Nuomone apie šią savaitę paskelbtą žinią apie Kauno savivaldybės užmojį prisijungti Kauno rajono teritorijas su kauniečiais dalinasi buvusi KTU laikinoji rektorė, Kauno m. savivaldybės tarybos narė, TS-LKD frakcijos narė Jurgita Šiugždinienė.
„Visą savaitę šalies žiniasklaidoje mirgėjo žinia daug žadančiomis antraštėmis apie Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ryžtą prisijungti 13 kitos savivaldybės seniūnijų. O antraštė „Tegu sprendžia žmonės“ skambėjo ypač veidmainiškai. Meras neseniai visiškai ignoravo daugiau kaip 6 tūkstančius surinktų Šančių gyventojų parašų, kurie labai aiškiai išreiškė bendruomenės valią dėl kelio palei Nemuną, tad staiga pasikeitęs požiūris į žmonių nuomonę – neįtikina.
Meras jau seniai atvirai demonstruoja nenorą tartis ir kalbėtis su bendruomenėmis, nes jam tai atrodo kaip laiko švaistymas. Akivaizdu, kad iš miesto biudžeto paskyrus beveik pusę milijono kauniečių pinigų komunikacijai, bet kokią žinią galima pristatyti ir nušviesti norimoje šviesoje, net jei tai ir neatitinka realybės.
Nesupraskite klaidingai, aš pritariu, o ir niekas turbūt nesiginčija, kad savivaldybių ribų peržiūra yra pribrendusi, ypatingai žiedinių savivaldybių. Šis klausimas tikrai turėtų atsirasti Vyriausybės darbotvarkėje. Beje, žinant Kauno mero draugystę su premjeru Sauliumi Skverneliu, jis ten jau seniai galėjo atsidurti.
Liūdna, kad XXI amžiuje vis dar yra taikomi „skaldyk ir valdyk“ metodai. Staiga, kaip iš giedro dangaus, Kauno miesto tarybos posėdžio išvakarėse jos darbotvarkėje atsiranda klausimas „Dėl siūlymo keisti Kauno miesto savivaldybės teritorijos ribas“. Lyg gyventume krizės ar karo sąlygomis. Nusišalinti nuo balsavimo tarybos nariams neleidžiama, nepaisant tarybos narių turimų interesų Kauno rajone. Tų interesų buvo tiek, kad kitaip nebūtų užtekę kvorumo. Ar niekam šis veiksmas nekelia teisinių abejonių? Man kelia.
Svarstoma paskubomis, tartum tai būtų eilinis klausimas, nieko svarbaus. Pateikti keli skaičiai, kažkokia mistinė apklausa apie kurią niekas negirdėjo, jokių ekonominių skaičiavimų, prognozių. Dar liūdniau, kad Kauno miesto taryboje nevyksta diskusijos, jog „Vieningo Kauno“ atstovai tyli per posėdžius lyg vandens į burną prisisėmę. Jau girdžiu repliką „komitetuose išdiskutavome“, nors, kaip žinia, komitetai svarsto klausimus tik savo kompetencijos ribose, o tarybos nariai yra renkami atstovauti miestą ne tik specifinėje srityje. Nors šiuo atveju, netikėtai iškėlus klausimą taryboje, kai jos nariai medžiagą gavo tik išvakarėse, klausimų kaip ir turėjo kilti. Nekilo.
O juk kalbama ne tik apie Kauno rajono, bet ir Kauno miesto gyventojus – pokytis turės poveikį visam Kauno regionui, Lietuvai. Kalbama apie Lietuvos savivaldos sistemą. Ar niekam jau neberūpi, kas atsitiks su likusiomis seniūnijomis ir ekonominiu – socialiniu Kauno rajono potencialu? Kas išlaikys nuskurdintą ir apkarpytą Kauno rajono savivaldybę? Ar ne tas pats miestas? Tai kas tuomet kokybiškai pasikeis? Nebent tik tai, kad 13 seniūnijų gyventojai gaus miesto valdžią, kurios jie patys nė nerinko.
Mano vertinimu, teisinėje, demokratinėje valstybėje yra nenormalu, kad vienos savivaldybės meras nusitaiko į geriausias kitos savivaldybės seniūnijas ir be jokių skrupulų taikosi jas prijungti. O dar nenormaliau, kad tokie veiksmai nesulaukia jokios reakcijos nei iš Vyriausybės, nei iš vidaus reikalų ministro, kuriam ši sritis iki šiol buvo pavaldi. Bet, akivaizdu, nebėra.
Viliuosi, kad Vyriausybėje atsiras pakankamai sveiko proto ir bus sustabdyta ši iniciatyva, pradedant normalų savivaldybių ribų peržiūros procesą. Kauno regionas galėtų būti pilotinis projektas žiedinių savivaldybių apjungimo, bet reikia suskaičiuoti ir protingai apsvarstyti ribas.
Svarbu atsakyti į klausimą, kokio dydžio savivaldybė jau tampa per didelė ir galėtų būti skaidoma į kelias. Galima remtis skandinavų patirtimi, kur miestai padalinti į kelias, ar keliolika savivaldybių ir jos puikiai susitaria dėl bendro transporto, vamzdynų ir infrastruktūros, o tuo pačiu ir gyventojai yra įtraukti savo vietinių reikalų tvarkymą. Galima paanalizuoti Prancūzijos patirtį, kur veikia daug mažų savivaldybių, tačiau ūkio priežiūros, infrastruktūros klausimus savivaldybės sprendžia kartu per bendrai įsteigtas asociacijas ir įmones.
O gal aš klystu ir klausimas jau apsvarstytas nacionaliniame lygmenyje, tik mes likome neinformuoti?
Man gaila, kad iki šiandien dienos dvi savivaldybės negeba susitarti dėl vieningo transporto sistemos, vieno viešojo transporto bilieto, teisingo kompensavimo mechanizmo. Juk per elektroninį transporto bilietą savivaldybės puikiai žino kiek keleivių iš rajono keliauja į miestą. Ar negalėtų tiesiog kiekviena savivaldybė subsidijuoti transporto įmonėms kiekviena savo keleivių transporto bilietus. Lygiai taip pat juk kiekviena savivaldybė galėtų atsiskaityti viena kitai už savo moksleivius, darželinukus ir ligonius. Juk yra daugybė gerų pavyzdžių pasaulyje, kaip tokias buitines problemas išspręsti.
Viena aišku – problema niekur nedings, kad ir apjungus savivaldybes. Bendradarbiavimo stoka, nenoras kalbėtis – tai problema dėl kurios ir toliau kentės Kauno miesto ir rajono gyventojai. Tik problemos riba pasislinks šiek tiek tolėliau į savivaldybės pakraščius.
Kyla ir daugiau klausimų: ar tokio susijungimo nori patys kauniečiai? Kodėl būtent šios seniūnijos? Kokia socialinė-ekonominė situacija susiformuos Kauno rajono savivaldybėje? Kodėl prijungus prie miesto Vaišvydavą ir Sargėnus, ten taip ir liko neišspręsti svarbūs infrastruktūriniai klausimai? Kiek kainuos įtikinti rajono savivaldybės gyventojus sutikti su prijungimu? Kiek bendrai kainuos ši pertvarka? Klausimų tikrai daugiau nei atsakymų.
Kaunas nėra sala Lietuvos viduryje, Kaunas nėra mero kunigaikštystė su bebalsiais miestiečiais, kad ir kaip jis to norėtų. Labai tikiuosi, kad niekada ir nebus“.
