai kasmet leis sudeginti apie 200 tūkst. tonų regione susidarančių atliekų, likusių po rūšiavimo, ir pagaminti apie 500 GWh šilumos bei apie 170 GWh elektros energijos.
Sulaukė vietos bendruomenių pasipriešinimo
Jėgainė iškilo šalia magistralės Vilnius-Kaunas, trikampyje, kurį sudaro A1 kelias ir Veterinarų gatvė – joje KKJ bus pažymėta 19-tu numeriu. Artimiausi gyventojai gyvena Kaune, Partizanų gatvėje – mažiausias atstumas iki pirmųjų apgyvendintų pastatų siekia apie 400 metrų, maždaug puskilometris skiria bebaigiamą jėgainę ir Biruliškių gyventojus.
Žmonės užpernai vasarą vykusiame pristatyme sakė, jog sprendžiant dėl KKJ atsiradimo Kauno LEZ teritorijoje, miesto ir rajono bendruomenių nuomonės esą nebuvo atsiklausta, gyventojai baiminosi dėl jėgainės apylinkėse padidėsiančios oro taršos. Užterštumo klausimą jėgainės atstovai tikino spręsiantys Prancūzijos bendrovės LAB dūmų valymo įrenginiais, kurie turi užtikrinti, kad į aplinką nepatektų kenksmingos medžiagos.
Už KKJ statybas atsakingi „Lietuvos energijos“ ir „Fortum Heat Lietuva“ atstovai tąkart teigė su bendruomene norintys komunikuoti toliau, buvo pasiryžę atsakyti į visus jiems rūpimus klausimus.
