R. Karbauskis stojo ginti Kauno centrinio pašto

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis, parlamentinio Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog kultūrinę vertę turinčių Lietuvos pašto pastatų didžiuosiuose miestuose nereikia parduoti, o juos būtina išsaugoti visuomenei. Jis taip pat teigia abejojantis dėl Lietuvos pašto, kurio valdyba pakeista praėjusį penktadienį, vadovų kompetencija.

Praėjusią savaitę R. Karbauskis kreipėsi į Vyriausybę dėl valstybės kontroliuojamos bendrovės ketinimų parduoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinio pašto pastatus.

„Reikia dar sykį įvertinti galimybes, nes visi trys pastatai Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje turi istorinę ir architektūrinę reikšmę, tai yra paveldas. Šitoje situacijoje priimant sprendimą yra laba svarbu atsižvelgti į šitą faktą“, – BNS sakė R. Karbauskis.

Pasak politiko, Vyriausybės atsakymo jis kol kas nėra gavęs, tačiau pabrėžė, kad jo tikslas buvo užkirsti kelią skubotiems pastatų pardavimo sprendimams.

„Man svarbiausia, kad būtų išgirsta visuomenės nuomonė, yra pakankamai didelės grupės Kaune ir Klaipėdoje, gal tik Vilniuje kiek mažesnė, rodančios rūpestį tais pastatais (…) Svarbiausia, kad iki tol nebūtų sprendimų, kurie padarytų kažką negrįžtamai blogo“, – aiškino „valstiečių“ lyderis.

„Manau, mano raštas yra pateiktas laiku, kaip suprantu, Vyriausybė su Lietuvos pašto vadovybe ieškos sprendimų“, – pridūrė jis.

R. Karbauskio teigimu, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinius paštus reikėtų pritaikyti valstybės ir visuomeninėms funkcijoms, kiekvienam pastatui ieškant individualaus sprendimo.

„Yra daug galimų variantų, matyt, skirtingų kiekvienam objektui. (…) Aš galvočiau, kad galėtų likti nedideli pašto skyriai tuose pastatuose, taip išlaikant jų autentišką paskirtį, o likusias erdves pritaikyti visuomeninėms reikmėms, pavyzdžiui, įrengiant muziejus. Ne viena šalis turi didžiulius istorinius paštus, kurie pritaikyti visuomeninėms reikmėms“, – tvirtino R. Karbauskis.

Pasak jo, vienas sprendimų galėtų būti atiduoti pastatus savivaldybėms. Jo žiniomis, Kaunas ir Klaipėda svarstytų galimybę perimti pastatus.

Anot R. Karbauskio, pašto pastatų pardavimo klausimo jis nėra aptaręs nei su Lietuvos pašto vadovais, nei su susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi, kuriam yra pavaldi bendrovė. Tačiau jis pripažino, kad Lietuvos pašto vadovybės veiksmai, pertvarkant įmonės veiklą, jam kelia abejonių.

„Mobiliųjų paštininkų atsiradimas, pašto skyrių uždarymas ir taip toliau sukelia dvejopas mintis. Ne visai suprantama, kad Lietuvos pašto vadovybė suvokia savo socialinę atsakomybę. Kartais atrodo, kad nueita į sprendimus, kurie šneka tik apie pinigus (…) Kyla klausimas dėl kompetencijos žmonių, kurie vadovauja paštui“, – sakė R. Karbauskis.

Susisiekimo ministras J. Narkevičius ketvirtadienį atleido visą Lietuvos pašto valdybą. Ministerija nurodė, kad taip siekiama glaudesnio bendradarbiavimo ir didesnio Lietuvos pašto įsiklausymo į visuomenės poreikius bei valstybės interesus pertvarkant įmonę.

J. Narkevičius BNS ketvirtadienį valdybos atleidimo motyvų išsamiau nekomentavo, pirmadienį su ministru BNS kol kas nepavyko susisiekti.

Lietuvos pašto atstovė Vaida Budrienė BNS patvirtino, kad bendrovė yra gavusi R. Karbauskio raštą dėl centrinio pašto pastatų. Ji pabrėžė, kad paštas jau anksčiau kreipėsi į Kultūros ministeriją bei trijų mestų savivaldybes, siūlydama pastatus įsigyti, tačiau susidomėjimo nesulaukė.

Anot V. Budrienės, Turto bankas taip pat nurodė, dėl Kauno centrinio pašto pastatas turėtų būti parduotas.

Lietuvos paštas yra priėmęs sprendimą pastatus parduoti, nes jie per dideli bendrovei, o jų išlaikymas per brangus. Sostinės centrinio pašto pastato pradinė pardavimo kaina yra daugiau kaip 10 mln. eurų, Kauno ir Klaipėdos – atitinkamai 3,3 mln. ir 1,6 mln. eurų. Pastatų pardavimo aukcionai planuojami gruodžio mėnesį.

Vilniaus centrinio pašto pastatas yra dviejų epochų – XIX-XX amžių istorizmo-neorenesanso ir XX amžiaus antros pusės modernizmo – kūrinys. 1969 metais atliekant pastato rekonstrukciją, vieni žymiausi Lietuvos architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai išsaugojo istorinį fasadą, o viduje sukūrė naują erdvę, pritaikytą pašto funkcijai.

1932 metais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario reprezentacinių ir modernizmo statinių. Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu požiūriu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.

Prieš 126 metus statytas Klaipėdos centrinis paštas buvo įsikūręs Klaipėdos pašto stoties statinių komplekse.

Dėl planų parduoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinius paštus susirūpinimą yra pareiškusi Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lietuvos nacionalinė UNESCO, Lietuvos restauratorių sąjunga.

102 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Naujausios žinios

Į Seimą žengs vaikų atėmimo dramą išgyvenusi kaunietė E. Kručinskienė

Kleboniškio miške žiauriai sumušto vyro budeliams – ilgi metai nelaisvės

„Panathinaikos“ prieš „Žalgirį“ stos su laikinu treneriu, bet pajėgiausios sudėties

Po trejų metų santuokos su žmona skiriasi „Henytės“ sūnus E. Doktor

Įtarimai N. Venckienei: mįslingi JAV išbraukymai ir teisiniai pančiai teisėsaugai

„Vėjagaudžių“ miestelis, kurio apylinkėms vietinis magnatas turėjo grandiozinių planų: ketino pralenkti patį Kauną

Kauno valstybinėje filharmonijoje prasidėjo šiuolaikinės muzikos festivalis

Taikos prospekte aidėjo šūviai – nusitaikyta į nepilnametę

Šią savaitę prasidės orų permainos – primins, kad artinasi žiema

„Britanikos“ vietoje planuojamo viešbučio statytojai teisme laimėjo prieš Kauno savivaldybę