Pažaislio vienuolyno komplekse įsikūrusiuose svetingumo namuose „Monte Pacis“ vykusiame labdaros vakare surinktų lėšų pakaks, kad jau pavasarį vienuolyno bažnyčia taptų prieinama žmonėms su negalia. Vakaro iniciatorius, visuomeniškų moterų įsteigtas labdaros fondas „Esu šalia“ kelia sau tikslą nors ir nedideliais, bet gerais darbais prisidėti prie Lietuvos vienuolynų dvasinės veiklos tęstinumo.
[galerija kiek=”8″]
Šiemet fondo moterys prasmingam darbui pasirinko Pažaislio kamaldulių vienuolyną, kuriame gyvena, juo rūpinasi bei išlaiko Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacija. Pernai labdaringos fondo paramos sulaukė netoli Paparčių kaimo Kaišiadorių rajone veikiantis Aušrinės Marijos moterų vienuolynas, kuriame apsilankyti, melstis ir kurį laiką gyventi gali kiekvienas pasaulietis.
„Mano pažintis su Lietuvos vienuolynų veikla prasidėjo nuo susitikimo su Paparčių vienuolėmis, iš kurių esu gavusi labai daug dvasinės stiprybės. Dabar daug žmonių ieško ramybės, įvairių mokytojų, dvasingumo, tačiau retas susimąsto, kad vienuolynai gali būti tokio šaltinio vieta. Mūsų tikslas atgręžti žmones į buvusią tradiciją, žmogaus ir ramybės vietos ryšio atstatymą“, – sako fondo vadovė, Kaune gimusi interjero dizainerė Jurgita Paškevičiūtė.
Ypatinga barokine aura lankytojus įtraukianti Pažaislio šventovė Kauno pakraštyje iki šių dienų yra išlaikiusi ne tik vienuolynams būdingą tradiciją, bet ir nuo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikų čia susiformavusį santykį tarp išorinio – pasaulietinio ir vidinio – sakralaus pasaulio.
Kad ši vieta – ypatinga ir žmogų apdovanojanti sako ir svetingumo namų „Monte Pacis“ vadovė Indra Ramanauskienė. „Džiaugiuosi, kad žmonės atranda ryšį su Pažaislio vienuolynu, tikiu, kad kiekvienas gali pasisemti čia ramybės, stiprybės. Aš esu asmeninis pavyzdys, ką Pažaislis gali duoti žmogui“, – sako I. Ramanauskienė.
XVII a. atokiame miške netoli Kauno pastatyti įstabų barokinį vienuolyno kompleksą buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Žygimanto Paco sumanymas, jis šias beveik pusę amžiaus vykusias statybas ir fundavo. Nuo pat pradžių buvo sumanyta, kad atokios vienuolyno celės ir didžiulis vidinis sodas bus skirtas vienuolių poreikiams, bažnyčia – bendrai maldai, o svečių namai – ramybės ir ryšio su Dievu ieškančiam pasaulio žmogui. Prasminga, kad ši dar Pacų sumanyta pirminė idėja jau kuris laikas vienuolyno komplekse atkurta į pirminę tvarką, o dažnas pasaulietinis renginys svečių namuose yra lydimas maldos ir akimirkos susikaupimo.
Apie vidinį ryšį ir Pažaislį, kaip įkvėpimo šaltinį, kalbėjo ir labdaros vakare „Monte Pacis“ dalyvavusi rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, kurios knygose galima rasti ne vieną nuorodą į šią sakralią Kauno vietą. Knygoje „Danielius Dalba ir kitos istorijos“ K. Sabaliauskaitė Pažaislio vaizdinius panaudojo, kaip rašytojo Dalbos prieglobstį, o naujausioje savo knygoje „Petro Imperatorė“ aprašė garsiąją Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elžbietą (Pažaislio) bažnyčios relikviją – Kamaldulių Dievo Motinos paveikslą.
Kūryba, simbolika, geros intencijos labdaros vakare tapo pašvęstos prasmingam tikslui – takelių į bažnyčią žmonėms su negalia įrengimui. Rašytoja K. Sabaliauskaitė aukcionui paaukojo jos vardu išleistų knygų rinkinį, kurį asmeniškai dedikavo aukotojų porai. Savo eilių rinkinį su autografais geram darbui pašventė ir kunigas Benas Lyris, tą vakarą už fondo „Esu šalia“ intencijas aukojęs šv. Mišias Pažaislio bažnyčioje. Didžiausio ir pelnyto dėmesio aukcione sulaukė kauniečio dailininko Gintauto Vaičio vieno iš Pažaislyje organizuotų meno plenerų metu sukurta Kamaldulių Dievo Motinos paveikslo interpretacija, papuošusi iki šiol buvusį tuščią pagrindinės svečių salės – Fundatorių menės paveikslo rėmą.
Viso labdaros renginio metu paaukota daugiau kaip 17 tūkstančių eurų, kurie bus skirti Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacijos išsakytam pagrindiniam poreikiui, kad kiekvienas norintis pasimelsti prie stebuklingo Kamaldulių Dievo Motinos paveikslo, turėtų tokią prigimtinę galimybę.
