Vienas svarbiausių Kauno tarybos darbotvarkės klausimų antradienio posėdyje buvo vadinamojo „vartų mokesčio“ nustatymas. Valstybei drastiškai keliant rinkliavą už sąvartynuose išmetamas šiukšles, savivaldybė priversta mokestiniais instrumentais mažinti taršų atliekų tvarkymą ir skatinti aplinkai „draugiškesnius“ būdus.
Auga daugiau nei penkis kartus
Kaip nurodoma Kauno savivaldybės tarybos svarstyto sprendimo projekto aiškinamajame rašte, šiemet įsigaliojusiame Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme numatyta, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. už kiekvieną sąvartyne išpiltą toną šiukšlių vietoje 5 eurų reikės mokėti 27,51 eurus.
Kita priežastis, dėl kurios, pagal projektą, būtina didinti „vartų mokestį“ – perdirbimui po rūšiavimo nebetinkamos atliekos bus deginamos bebaigiamoje statyti Kauno kogeneracinėje jėgainėje. Paskaičiuota, kad sudeginti toną atliekų čia kainuos 35 eurus.
Kauno tarybos šiandien patvirtintame sprendime nustatoma bendra kaina už toną į sąvartyną, mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) ir rūšiavimo (MAR) įrenginius ar didelių gabaritų šiukšlių surinkimo aikšteles pristatytų komunalinių atliekų reikės pakloti 73,58 eurus be PVM.
Komunalinėms atliekoms nepriskiriamų šiukšlių be asbesto tonos priėmimo kaina sieks 80 eurų be PVM, o su asbestu – 100 eurų be PVM. Tuo metu už žaliųjų atliekų priėmimas Kauno regiono žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse fiziniams asmenims, daugiabučių ir sodų bendrijoms bus nemokamas, o juridiniams asmenims atsieis 47,48 eurus už toną be PVM.
Projekte, be kita ko, pažymimas, kad pritarus sprendimui „bus užtikrintas tinkamas atliekų tvarkymas MBA, MAR, regione veikiančiuose sąvartynuose ir atliekų priėmimo aikštelėse“, tačiau dėl to atliekų tvarkymo paslaugos brangs vartotojams.
Žada, kad gyventojams brangs nedaug
Pastebėjęs, kad mokestis už atliekų šalinimą sąvartyne auga daugiau nei penkis kartus, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Jonas Koryzna pasidomėjo, kiek ši komunalinė paslauga dėl to brangs gyventojams.
Projektą pristačiusi Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė sutiko, kad vartotojams paslauga brangs – kiek tiksliai, bus svarstoma kitame tarybos posėdyje. „Tačiau noriu nuraminti, kad drastiško kainų kilimo nebus, planuojama apie 15-16 proc., iki euro“, – tikino R. Savickienė.
Kitas konservatorius Vygantas Gudėnas klausė, kokią kompensaciją Vyriausybei didinant atliekų tvarkymo kainas gaus Kauno ir Kauno rajono gyventojai už kogeneracinėje jėgainėje deginsimas šiukšles.
R. Savickienė nurodė, kad jokių kompensacijų nenumatyta, o pagal Atliekų tvarkymo įstatymą sudėliota tokia tvarkymo hierarchija: vengimas, perdirbimas, deginimas ir šalinimas sąvartynuose. Ši politika esą vykdoma vadovaujantis Europos direktyvomis ir tiesiog turime vengti atliekų susidarymo.
Tiesa, V. Gudėnas toliau protestavo tvirtindamas, kad tarybos nariai „nuleidę galvas“ didina mokesčius, su viskuo sutinka, o naudos miesto, nei rajono gyventojams, nematyti.
„Gal tikslinga didinant kainas iš Vyriausybės būtų ką nors ir gauti – lengvatą elektrai, šilumai? Jeigu to neprašysime, čia dar ne „vartų mokesčio“ pabaiga. (…) Klaipėda jau turi problemų, nežino, iš kur atsiranda tarša. Ar neatrodo, kad švarindamiesi padidiname ekologinę katastrofą dar daugiau?“ – paradoksą įžvelgė konservatorius.
Mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė patikino opoziciją, kad galvų niekas nenuleidęs, vyksta įvairios diskusijos ir skatinamas rūšiavimas, o mokesčiai kyla laikantis ne tik centrinė valdžios kurso, bet ir Europos Sąjungos direktyvų.
Trūksta rūšiavimo kontrolės
„Vieningo Kauno“ narys Visvaldas Varžinskas, pastebėjęs, kad deginti atliekas tampa brangiau nei šalinti sąvartyne, teiravosi, kaip savivaldybė ir „Kauno švara“ skatina rūšiavimą, kad šiukšlės nepapultų į deginimą ar sąvartyną ir kauniečiams dėl to nereiktų mokėti daugiau.
Anot R. Savickienės, dedamos visos pastangas, kad gyventojams būtų sudarytos sąlygos rūšiuoti atliekas: baigtas pirmasis rūšiavimo konteinerių įrengimo prie daugiabučių projektas, visos individualių namų valdos konteinerius turi.
„Pastebėjome, kad reikia stiprinti rūšiavimo kontrolę, stengsimės labiau šviesti miestiečius, kad rūšiuotinos atliekos būtų rūšiuojamos tinkamai. Tai pagrindinis uždavinys, kad būtų sumažintas į sąvartyną, apdorojimo įrenginius, deginimo gamyklą važiuojančių atliekų kiekis“, – sakė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.
Ji pridūrė, kad į Kauno kogeneracinę jėgainę vežti atliekas iš kitų vietovių neplanuojama. Gamyklos pajėgumas siekia 200 tūkst. t šiukšlių per metus: 80 tūkst. t planuojama surinkti iš Kauno regiono komunalinių atliekų, jau sudaryta sutarčių apie 80 tūkst. t gamybinio srauto atliekų deginimui. Lieka apie 40 tūkst. „laisvų“ tonų – tai esą labai nedidelis kiekis turint omeny, kad neįskaičiuotos stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės, deginti planuojamas dumblas.
Tuo metu sudvejojus netoli Dainavos kylančios šiukšlių deginimo gamyklos taršos stebėjimu, R. Savickienė aiškino, kad jėgainėje sumontuoti davikliai minutės tikslumu siųs duomenis taršą kontroliuojančioms institucijoms, bus tikrinami išmetimai, o dūmų valymas paskaičiuotas taip, kad tarša neperžengtų leistinų normų.
Diskusijas sukėlusiam sprendimo projektui pritarta 29 tarybos nariams balsavus „už“ ir 6 pasisakius „prieš“. Kaip tiksliai nuo 2020 m. kovo 1 d. įsigaliosiantys naujieji mokesčiai paveiks atliekų tvarkymo kainas kauniečiams, paaiškės gruodžio 17 d. vyksiančiame tarybos posėdyje.
Statybos eina į pabaigą
Kaip spalio pabaigoje rašė „Kas vyksta Kaune“, Kauno kogeneracinę jėgainę, kurioje elektra ir šiluma bus gaminamos deginant šiukšles, pradėti eksploatuoti visu pajėgumu planuojama kitų metų pirmąjį pusmetį.
Jėgainės vadovas Ramūnas Paškauskas kiek anksčiau pasakojo, kad čia dirba daugiau nei 500 žmonių iš 29 rangos kompanijų, visa reikalinga technologinė įranga jau statybvietėje. Sumontuotas garo katilas, dūmų valymo įranga, garo turbina su generatoriumi, elektros ir automatikos įranga, vandens valymo įranga, siurbliai ir kita įranga.
Vykdomi patalpų apdailos darbai, pradėti technologinės įrangos paleidimo – derinimo darbai. „Iki šiol esame sėkmingai atlikę katilo hidraulinį bandymą 162 bar slėgiu. Vienas iš sudėtingiausių uždavinių šiame etape yra tinkamas planavimas ir sklandus darbų užtikrinimas vienu metu dirbant keletui rangovų, taip pat svarbu užtikrinti reikiamų darbų saugą“, – aiškino R. Paškauskas.
