Planuojami pokyčiai Kauno mieste teikiant stacionarines paslaugas leis užtikrinti, kad šio miesto, rajono bei čia atvykstantys pacientai gydymo paslaugas galėtų gauti dar operatyviau, gerėtų jų prieinamumas. Tuo tikslu artimiausiu metu planuojama sujungti Kauno klinikinę ligoninę ir Respublikinę Kauno ligoninę.
Šie pokyčiai leis užtikrinti ir efektyvesnį pacientų srautų paskirstymą, norint patekti pas konkrečius gydytojus specialistus, kad žmonėms nereikėtų ilgai laukti eilėse. Be to, prognozuoja, kad ilgainiui tai leis taupyti administracines išlaidas, o sutaupytas lėšas nukreipti pacientų gydymo kokybei gerinti, darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, Kaunas gali tapti pirmuoju ir vieninteliu dideliu miestu, kuriame sistemiškai peržiūrėta ir sutvarkyta ne tik pirminė, bet ir stacionarinė sveikatos priežiūra, rašoma pranešime spaudai.
„Jau daugelį metų aptarinėtas siūlymas sukurti stiprią gydymo įstaigą, kuri galėtų būti ne tik miesto, bet ir regiono sveikatos priežiūros lydere, tampa realybe. Ypač svarbu, kad galimybę būti vienu iš būsimų dalininkų mato ir universitetas. Neabejotinai, tai atvertų naujas galimybes stiprinant studijų kokybę, didinant patrauklumą jauniems medikams, diegiant inovacijas“, – sako ministras A. Veryga.
Jo nuomone, ateityje tokia įstaiga galėtų būti stipriu regioniniu sveikatos centru, prie kurio galėtų jungtis gretimų rajonų gydymo įstaigos. Kartu taip būtų stiprinamas bendradarbiavimas dėl pacientų, o ne konkurencija.
Be to, toks žingsnis, t.y. tinklinimas, taptų rimtu pagrindu ateityje planuoti ir tikėtis Europos Sąjungos (ES) investicijų, pagrindinį dėmesį sutelkiant į sveikatos paslaugų kokybę, saugumą ir efektyvumą, sveikatos specialistų kompetencijų stiprinimą. Toks modelis turi potencialo ateityje tapti sėkmės istorija ir pavyzdžiu kitiems miestams, pavyzdžiui, Klaipėdai ir Vilniui, kur sveikatos priežiūra išlieka fragmentuota ir išbarstyta tarp skirtingų steigėjų.
Kauno klinikinės ligoninės direktorius Albinas Naudžiūnas primena, kad panašus modelis jau ne pirmus metus sėkmingai veikia Kauno mieste. „Kauno miesto savivaldybės iniciatyva buvo sujungtos visos šio miesto gydymo įstaigos, teikiančios pirmines sveikatos priežiūros paslaugas. Kitaip tariant, jos buvo sujungtos į bendrą paslaugų teikėjų tinklą, kas šiandien leidžia kokybiškiau aptarnauti pacientus bei taupyti administravimui skirtas lėšas“, – sako A. Naudžiūnas.
Respublikinės Kauno ligoninės direktorė Diana Žaliaduonytė sako, kad dviejų panašias paslaugas teikiančių ligoninių sujungimas yra neabejotinas sveikatos sistemos pažangos žingsnis.
„Taip bus galima atsisakyti dubliuojančių ligoninių paslaugų, koncentruojant jas vienoje vietoje. Sujungimas padėtų išvengti konkuravimo dėl darbuotojų, didinti kompetencijas, paslaugų kokybę. Bendradarbiavimas su universitetu turės didelę vertę didinant medicinos pažangą, diegiant medicinos inovacijas bei ugdant jaunimą. Suvienyti dviejų ligoninių ištekliai ir pajėgos užtikrins, kad įstaiga taps patraukli ES investicijoms į infrastruktūrą, žmogiškąjį, medicininį, techninį potencialą, paslaugų kokybės gerinimą“, – teigia D. Žaliaduonytė.
Šių dviejų ligoninių reorganizacijai pritarė vieno iš Kauno klinikinės ligoninės dalininkų – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) – Taryba. Artimiausiu metu Sveikatos apsaugos ministerija inicijuos šio klausimo svarstymą Vyriausybėje, po to dalininkų susirinkimuose. Pasirengiant reorganizacijai bei jos procese aktyviai dalyvaus ir abiejų ligoninių atstovai.
Papildyta 14:31 val.
Į klausimą, kokia numatyta sujungimo data, A. Veryga teigė, kad „kalbama apie kitų metų rugsėjį, kada galėtų juridiškai būti baigtas procesas“, o sprendimai, susiję su dubliuojamų paslaugų peržiūrėjimu, truks ir kelerius metus.
Ligoninių vadovai tikisi, kad po jungimo galima tikėtis ir didesnių Europos Sąjungos investicijų.
„Matome daugiau galimybių negu neigiamų dalykų, abi ligoninės finansiškai stabilios, bet joms konsoliduojantis ir veikiant bendromis jėgomis tai būtų didesnė jėga ir galimybės“, – pažymėjo A. Naudžiūnas.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tikisi, kad pertvarkos paspartins Raudonojo kryžiaus ligoninės iškėlimą iš Kauno miesto centro į Josvainių gatvę. Anot mero, būtent šis klausimas svarbus miestui.
„Kęstučio ir Gedimino gatvių ribojamas kvartalas greta atnaujintos Laisvės alėjos išties turi ir gali tapti patrauklia miesto erdve, kuri pagyvintų visą šią Kauno centro dalį. Savivaldybei priklausantys pastatai, kur šiuo metu veikia ligoninė, užima bemaž pusę šio kvartalo. Kol kas ten esančios patalpos – pustuštės ir gerokai apleistos. Ligoninės pacientai tikrai nusipelno oresnių gydymo sąlygų“, – mero komentarą BNS perdavė jo patarėjas Tomas Jarusevičius.
Anot mero, iki šiol yra susitarimas, kad minėti pastatai bus atlaisvinti iki 2028 metų, o miestas investuos 4,5 mln. eurų į naujo pastato Kauno klinikinei ligoninei statybas Josvainių gatvėje, Šilainiuose.
Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga tvirtino, kad dviejų ligoninių jungimas planų iškelti Raudonojo Kryžiaus ligoninę iš miesto centro nekeičia.
„Miestas yra priėmęs sprendimą dėl pastato statybos, tie planai niekaip dėl to (jungimo – BNS) nesikeičia, miestas žino apie mūsų norus ir ketinimus“, – sakė A. Veryga.
