Kauno klinikos Naujuosius metus pasitiko atlikusios rekordinį kiekį sudėtingų operacijų

M. Žičiaus nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Kauno klinikos į 2020-uosius įžengė perkopusios 500 inkstų persodinimo operacijų, o metams besibaigiant ligoninėje vos per 3 paras buvo atliktos septynios organų transplantacijos.

Išskirtine tapo ir Naujųjų metu naktis: Kauno klinikų medikai sraigtasparniu iš Latvijos atskraidino inkstus dviem laukiantiems pacientams ir suteikė viltį naujam gyvenimui, rašoma pranešime spaudai.

„Gruodžio 31-osios rytą sulaukus skambučio, kad Latvijoje yra donoro inkstai, Urologijos klinikos komanda jau po kelių valandų skrido į Liepoją. Atlikę eksplantaciją – organų paėmimo iš donoro operaciją – Naujuosius metus sutikome Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnyje virš Telšių. Tai tikrai vieni įsimintiniausių Naujųjų metų“, – įspūdžiais dalijasi Urologijos klinikos gydytojas urologas Povilas Aniulis.

Ir tai – ne vienintelė įdomi istorija apie transplantologijos srityje dirbančių specialistų kasdienybę. Apie tai, kuo gyvena organų transplantacijų komanda ir kokia yra jų darbo specifika kalbamės su Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadove prof. Inga Bumblyte, transplantacijų koordinatoriumi Andrėjumi Bura ir Inkstų transplantacijos sektoriaus vadove doc. Rūta Vaičiūniene.

– Besibaigiant metams Kauno klinikose atlikta 500-oji inksto transplantacija. Kuo šis skaičius ypatingas?

Prof. I. Bumblytė: – Kiekviena atlikta organų transplantacija stiprina mus, suteikdama dar daugiau patirties ir ugdydama visą būrį specialistų. 500 transplantacijų – didelis skaičius, rodantis, kad mūsų transplantacijų centre dirba patyrę profesionalai. Sakoma, kad jeigu per metus atliekama apie 30 inkstų transplantacijų, toks centras jau turi sukaupęs reikiamą patirtį.

Kauno klinikose šiais metais atlikta virš 40 inkstų transplantacijų. Lyginant su Europa ar Amerika, kur donoro organų žmonės laukia ne mažiau kaip trejus metus, Lietuvoje tai vyksta greičiau. Paprastai recipientai tinkamo organo laukia metus, kartais – šiek tiek ilgiau. Ypač džiugina pacientų išgyvenamumo po transplantacijų rodikliai. Nenusileidžiame nei Europai, nei Amerikai.

Gydytojai / M. Žičiaus nuotr.

Doc. R. Vaičiūnienė: – Kalbant apie paskutinius dešimt metų, rezultatai tik gerėja. Tam įtakos turi ne tik laukimo trukmė ir išgyvenamumas, bet ir dar vienas svarbus mūsų išskirtinumas – esame nedidelė šalis. Tiek kraujo, tiek organų atvežimas vyksta greičiau, nes transportavimo laikas sutrumpėja. Neseniai Kauno klinikų gydytojai vos per tris paras atliko septynias organų transplantacijas.

– Kiek specialistų dirba, užtikrinant tokių išskirtinių operacijų sklandumą?

A. Bura: – Kiekvieną, net ir menkiausią veiksmą, turime suderinti ne tik tarp Kauno klinikų transplantologijoje dirbančių gydytojų, bet ir su Nacionaliniu transplantacijų biuru. Surinkus visą informaciją apie donorą ir organo laukiančiuosius – recipientus –, atlikus visą eilę tyrimų, priimami sprendimai, kuriam recipientui iš Nacionalinio transplantacijos biuro sudaryto sąrašo organas yra tinkamiausias.

2019-aisiais įsiminė vienas iš sudėtingesnių darbų, kai tris paras įtemptai dirbo keturi transplantacijų koordinatoriai ir kiti įvairių specialybių Kauno klinikų specialistai. Tam, kad per 3 paras būtų paruošti donorai, potencialūs recipientai ir sklandžiai vyktų transplantacijų procesai, dirbo 90 aukščiausio lygio Kauno klinikų specialistų – nuo koordinatorių ir gydytojų iki pagalbinių darbuotojų bei slaugytojų.

Patirtis, atsidavimas ir žmogiškas noras padėti kitiems lėmė, jog atlikome šešias inksto ir vieną kepenų transplantacijas. Tai yra aukščiausio lygio profesionalumo pavyzdys.

– O kaip atrodo transplantacijų koordinatoriaus darbas? Ar tiesa, kad su darbiniu telefonu niekada nesiskiriate?

A. Bura: – Telefoną reikia turėti nuolatos. Kadangi Kauno klinikose esame keturi transplantacijų koordinatoriai, budėjimo metu jį perleidžiame vienas kitam. Šiame darbe žodžių „pamiršau pakrauti telefoną“ ar „palikau jį namie“ nebūna – jis kartu su mumis 24 valandas per parą.

Andrėjus Bura / M. Žičiaus nuotr.

– Kaip jaučiatės, kai išgirstate jį suskambant?

A. Bura: – Supranti, kad naktis bus be miego – vietoj to laukia daug koordinavimo veiksmų ir sunkių pokalbių. Tačiau ateina ir kiti jausmai, nes žinai, kad netrukus galėsi kažkam pagerinti gyvenimo kokybę, o gal net išgelbėti gyvybę. Tai neapsakomas jausmas, kuris atperka nuovargį ir sunkų darbą. Jaučiuosi dirbantis garbingą darbą. Kai nusprendžiau tapti gydytoju, mano tikslas buvo gelbėti žmonių gyvybes.

Šį tikslą pasiekiau. Pagalvokite apie žmogaus, kuris laukia inksto transplantacijos, gyvenimą. Jam dializės atliekamos tris kartus per savaitę po 4 valandas. Vadinasi 12 valandų iš žmogaus yra tiesiog atimamos. Atlikus inksto transplantaciją, žmogaus gyvenimo kokybė pagerėja akivaizdžiai ir tas 12 valandų jis gali vėl dirbti, keliauti ir gyventi įprastą gyvenimą. Toks darbas sukelia daug teigiamų emocijų.

Kauno klinikose inkstų transplantacijos atliekamos jau dvidešimt metų, todėl centre dirba kompetentingi ir patyrę specialistai.

34 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Gidė R. Mikalavičienė: šioje Kauno bažnyčioje sustoja laikas

Raudondvaryje pareigūnams patikrinus automobilį – netikėtas radinys keleivės rankose

Kaune žuvo elektros instaliavimo darbus vykdęs darbuotojas

Nuo koronaviruso mirė dar 5 žmonės – dalies užsikrėtimo aplinkybės liko neišaiškintos

415 naujų koronaviruso atvejų – Kaune virusas plinta sporto centruose, gydymo įstaigose

Artėja laikas keisti padangas: šiais metais geriau nelaukti paskutinės dienos

Rinkimų savaitė nepraėjo be intrigų – policija pradėjo du ikiteisminius tyrimus

Susirgus Seimo nariui pradedamas epidemiologinis tyrimas: pranešė, kas turės izoliuotis

Praneša skaitytojai: Aleksoto-Vilijampolės rinkėjai turėjo prašyti praeivių pagalbos

Prasidėjo antrasis Seimo rinkimų turas – gyventojai išrinks dar 68 atstovus